Eligijus Dzežulskis-Duonys. Ar vyksta demokratijoje rinkimai?

asmeninio archyvo nuotrauka  Pagaliau pradėjom iš esmės kalbėti apie rinkimus, juose naudojamus technologinius triukus, manipuliacijas ...

asmeninio archyvo nuotrauka 
Pagaliau pradėjom iš esmės kalbėti apie rinkimus, juose naudojamus technologinius triukus, manipuliacijas žmonių emocijomis ir panašius dalykus.  Klausimas juk ganėtinai radikalus, vedantis mus skustuvo ašmenimis: kas gi vyksta per rinkimus? Arba – dar esmingiau – ar rinkimai iš tiesų vyksta? Ir kaip suprasti pasakymą, jog gyvename demokratijos sąlygomis ir patys esame atsakingi už valdžią, kurią išsirenkame.

Iš karto reikia pasakyti, jog demokratija gryniausiu (įmanomu) pavidalu egzistavo tik Antikinėje Graikijoje. Žinoma, ribota, nes apėmė ne visus gyventojus, tik piliečius vyrus, bet visgi ji buvo piliečių valdymas tikrąja šio žodžio prasme. Tokio masto ir intensyvumo demokratijos su rinkimais burtų keliu, itin trumpomis valdymo kadencijomis, galių ribojimais ir pan., kokia buvo graikiškoji demokratija, istorijos eigoje daugiau nebeturėjome ir vargu bau ar kada nors turėsime. 

Mūsiškę gi santvarką tiksliau yra vadinti atstovaujamąja Respublika. Demokratijos joje tėra tiek, kad liaudžiai (demosui) leidžiama išsirinkti savo atstovus. Šie atstovai nėra jokie renkančios tautos įgaliotiniai (kaip daug kas norėtų įsivaizduoti), bet būtent atstovai, kurie toliau veikia savo vardu ir savo supratimu, neišskiriant nė savo ar kitų, vien jam ar jai svarbių interesų atstovavimo. Tai gerai atspindi faktas, jog išrinktieji tuoj tampa neliečiamaisiais – išrinktos kadencijos metu įgyjančiais teisinės neliečiamybės statusą. Kitais žodžiais, jie tampa ne tik kad visiškai nepriklausomi nuo juos išrinkusių rinkėjų, bet ir niekaip jų nepaveikiami.

Tūlas yra girdėjęs klasika virtusį teiginį: jei rinkimai (esamoje sistemoje) ką nors keistų, jie būtų kaip mat uždrausti. Kadangi jie nieko negali pakeisti, jie reguliariai vyksta. Girdėti girdėjome, bet gal per mažai mąstėme, ką jie reiškia. O gi reiškia tai, kad mums leidžiama rinktis, žinant, jog bet kokie mūsų pasirinkimai nieko nepakeis jau sudėliotame  galios bei įtakų balanse. Visi pasirinkimai yra padaryti už mus iki mums pasirenkant! (Kad ir kaip šiurpiai tai skambėtų.) 

Štai žiniasklaida, artėjant rinkimams, nuolat skelbia reitingus – šitaip ji psichologiškai apdirba (dabar populiaresnis žodis – smurtauja) prieš potencialius rinkėjus. Žinoma, galima guostis mintimi, jog „reitingai jūsų, o balsai mūsų“, bet realybėje tai menkai gelbsti. Realybėje atsitinka taip, kad (nesąmoningai) linkstama palaikyti „stipriausią“, „geriausią“ ar „laimintį“ kandidatą arba „laiminčią“ politinę partiją. Būtent jiems (už pinigus) dirba tituluoti ekspertai ir populiarios medijos, kurdamos tiek aukštus reitingus, tiek reikšmingus pseudo įvykius, kuriuose atsiskleidžia unikalios ir nepakartojamos aukštinamų kandidatų savybės. 

Gera ir suprantama analogija yra komercinė reklama – kasdien kad ir bukai, bet įkyriai kalama į smegenis, ji vis viena kažkur (pasąmonės kamputyje) patogiai įsikuria ir neretai sąlygoja mūsų spontaninius pasirinkimus, ypač tokius, kurie nereikalauja didesnių svarstymų. Kaip antai kokį alaus butelį iš daugybės rūšių, kuriomis prekiaujama prekybos centruose, pagriebti nuo lentynos, (iki 8 val.  vakaro) užbėgus į parduotuvę. Ne paslaptis, jog tipinis rinkėjas panašiai renka kandidatus ir „demokratinių“ rinkimų metu. Tai reiškia: jis neretai griebia pirmą pasitaikiusį (jam taip atrodo),  bet iš tikro labiausiai išreklamuotą, taigi jo ar jos pasąmonėje jau įsikūrusį alų / kandidatą.

Štai būsimuose Prezidento rinkimuose jau kuris laikas siūloma rinktis tik iš medijų, verslo ir galios grupių konglomerato parinktų kandidatų. Žiūrėkite, koks visapusiškai puikus kandidatas – visus vienijantis, inteligentiškas, solidus ir t. t., ir t. t., - toks, kad net prie žaizdos dėk. Netinka?!!! Ką gi, yra gi pasaulyje keistų žmonių, nežinančių, kas jiems patiems ir jų vaikams yra geriausias, jei ne vienintelis, pasirinkimas šiuo metu. Tuomet ištrauksim kitą kortą iš tos pačios kortų kaladės. Juk dar yra kitas arba kita kandidatė  –  irgi nebloga: stipri, ryžtinga, ekonomiškai sumaketuota. Kitų gi – ne iš šitos kaladės, žinok žmogau, paprasčiausiai nėra arba, jei ir yra, tai jie net neverti būti kandidatais. Kažkokie apsišaukėliai, atsilikėliai ir tiek. Susiprask gi pagaliau....

Ir šitaip diena iš dienos, metai iš metų. Juk retas iš mūsų yra pajėgus atlaikyti šią kasdienę smegenų taršą. Daug paprasčiau pasiduoti srovei ir plaukti pasroviui drauge su kitais, mintyse jau mėgaujantis patiriama nuostabaus skonio palaima, kaip ir pasinerti į politinio kandidato viešųjų ryšių grupės skleidžiamus magijos kerus. Štai paprastas atsakymas, kodėl išrenkami ne tie, kurie turėtų būti išrenkami (kas pasakys, kurie turėtų?), bet tie, kurie turi būti išrinkti. Privalomumo aurą pasidabinusį sprendimą priima aktualiai valdanti mažuma, ne visada tiesiogiai matoma, bet realiai valdanti bet kurią „demokratinę“ šalį. Tai naujasis galios elitas, be išoriškai regimų skiriamųjų ženklų, dažniausiai eksteritorinis, t. y. net nesusijęs su jokia konkrečia šalimi. 

Ar turim jėgų šiam išankstiniam parinkimui pasipriešinti? Ir kaip jam reiktų priešintis? Tai klausimai, į kurios nėra vienareikšmių ir neginčijamų atsakymų. Bet pats jų iškėlimas (pastarosiomis dienomis regimas žiniasklaidoje) yra ne mažiau svarbus nei iš anksto paruoštų atsakymų pateikimas.


Susiję

Įžvalgos 4334825407675194326

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2018-12-24 09:47

    Kol kas vadinamoji demokratija tikrai yra, kitaip būtų karas, kaip seniau visada būdavo, sakoma nieko geresnio nėra už demokratija, tai tiesa, tik niekur kažkodėl neminima, kad demokratija yra proto karas, tada peršasi išvada jei nėra proto, kaip kariausi?,čia ir yra visos demokratijos kokybė, kuri yra begalinė, o eiti į kokybę yra labai sunkus kelias, tas ir matosi, straipsnis apie tai sako, išvada peršasi reikia ieškoti vieningo proto, o išrinkti išrinktieji, ieško visai ko kito, dėl to ši velniava tokia yra, tik aišku yra geriau, nei fizinis karas.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Skaitytojas2018-12-24 09:59

    „Bau“ ir reiškia „ar“, todėl „vargu bau, ar turėsime“ reiškia „vargu ar, ar turėsime“. Reikėjo sakyti tiesiog „vargu bau turėsime“.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Šiek tiek galvojau apie tai, kodėl moterys, ypač nelabai gražios, nelabai moteriškos ir „griežtos“ (t.y. nervingos ir agresyvumu maskuojančios nepasitikėjimą savimi) daug kam atrodo tinkamos kandidatės valdyti. Regis, tai yra mokytojos archetipas. Juk daugelį dabartinių žmonių nuo vaikystės barė, gainiojo ir muštravo būtent moterys, o ne vyrai: darželio auklėtojos, mokyklos mokytojos, vyresnius dar kokios nors pionierių vadovės, jaunesnius gal kokios socialinės darbuotojos, bet visais atvejais nepatrauklios, nemoteriškos, irzlios ir šiek tiek mužikiškų manierų. Taip ir užsifiksavo ištisoms kartoms, kas turi valdyti ir kam reikia paklusti.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2018-12-24 14:17

    Matai Hm, ankščiau dainuodavo:,,Ant kalno mūrai joja lietuviai'', matyt vyrai buvo mūrai, o dabar vyrai pakalnėje guli, jei vyrai ne mūrai, tada ir lieka moterys.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

KVIEČIAME ĮSIGYTI

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item