Česlavas Okinčicas. Viešas laiškas Vilniaus universiteto bendruomenei

Gerbiami Vilniaus universiteto bendruomenės nariai, Vilniaus universiteto Taryba vakar, 2018 m. gruodžio 19 d., svarstė itin svarbų v...

Gerbiami Vilniaus universiteto bendruomenės nariai,

Vilniaus universiteto Taryba vakar, 2018 m. gruodžio 19 d., svarstė itin svarbų visai Universiteto bendruomenei klausimą – ateinančių metų Vilniaus universiteto biudžeto projektą. Po ilgų ir karštų diskusijų Taryba nepatvirtino Rektoriaus pateikto 2019 m. biudžeto projekto, sudarydama Tarybos pirmininko vadovaujamą specialią darbo grupę projektui tobulinti iš esmės.

Esu ne tik vienas iš tokio sprendimo iniciatorių, bet ir taip vadinamas išorinis Tarybos narys, atstovaujantis visiems Universiteto padaliniams bei jaučiantis pareigą ginti kiekvieno bendruomenės nario interesus. Todėl šiuo laišku noriu kiekvienam iš Jūsų trumpai paaiškinti savo sprendimo motyvus.

Bene pagrindiniu argumentu, lėmusiu mano apsisprendimą balsuoti prieš pateiktą biudžeto projektą, tapo bendravimo su fakultetų vadovais metu vis labiau stiprėjantis suvokimas, kad Rektoriaus Tarybai pateiktas biudžeto projektas nebuvo tinkamai suderintas su kamieniniais padaliniais. Paaiškėjo, kad Rektorius, galimai viršydamas savo įgaliojimus, 2018 m. gruodžio 12 d. išleido įsakymą, kuriuo buvo pakeista svarbi Universitetui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo padaliniams dalis. Šis vienašališkas Rektoriaus sprendimas reiškė, kad kelis mėnesius vykusių diskusijų dėl biudžeto rodiklių tarp Universiteto centrinės vadovybės ir kamieninių padalinių metu pasiekti rezultatai buvo lengva ranka nubraukti, padarant gana ženklius pakeitimus su padalinių vadovais jau suderintuose tiek padalinių, tiek ir viso Universiteto biudžeto projektuose. Tokiu būdu iš esmės pasikeitė ir pagrindiniai biudžeto rodikliai.

Pateiktam Universiteto 2019 m. biudžeto projektui negalėjau ir negaliu pritarti taip pat ir dėl akivaizdžiai neteisingo pajamų perskirstymo. Lyginant su 2018 m., valstybės biudžeto asignavimai universitetui 2019 m. padidėja 5,18 proc. (2,45 mln. EUR). Šis padidėjimas, aišku, džiugina mus visus, tačiau kodėl jis taip netolygiai paskirstomas atskiriems padaliniams? Vadovaujantis Rektoriaus Tarybai pateikto 2019 m. biudžeto logika, kai kurie padaliniai faktinį finansavimo padidėjimą pajaustų labai žymiai (pvz. 18,31 proc. Gyvybės mokslų centras; 8,9 proc. TSPMI; 6,05 proc. – Fizikos fakultetas; 4,7 proc. – Chemijos ir geomokslų fakultetas), tuo tarpu kiti – tik simboliškai (2,69 proc. Filologijos fakultetas; 1,8 proc. – Teisės fakultetas; 1,1 proc. – Matematikos ir informatikos fakultetas), nekalbant jau apie trečią grupę padalinių, kurių šis rodiklis yra net su minuso ženklu – pvz., minus 1,3 proc. Medicinos fakultetui, minus 4,5 proc. Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetui.

Nežinau kiekvieno iš Jūsų nuomonės šiuo klausimu, bet man, Universiteto Tarybos nariui, tokios disproporcijos kelia nerimą ir verčia dar ir dar kartą atkreipti visų mūsų dėmesį į Statute įtvirtintus Universiteto veiklos principus. Esu įsitikinęs, kad tokiais veiksmais tikrai nesustiprinsime ir taip dažnai mūsų deklaruojamo mokslo ir studijų vienovės principo bei juo labiau – skaidrumo paskirstant ir naudojant išteklius principo. Rasis rimtų kliūčių ir kelyje link vieno iš strateginių Universiteto prioritetų – darbo užmokesčio realaus padidinimo. Akivaizdu, kad dėl tokių biudžeto skirtumų vieni fakultetai gaus lėšų darbo užmokesčiui padidinti, o kiti ne. Tai reikš, kad darbuotojų darbo užmokesčiai juose negalės būti didinami, nors tai daryti tiesiog būtina. Be to, kyla abejonių, ar dėl perskirstymo finansiškai nukenčiantys fakultetai, kuriuose iš tiesų studijuoja daugiausia studentų, sugebės išlaikyti studijų kokybę, esant faktiškai sumažėjusiam finansavimui. Nuolat didėjant kitų rūšių išlaidoms, kyla pavojus, kad nebus įmanoma užtikrinti studijų kokybės, plėtros ir tarptautiškumo. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent studijos šiose srityse generuoja Universitetui daugiausia pajamų ir esmingai nulemia Universiteto pozicijas įvairiuose reitinguose.

Rezervų išlyginti pajamas fakultetams tikrai galima atrasti. Pirmiausia, tai atskaitymų į centralizuotai valdomą taip vadinamą Bendrųjų išlaidų fondą korekcija. Manau, kai kurių atskaitymų dydžiai (pirmiausia turiu galvoje atskaitymus nuo studijų pajamų) neadekvatūs šiandienos Universiteto finansinei situacijai. Deja, tebegalioja dydžiai, kurie buvo sutarti tuo metu, kai ūkio ir administravimui skirtų lėšų iš tiesų stigo bendroms išlaidoms dengti, nestabilios ir menkos buvo ir mokslo generuojamos pajamos. Bet per pastaruosius metus padėtis pasikeitė. Šiuo metu pajamos už mokslą siekia 33 proc. visų gaunamų asignavimų (vietoje prieš ketverius metus buvusių 24 proc.), yra stabilios ir nuolat didėjančios. Universiteto ūkio ir administravimo išlaidoms 2019 m. dengti valstybė taip pat yra paskyrusi gana didelius asignavimus – 9,165 mln. EUR, tai yra 1,7 mln. EUR daugiau negu prieš metus ir net 87 proc. daugiau, negu 2016 m. Mano turimomis žiniomis, projektuojamas Bendrųjų išlaidų fondo dydis 2019 metais viršys 25 mln. EUR ir sudarys daugiau kaip 30 procentų viso Universiteto biudžeto!

Girdint nusiskundimų dėl padidėjusios biurokratijos, naujosios vadybos paradoksų ir fakultetams perduodamų vis naujų išlaidų, man kyla rimtų abejonių, ar Universitetui yra ekonomiškai pagrįsta turėti tokius didelius pajamų negeneruojančius ir mokslo ir studijų kokybės tiesiogiai neužtikrinančius centralizuotus fondus. Šios lėšos turi būti panaudojamos fakultetuose dirbančių darbuotojų darbo užmokesčiui, mokslo ir studijų kokybei kelti, o ne administravimui, ūkininkavimui ir susijusioms veikloms plėsti. Todėl atskaitymų į bendruosius fondus dydžiai, manau, ne tik galėtų, bet ir turėtų būti atitinkamai pakoreguoti.

Baigdamas šį savo laišką, dar kartą patikinu Jus, jog, nors ir gerai suprantu Universiteto vadovybės siekį iki kitų metų pradžios turėti patvirtintą pagrindinį finansinį dokumentą, negaliu pritarti tam, kad dėl jo būtų nusižengiama pamatinėms Universiteto vertybėms ir veiklos principams – viešumui, subsidiarumui, solidarumui, tarpusavio pagarbai ir kt. Nepritariu ir ateityje nepritarsiu, kad Tarybai būtų teikiami biudžeto projektai, jų tinkamai neaptarus su kamieniniais padaliniais, kurie iš esmės yra atsakingi už biudžeto vykdymą ir Universiteto misijos ir strateginių tikslų įgyvendinimą.

Taip pat tikiu, kad Tarybos pirmininko Rimanto Kraujalio vadovaujama Tarybos darbo grupė diskusijose su padaliniais ras išmintingus, socialiai atsakingus ir Universiteto vertybes atspindinčius sprendimus, kurie leis Universitetui siekti užsibrėžtų ambicingų tikslų. Ir labai viliuosi, kad į Universitetą vėl sugrįš atvirumo, diskusijų ir pagarbių kompromisų dvasia.

Sveikinu Jus artėjančių didžiųjų švenčių proga! Sveikatos, ramybės ir tikėjimo Jums ir Jūsų šeimos nariams!

Stiprinkime savo mylimą ir garbingą Universitetą, pasitinkantį jau 440-ąjį savo gimtadienį!

Su nuoširdžia pagarba –
Jūsų 
Česlav Okinčic


Susiję

Įžvalgos 2189075580712117555

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2018-12-29 13:54

    Matyt gerbiamas VU Tarybos narys apsirinka:) Tarybos sprendimas nepatvirtinti biudžeto nėra minimas VU Tarybos darbą aprašančioje VU interneto skiltyje: https://www.vu.lt/apiemus/struktura/taryba/tarybos-sprendimai

    AtsakytiPanaikinti
  2. Eilinis dėstytojas iš gatvės2018-12-29 15:54

    Kada atstatydinsit autistą ir išrinksit sveiko proto žmogų? Kiek galima Vilniaus universiteto reputaciją murkdyti purve? Lituanistikos griovimas, administracijos aparato pūtimas, Radžvilo atleidimas, personalizuoti konkursai, vaivorykšės vėliavų kabinimas... Per visą laiką, kiek toje kėdėje sėdi varliukas, apie VU nebuvo nė vienos geros naujienos. Net savo fetišizuojamuose QS reitinguose smuktelėjo kaip reikiant. Nebepadeda net spūdys su savo užsikirtusia plokštele.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2018-12-29 20:14

    Straipsnyje minėtas VU ,,tarptautiškumas" yra paslėptas būdas lietuvių kultūros,ypač kalbos,žeminimo įrankis.O dėl VU instituto vardu TSPMI / vadovas Vilpišauskas/ būtina pagaliau pasakyti tai,kad šis eurokomunistinis institutas neatstovauja Lietuvos interesams,žemina universitetinio mokslo reikšmę,-tad būtina jį iš esmės pertvarkyti.Bet VU Taryba apie tai nė žodžio,deja.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2018-12-30 18:43

    Gera iniciatyva ir klausimu kelimas. Deklaruoti tikslai buvo geri, bet priemones - apgailetinod.

    AtsakytiPanaikinti
  5. kodėl tokia anemiška universiteto bendruomenė, kuri neprieštarauja, kad ilgus metus vadovaujant šiam asmeniui buvo griaunamos esminės vertybės, vyko abejotinų idėjų sklaida, buvo daug neteisybės kai kurių žmonių atžvilgiu.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tarp mūsų kalbant, dabartinė akademinė sistema yra paremta nemąstymu, mechanišku išgirstų „tiesų“ kartojimu ir klusniu formalių reikalavimų vykdymu (spaudos ženklų skaičius per laiko vienetą ir panašiai). Dėl to dėstytojais tampa žmonės, pasižymintys atitinkamomis sielos savybėmis. Tie, kurie galėtų kam nors pasipriešinti, ką nors protingo sugalvoti, kaip nors ryžtingai veikti, tiesiog netampa dėstytojais. O jeigu retkarčiais ir tampa (kaip prof. Radžvilas), vis tiek galiausiai būna išstumiami, nes organizmui nepatinka svetimkūniai.

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

PALAIKOME

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item