Petras Navikas. Pretendentai į Prezidentus turėtų atsakyti į šiuos klausimus

Asmeninio archyvo nuotr. Pajamų ir turto atskirties didėjimo sustabdymas Eiliniam žmogui ne tiek svarbu, kiek padidėjo ar sumažėjo be...

Asmeninio archyvo nuotr.
Pajamų ir turto atskirties didėjimo sustabdymas

Eiliniam žmogui ne tiek svarbu, kiek padidėjo ar sumažėjo bendrasis vidaus produktas (BVP), o kiek BVP daro įtaką jo gyvenimui: kiek pakilo darbo užmokestis, pensijos, socialinės išmokos, sumažėjo išlaidos būstui, sveikatos apsaugai ir t.t. Dirbančiajam versle ypač svarbu, kiek sukurtos pridėtinės vertės darbdavys atseikėjo jam darbo užmokesčio ir įmokų socialiniams fondams forma, o valstybės lėšomis išlaikomiems žmonėms – kiek padidėjo biudžeto, Sodros, Sveikatos draudimo  ir kitos valstybės pajamos, nuo kurių priklauso ir materialinė būklė.

Žiniasklaidoje skaitome ir girdime šalies ekonomikos elitinių analitikų vertinimus apie jos įtaką žmonių gyvenimui. Jeigu sukurta BVP daugiau, vadinasi, gyvenimas gerėja, nė neatsakant į klausimą, o kam jis gerėja. Valdžia taip pat mėgsta pasigirti šiuo rodikliu. Tačiau dauguma žmonių gyvenimo pagerėjimo nejaučia, arba jaučia vos vos. Todėl ir ieško laimės kitur.

Taigi, jei šalis tapo turtingesnė, bet tokiais netapo piliečių dauguma, vadinasi, priežasčių reikia ieškoti BVP (naujai sukurtos pridėtinės vertės), o paprasčiau pasakius, verslo pyrago paskirstymo bei perskirstymo srityse. Tai yra tų, kurių kišenėse nusėda ekonomikos prieaugis. Čia glūdi gyvenimo gerėjimo esmė.

Aišku, kad nemokėdami valdyti jūros krantinėje sustatytų kranų savininkai nepakrautų į laivą nė vieno konteinerio ir neuždirbtų nė euro pajamų, jeigu šių kranų neaptarnautų dokininkai, neprižiūrėtų darbininkai, inžinieriai ir kiti samdomieji darbuotojai. Žinoma, toks pat rezultatas būtų ir samdomųjų darbuotojų atžvilgiu, nes ir jie negalėtų uždirbti pajamų, neturėdami verslo priemonių - kranų. Vadinasi, versle uždirbtos grynosios pajamos yra turto ir darbo rezultatas. Pažymėtina, kad pridedamąją vertę kuria ne tik tie žmonės, kurie tiesiogiai dirba įmonėse, teikia paslaugas, bet ir viešajame sektoriuje dirbantys piliečiai, nes jie subrandina žmogiškąjį kapitalą per švietimą, mokslą, sveikatos apsaugą, kultūrą, per viešąsias paslaugas.

Labai norima visuomenei įteigti, kad grynųjų pajamų (pridedamosios vertės) uždirbėjas yra tik darbdavys - versle naudojamo turto savininkas. Nusišnekama net iki to, jog tik kapitalo savininkai esą valstybės išlaikytojai, visų mokesčių mokėtojai. Tokiomis kalbomis siekiama įrodyti, kad antrajam verslo partneriui bendrai uždirbtų grynųjų pajamų priklauso tiek, kiek malonės jų duoti teikiasi pirmasis – darbdavys, tai yra tiek, kiek samdomajam sumokės už darbą ir už jo socialinį draudimą.

Statistikos departamento duomenimis darbdaviai (kapitalo savininkai) sudaro apie 8 procentus versle dirbančių žmonių. Jie apie 60 procentų gautų grynųjų pajamų pasilieka sau, o darbuotojams skiria likusią dalį - apie 40 procentų, kai kitose  ES valstybėse pasidalinama atvirkščiai - darbuotojams skiriama 60, o sau  pasiliekama 40 procentų grynųjų pajamų. Mūsų  kaimynai – latviai, estai, lenkai gerokai dosnesni.

Beveik nereguliuojamas pridėtinės vertės paskirstymo procesas

Valdžia šį procesą veikia nustatydama minimalią mėnesinę algą ir valandinį atlygį. Kaip buvo skelbta spaudoje, bandymai padidinti minimalią algą dėl didelio darbdavių pasipriešinimo vyksta vangiai ir dažniausiai prieš rinkimus į Seimą. Galima suprasti darbdavius, ypač tuos, kur verslo efektyvumas yra mažas. Kai kurie net nepajėgūs mokėti minimalios algos. Neaišku, kodėl valdžia šio klausimo nesprendžia diferenciuotai.

Ne paslaptis,  kad versle naudojamo turto nemaža dalis yra įsigyta lengvatinėmis sąlygomis čekinės privatizacijos metu. Iš Lietuvos žmonių, jų tarpe ir iš samdomųjų darbuotojų, pusvelčiui po 10-15 centų supirkę investicinius čekius, tuometiniai pirkėjai įsigijo beveik 10 kartų didesnės vertės turtą, negu buvo išleista čekiams įsigyti. Ir kaip spaudoje buvo ne kartą skelbta – investiciniai čekiai dažnai buvo įsigyti už ne savas lėšas, kurių anais laikais ir uždirbti negalėjo, nors ir užėmė įmonių direktorių bei kitus aukštus postus, o už privatizuojamų įmonių lėšas. Taigi, yra ir moralinė teisė teisingiau pasidalinti uždirbtas pajamas tarp verslo dalyvių. Kita vertus, darbdaviai - kapitalo savininkai pasiliktas grynąsias pajamas iš esmės skiria versle naudojamam turtui didinti, naujoms technologijos diegti, darbo našumui kelti ir darbo vietoms mažinti. O nauji įrengimai ir kitos gamybos tobulinimo priemonės daugiausia įsigyjamos užsienyje. Vadinasi, didžioji dalis investicijoms panaudotų lėšų išplaukia iš Lietuvos. Ir ne tik tokiu būdu, bet ir investuojant pajamas kitose valstybėse. Statistika skelbia, kad kitose šalyse investuota  2,3 mlrd. eurų. Tuo tarpu, grynųjų pajamų dalies, skirtos darbo užmokesčiui, nedidinimas yra stabdis ekonomikai ir socialinei sferai vystyti. Kaip žinoma, beveik visos darbo pajamos skiriamos vartojimui, prekių ir paslaugų įsigijimui, vadinasi, jos turi įtaką ir jų gamybai bei paslaugų teikimui. Daugiau kaip pusė darbo pajamų mokesčių pavidalu patenka į biudžetą. Vadinasi, nuo jų apimties priklauso socialinės sferos finansavimo galimybės. Tai ir yra pirmoji priežastis, kodėl samdomųjų darbuotojų gyvenimas gerėja vos vos.

Pretendentai į Prezidentus turėtų  atsakyti, ar sieks (ir jei sieks, tai kokiais būdais) pašalinti konstatuotas priežastis gyventojų pajamų ir turto atskirčių didėjimui sustabdyti.

Nelygybės mokant mokesčius panaikinimas ir valstybės pajamų padidinimas 

Nors pelno ir gyventojų pajamų mokesčių tarifai yra vienodi (15 proc.), tačiau faktiškai darbdaviai sumoka gerokai mažiau, negu versle bei valstybės išlaikomose įstaigose dirbantys žmonės. Finansų ministerija yra paskelbusi, kad biudžetas dėl pelno mokesčio lengvatų negauna daugiau kaip 180 mln. eurų, arba 24 proc. šio mokesčio,  o dėl gyventojams suteiktų pajamų mokesčio ir PVM lengvatų neteko mokesčių tik 10,7 procentų. Nepagrįstai teikiamos dovanos užsienio valstybėms, kuriose pelno mokesčio tarifas yra didesnis negu Lietuvoje. Mat šių valstybių firmų ir bankų filialų pas mus uždirbtas pelnas tose valstybėse dar apmokestinamas tarifų skirtumu, t. y. tarifu, kuris viršija Lietuvoje faktiškai taikytą  tarifą. Taigi mūsų valstybės sąskaita papilnėja Švedijos, Norvegijos ir kitų valstybių pajamos. Į šį klausimą turėtų atsakyti buvusį finansų ministrė I. Šimonytė ir SEB banko patarėjas G. Nausėda. Valdžia darbdavius skatina, atleisdama nuo pelno mokesčio mokėjimo, kai tobulinamos technologijos, ir kitomis lengvatomis. Nemažą dalį Lietuvai skirtų ES paramos lėšų valdžia kapitalo savininkams dovanoja, nes jos negrąžinamos ir neįteisinamos kaip valstybės investicijos. Ir ne tik Lietuvos kapitalo, bet ir užsienio kapitalo įmonėms. Taigi kasmet gerokai praturtėja ir užsieniečiai.

Neseniai Seimas priėmė įstatymą dėl įmokos „Sodrai“ lubų nustatymo. Tai dovana turtingiems darbdaviams, nes sumažėja  išlaidos darbuotojams samdyti ir didėja pelnas. Nustačius įmokos lubas, mažinamos „Sodros“ pajamos ir galimybė pervesti dalį pajamų į privačius fondus, o tuo pačiu nuskriaudžiami darbuotojai, kurie kaupia papildomas lėšas šiuose fonduose. Pažeidžiamas teisingumo principas, nes lubų nustatymas „Sodros“ įmokai leidžia turtingiems darbdaviams mokėti mažesnę, negu 31 procento įmoką „Sodrai“ už darbuotojus, kuriems jie gali mokėti ir moka dideles algas.

Pramoninkų konfederacija reikalauja neapmokestinti reinvestuojamo pelno. Kitaip sakant, atleisti nuo pelno mokesčio mokėjimo pelną, kurį jo savininkai išleis turtui įsigyti, praturtėjimui. Tačiau nekalbama apie atleidimą nuo pajamų mokesčio mokėjimo, apie tas pajamas, kurias gyventojai, o ypač jaunimas, išleidžia  būstui įsigyti. Juk tai irgi pajamų reinvesticija.

Progresas versle bumerangu kerta valstybei, nes mažinamos darbo vietos, išlaidos darbuotojams samdyti, įmokos Sodrai ir Privalomam sveikatos draudimui. Bet bumerango pasekmių galima išvengti per mokesčius, įmokas socialiniams fondams ir įvairių kitų priemonių pagalba. Visų pirma, susiejant darbuotojų atlyginimus su sukurta pridėtine verte, atsisakant įmokų socialiniams fondams skaičiavimo nuo darbo užmokesčio ir pradedant skaičiuoti nuo sukurtos pridėtinės vertės sumos. ES paramą ne dovanojant, o pripažįstant valstybės investicija.

Progresiniai mokesčiai darbo pajamoms reikštų ir šiokį tokį atskirties tarp samdomų darbuotojų sumažinimą, nors atskirtis tarp jų nėra didelė. Tačiau elitiniai analitikai nutyli apie progresinio mokesčio kapitalo pajamoms (pelnui) nustatymą, o valdžia taip pat net nesvarsto šio klausimo, nors jis yra svarbus pajamų atskirties didėjimui sustabdyti ir valstybės pajamoms padidinti.

Pretendentai į Prezidentus turėtų atsakyti, ar sieks (ir jei sieks, tai kokiais būdais) pašalinti neteisingumą mokestinėje sistemoje, kuris yra dar viena prarajos tarp turtingųjų ir viduriniojo gyventojų sluoksnių gilėjimo priežastis?

Korupcijos pažabojimas

Korupcija, kai pinigai iš vienų asmenų perplaukia į kitų kišenes. Tik šiame etape naudą gauna valdžios institucijose dirbantys ir sprendimus priimantys asmenys. Ir ne tik jie, bet ir atitinkami žiniasklaidos veikėjai bei kiti asmenys.

Kai kurios valstybės įstatymais yra įteisinusios nuostatą: jeigu pradinis kapitalas sukauptas iš narkotikų, ginklų prekybos ir kito nelegalaus verslo, apgaulės, korupcijos, tyčiniais bankrotais ar kitais neteisėtais būdais, tai ir jo pagrindu sukauptas kitas kapitalas laikomas neteisėtu. Įrodyti pradinio kapitalo teisėtumą turi jo turėtojai. Šiam požiūriui pritaria ir Bažnyčia. Lankydamasis Lietuvoje popiežius Jonas Paulius II pasakė, kad „nuosavybė nėra šventa ir neliečiama, bet žiūrint kaip ji įsigyta“. Ir Lietuvai reikia tokio įstatymo, o būtų dar geriau, jei ši nuostata būtų įteisinta Konstitucijoje.

Taigi aišku dėl ko vieni greitai tapo milijonieriais ir milijardieriais, o kiti – vos suduria galą su galu. Kodėl beveik pusė milijono darbingo amžiaus asmenų emigravo iš Lietuvos. Kodėl nyksta buvusi ir taip maža vidurinioji gyventojų klasė. Kodėl atskirtis tarp turtingųjų  ir vargšų yra didžiausia Europos Sąjungoje, nors Lietuvoje sukurtas bendrasis produktas (2017 m – 47,2 mlrd. eurų) gali užtikrinti palyginti neblogą žmonių gyvenimą.

Pretendentai į Prezidentus turėtų atsakyti, ar imsis veiksmingų priemonių korupcijai iš esmės pažaboti, kuri yra taip pat labai svarbi prarajos gilėjimo tarp turtingųjų ir viduriniojo gyventojų sluoksnio priežastimi.

Autorius yra buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas.

Susiję

Petras Navikas 8428953422378688782

Rašyti komentarą

  1. Tai ne esminiai klausimai. Esminiai klausimai turi būti apie moralę- jei nėra moralės - tai ten mokesčių klausimai nulio vertės. jei žmogelis pritaria pedero-santuokoms ar partnerystėms, abortams, transgenderiams, stambulo sutartims - tai jis baigtas degradas ir padarys neatitaisomą žalą valstybei ir jos žmonėms- o ką jis ten mano apie korupciją, PVM ar sodros lubas man giliai nusispjaut.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2018-11-03 13:38

    Pritariu ankstesniam komentarui - man pretendento į prezidentus svarbiausia savybė - moralė.
    Deja, visuomenėje tenka girdėti svarstymus: girdi, tas ar ta yra tinkami kandidatai, nes ekonomistai.
    Prezidentas yra atsakingas už valstybę, jos apsaugą, turi būti stiprus diplomatas.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2018-11-03 19:25

    Vienok svarbiausia tautos moralė,išpažįstamos tautiečių vertybės,valstybinis mąstymas.Tautiečiai turėdami minėtas sveikas ir tvirtas savybes neišrinks nevykusio Prezidento ar Seimo nario.Dabartinė lietuvių tauta dar didžia dalimi - liaudis/,,runkeliai"/,deja.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Nežiniukas2018-11-03 20:31

    Straipsnyje yra pažymėta, kad autorius - buvęs VMI viršininkas. Reiškia, žmogus - ne teoretikas, bet turi ir praktikos.

    Taigi, būtų žymiai įdomiau, jei pats autorius kvalifikuotai pats galėtų atsakyti į šiuos klausimus.

    Ir siūlomos priemonės turėtų būti tokios, kurios nebūtų priklausomos nuo to, žmogus nori ar nenori, arba yra sąžiningas, ar ne.

    Jei autorius bandytų sukurti tokią sistemą, jis staiga suprastų, kad neverta tokių klausimų užduoti pretendentams į prezidentus, nes tokia sistema neįmanoma.

    Jei pats autorius tokios sistemos sukurti negalėtų, nesąžininga versti ją kurti kitus.

    AtsakytiPanaikinti
  5. šiaurės Lietuva2018-11-03 21:45

    Pagrindiniai klausimai pretendentams į prezidentus yra šie:1. Kaip jis žiūri į užsienio politiką, kitaip sakant ar lis be muilo Merkel į vieną vietą ,ar eis Vengrijos ar Lenkijos pavyzdžiu.?2. Ar jis pasirenges atsakyti į Gerbiamos Sadūnaitės klausimą užduota Grybauskaitei 2018-01-13? 3.Ar jis (ji) atšauks šakalienės prastumta norvegišką vaikų grobimo įstatymą?4 Ar turės stuburą ir sugebės oriai ir kaip lygus su lygiu kalbėtis ,ir GINTI LIETUVOS INTERESUS ir su vakarų ir su rytų valstybėmis.Štai ko aš tikiuosi iš būsimo prezidento(ės). Pirmiausia sąžinė ,garbė, padorumas tada ir ekonomika atsigaus

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Sunku būtų ginčytis.

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2018-11-04 13:48

      Galima pridėti ir dar vieną: kaip būsimasis prezidentas pasiruošęs galimam staigiam euro kurso kritimui ir iš to sekančiam infliacijos šuoliui? Ar galimas fiskalinis minusas Lietuvos biudžete vėl bus sprendžiamas pensininkų ir neįgaliųjų sąskaita, o infliacijos padariniai vėl bus perkelti ant mokesčių mokėtojų pečių?

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2018-11-04 14:22

      ...pratęsiu: ir darželinukui aišku, kad, pasibaigus ES paramai, Lietuva neturės kitos išeities, kaip tik susigrąžinti nacionalinę valiutą, nes priešingu atveju teks imti didelę paskolą - Lietuvos BVP yra per mažas, kad ir kaip jis bebūtų skirstomas - kad padengti valstybės poreikius - o po pirmosios paskolos seks kita paskola, kad padengti pirmosios palūkanas ir paskolos dalies išmokėjimo terminus, ir taip daina be galo.
      Euro salygomis yra palanku pigiau įsigyti gamybines žaliavas, tačiau dėl darbo sąnaudų ir dėl didelio darbo sąnaudų apmokestinimo brangsta produkcija ir tai labai mažina lietuviškos produkcijos konkurencingmą - niekam ne naujiena, kad Kinija su savo pigia produkcija įsitvirtinusi viso pasaulio rinkose. Be to, dėl euro pabrango darbo jėga, o tai automatiškai mažina investicijas Lietuvoje - tiek vietines, tiek ir iš užsienio. Nei vienas per TV sapaliojančių ,,ekonomistų'' nekada nežiūrėjo ir nežiūri į priekį ir nepagalvoja - bent jau garsiai to nesako, kokie bus Lietuvos poreikia ir kaip atrodys Lietuvos ūkis, pasibaigus ES paramai arba pasikeitus valdžiai Briuselyje. Turiu nemaža reikalų su lenkiška produkcija - dėl kainų skirtumu lenkai prieš lietuvius laimi į vienus vartus. Tai tik vienas iš daugelio galimų pavyzdžių. Ir mūsų ,,ekonomistai'' net nebando siūlyti Lietuvos ekoenomikos tęstinumo varianto už euro ribų todėl, kad jie paprasčiausiai nepajėgūs tokio varianto sukurti.

      Panaikinti
  6. Anonimiškas2018-11-04 17:51

    Vienas didžiausias ir svarbiausias klausimas, ar pretendentas turi SĄŽINĘ, visi kiti klausimai yra šalutiniai.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

item