D. Šakalienė vaikų atiminėjimo reformos siekė dar 2015-aisiais

propatria.lt nuotr. Dalinamės dar 2015 m. vasario 10-ąją išplatintu pranešimu, pavadinimu „NVO koalicija „Už vaiko teises“ palaiko Norv...

propatria.lt nuotr.
Dalinamės dar 2015 m. vasario 10-ąją išplatintu pranešimu, pavadinimu „NVO koalicija „Už vaiko teises“ palaiko Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistemą“. Šis pranešimas atskleidžia, kad norvegiškosios vaikų atiminėjimo ir globėjų sistemos diegimas buvo sistemingas ir ne vienerius metus kryptingai vykdytas projektas. Atkreipiame dėmesį, kad šiame pranešime atvirai įvardijama ir viena pagrindinių norvegiškosios vaikų teisių apsaugos sistemos „pažangumo“ propagandos skleidėjų – Dovilė Šakalienė, tuometinė „Žmogaus teisių stebėjimo instituto“ direktorė. Žemiau skelbiamas pranešimas dar kartą įrodo, kad D. Šakalienės inicijuota vaikų atiminėjimo reforma yra ilgalaikio antikonstitucinio ir antivalstybinio D. Šakalienės veikimo prieš šeimos institutą padarinys. To, kad vaikų atiminėjimo reformos siekė daugelį metų, neneigia nei pati D. Šakalienė: dar 2017 m. sausio 29 d. žiniasklaidos atstovams adresuotame laiške, kuriame nurodomas vaikų atiminėjimo reformai pritariančių ir todėl televizijos ir radijo eteryje kalbinti „prašomų“ žmonių sąrašas, vaikų atiminėjimo reformos iniciatorė pripažino: „Ir dar. Per šitiek metų, kai siekiu vaiko teisių apsaugos sistemos reformos (paryškinta – PP) - kiekvieno vaiko saugios vaikystė mylinčioj šeimoj - dar niekada nebuvo tokios stiprios bangos, gal šįkart mums pavyks.“


2015 m. vasario 9 d.

Pastarosiomis dienomis didelio žurnalistų, visuomeninių organizacijų, valdžios institucijų dėmesio sulaukia lietuvių vaiko atskyrimo nuo šeimos atvejis Norvegijoje. NVO koalicija „Už vaiko teises“, kurią sudaro 13 ekspertinių Lietuvos nevyriausybinių organizacijų, reiškia pasitikėjimą Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistema, joje dirbančiais profesionalais bei atkreipia visuomenės narių dėmesį į tuos aspektus, kurie šiuo metu yra patys svarbiausi Lietuvai.

Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistema vadovaujasi ta pačia JT Vaiko teisių konvencija, kurią ratifikavusi ir Lietuva, todėl pirmiausia siekia užtikrinti vaiko teisę saugiai ir laimingai augti savo šeimoje. Tik tuo atveju, jei turima pagrįstų įtarimų, kad vaikui kyla pavojus, kai paslaugos ir parama šeimai neduoda rezultato, tuomet vaikai apgyvendinami globėjų šeimose ar mažuose šeimyniniuose globos namuose. Kūdikių namų Norvegijoje apskritai nėra, kai tuo tarpu Lietuvoje jų turime net penkis, o įstaigose gyvena keli tūkstančiai vaikų. Atsižvelgiant į tai, kad Norvegijoje gyvena dvigubai daugiau vaikų nei Lietuvoje, tuo tarpu vaikų, netekusių tėvų globos, yra mažiau nei Lietuvoje, akivaizdu, kad norvegų vaiko teisių apsaugos darbuotojai vaikus iš šeimų paima tik kraštutiniais atvejais ir žymiai rečiau nei Lietuvoje, o juolab neatima iš vaiko teisės į šeimą ir netalpina jų į dideles įstaigas.

Vertindami vaikų ir šeimų padėtį Lietuvoje, NVO koalicijos „Už vaiko teises“ ekspertai atkreipia dėmesį į vis dar esančias paramos vaikams ir šeimai sistemos spragas: vis dar turime penkis kūdikių globos namus, keli tūkstančiai vaikų auga vaikų globos namuose, o vaikų teisių padėtis socializacijos centruose dažnai kritinė: užuot koregavus vaikų elgesį ir pasitelkus pažangius vaikų auklėjimo metodus, kurių efektyvumą pagrindžia ir moksliniai tyrimai, šiuose centruose vaikai vis dar neretai „tramdomi“ guminėmis lazdomis, ašarinėmis dujomis ir uždaromi į karcerius primenančias vienutes. Daugybė šeimų ir vaikų gyvena skurde, nesulaukia tinkamos specialistų paramos. Stinga kompleksinių paslaugų vaikams ir šeimoms, paramos globėjų ir įtėvių šeimoms. Lietuva vis dar pasižymi vienais didžiausių savižudybių rodiklių Europoje, o vaikai Lietuvoje yra vieni nelaimingiausių Europoje.

Šiais metais Lietuvoje prasideda deinstitucionalizacijos procesas: suformuota deinstitucionalizacijos darbo grupė prie Įvaikinimo tarnybos bei Neįgaliųjų reikalų departamento, NVO koalicijos „Už vaiko teises“ narės jau keletą metų vykdo pilotinius projektus, kuriančius sisteminius pokyčius įvairiuose Lietuvos regionuose, užtikrinančius kompleksinę paramą vaikams, šeimoms ir kuriančius alternatyvas vaikų institucinei globai. Norint pasiekti tvarių pokyčių, labai svarbu, kad valdžios institucijų, žiniasklaidos atstovų ir kiekvieno mūsų dėmesys nepamestų krypties ir būtų sutelktas ties sisteminiais pokyčiais Lietuvoje: perėjimu nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų, kompleksinės paramos vaikams ir šeimoms sistemos sukūrimo, kad galėtume turėti į vaiką ir šeimą orientuotą politiką ir palankią aplinką.

Kalbant apie Norvegiją, norėtume priminti, kad keliasdešimt tūkstančių lietuvių šeimų, gvenančių Norvegijoje, puikiai prisitaikė šioje šalyje, o galbūt atsivežė iš Lietuvos pagarbų ir rūpestingą požiūrį į savo vaikus ir jokių problemų su vaiko teisių apsaugos tarnybomis jiems nekyla. Norėtųsi paskatinti visuomenę įsiklausyti į faktus ir pagrįstus argumentus, nepasiduoti kitų valstybių skatinamai panikai dėl pavienių atvejų, toli gražu neatspindinčių nei norvegų požiūrio į lietuvius, nei lietuvių bendruomenės integracijos Norvegijoje sėkmės.

Vaiko teisių apsaugos sistema Norvegijoje tobulinama jau daugybę dešimtmečių. Vaiko teisių apsaugos įstatymas šioje šalyje priimtas dar 1953-aisiais. Nuo tada spėjo užaugti trys žmonių kartos, giliai suvokiančios vaiko poreikius bei teises. Norvegijoje yra teikiamos kompleksinės paslaugos vaikams bei šeimoms, kurios gerokai padidina vaikų galimybes augti saugioje, darnioje šeimoje. Iškilus sunkumams šeimoje, šioje šalyje dedamos visos įmanomos profesionalų pastangos, siekiant padėti šeimai. Vidutinėje norvegų šeimoje auga daugiau vaikų nei vidutinėje lietuvių šeimoje, ir vaikų norvegams tikrai netrūksta. Šeima yra didžiulė vertybė Norvegijoje, kaip ir vaikai – todėl skiriami visi reikalingi resursai ir pastangos užtikrinti kiekvieno jų gerovę.

Vaikų raidos, psichologijos ekspertai (M. Ainsworth, J. Bowlby ir kt.) prieš daugelį metų daugiamečiais tyrinėjimais įrodė, jog sveikai vaiko (ypač iki 3 m.) fizinei ir psichologinei raidai būtinas prieraišus ryšys su suaugusiuoju (pirminiu rūpintoju: motina/ tėvu, o paėmimo iš šeimos atveju: globėju/ įtėviu). Todėl tinkamam vaiko teisių užtikrinimui būtina šeima, šeimos aplinka. Tuo atveju, kai vaiko sveikatai ir gyvybei gresia pavojus gyvenant savo šeimoje, vaikui turi būti užtikrinamas gyvenimas kitoje šeimoje. Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas aiškiai konstatavo, kad institucinė globa, ypač vaikų iki trejų metų amžiaus, yra vaiko teisių pažeidimas.

Daugiau informacijos:

Dovilė Šakalienė, Žmogaus Teisių Stebėjimo Instituto direktorė, tel.: +370 671 04 245, el.p.  dovile.sakaliene@hrmi.lt

Rasa Dičpetrienė, Gelbėkit vaikus generalinė direktorė. tel. +370 630 01461, el.p.  rasa.dicpetriene@gmail.com

NVO koalicijos „Už vaiko teises“ nariai:

Žmogaus teisių stebėjimo institutas
Labdaros ir paramos fondas „SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija“
VšĮ „Paramos vaikams centras“
VO „Gelbėkit vaikus“
VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“
VšĮ „Vaikų linija“
Asociacija „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“
Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“
VšĮ „Šeimos santykių institutas“
Asociacija „Lietuvos neįgaliųjų forumas“
VšĮ „Vaiko labui“
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“
„Žiburio“ labdaros ir paramos fondas

Susiję

Šeimos politika 7410349274168803827

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2018-12-09 23:30

    Esmė visada ta pati, bacilą atneša pats nešiotojas ir ją platina, tik kukuruzinis ministras visaip ginasi, jie čia patys sugalvojo, panašiai kaip seniau ,,Nikita Chruščiovas, nuvažiavęs į Ameriką susižavėjo kukurūzais, tai atvažiavęs, liepė visiems juos auginti, su jais taip nuprotėjo, kad duonos pritrūko, tada jį partija pakeitė, analogija ir Lietuvoje, atėjo žalieji, atsitempė visokių šakalienių, ir kitokių liaudiškai beraszumių, čia bando įdiegti kažkokį norvėgišką košmarą, sakydami, ,,tai stebuklas, vaikai taps auksiniais, jais globėjai, pasirūpins geriau nei tėvai'', aišku palyginus Matuko tragediją, gal pasirūpintu tikrai geriau, bet tai ne visa Lietuva, kaip žaliapročiai ją prilygino, tik neaišku kodėl visas Seimas tokiais tapo.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Šalia Šakalienės dar ir Majausko pavardė šmėžuoja - o anas lyg ir ne "valstietis". ;) O ir kitų už tą marazmą mūru stovinčių veikėjų nereiktų ignoruoti. Nesupaprastinkite taip visko.

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

Kviečiame

PALAIKOME

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item