Kun. Robertas Urbonavičius. Gailestingumo vartai

„Ši Motina, paveiksle pavaizduota be Kūdikio, auksu karūnuota, yra visų Motina; kiekviename, kuris čia atvyksta, ji mato tai, ko labai da...

„Ši Motina, paveiksle pavaizduota be Kūdikio, auksu karūnuota, yra visų Motina; kiekviename, kuris čia atvyksta, ji mato tai, ko labai dažnai net mes patys nepajėgiame suvokti: Ji įžvelgia savo Sūnaus Jėzaus veidą, įspaustą mūsų širdyse. Gailestingumo Motina, kaip kiekviena gera motina, mėgina suvienyti šeimą ir kužda kiekvienam į ausį: „Ieškok savo brolio.“ Taip mums atveria duris į naują pradžią, į naują aušrą.“

(Popiežius Pranciškus. Kalba Aušros Vartuose)

Kuomet vis gilesnės ir niūresnės lapkričio sutemos bei darganos apgaubia ne tik mūsų aplinkas, bet dažnai ir širdis, sušvinta Gailestingumo Motinos iškilmė, kuri savo įstabiu grožiu sugrąžina mūsų širdims Dievo meilės žėresį.

Daugybę šimtmečių gailestingumo Motina iš Aušros vartų lydi savo keliaujančius vaikus. Nors yra daug gražių bei prasmingų Dievo Motinos titulų, kuriuos Jos garbei pagimdė pamaldžioji liaudis, tačiau vienas iš gražiausių ir prasmingiausių yra šis – Mater Misericordiae (Gailestingumo Motina), Toji, kuri pagimdė pasauliui Įsikūnijusį Gailestingumą, Vartai, per kuriuos Gailestingumas įžengė į nuodėmės pavergtą žmoniją ir rūstybės vaikus perkeitė į malonės indus. Neatsitiktinai Vilnius (o kartu visa Lietuva) apdovanota ne vien Gailestingumo Motinos atvaizdu, bet ir Viešpaties Jėzaus regėjimais šv. Faustinai, - kurių vaisius yra Dievo Gailestingumo paveikslas. Dieviškoji Apvaizda atsitiktinumų nenumato. Dievo Gailestingumas apreikštas Kristuje Jėzuje, gimusiame iš Mergelės Marijos – Gailestingumo Motinos. Galbūt gerbtume Teisingumo Motiną, tačiau ar išdrįstume prie Jos artintis pažinę savo nedorumą?

O mes, - kieno tėvai ir motinos esame? Ką gimdo mūsų širdis? Kas išeina iš mūsų burnos vartų? Gailestingumas, atlaidumas, pakantumas? Ar priešingai – smerkimas, pagieža, neapykanta, nepagarbumas...

Bėkime prie Gailestingumo Motinos ir slėpkimės po Jos maloninguoju apsiaustu, kartu su pirmųjų amžių krikščionimis kartodami: Sub tuum praesidium confugimus, Sancta Dei Genetrix. Nostras deprecationes ne despicias in necessitatibus, sed a periculis cunctis libera nos semper, Virgo gloriosa et benedicta. (Tavo apgynimo šaukiamės, Šventoji Dievo Gimdytoja. Mūsų maldų neatmeski mūsų reikaluose, bet nuo visokių pavojų mus visados gelbėk, Mergele garbingoji ir palaimintoji)

Susiję

Robertas Urbonavičius 8009623798843560233

Rašyti komentarą

9 komentarai

Rasa rašė...

"Neatsitiktinai Vilnius (o kartu visa Lietuva) apdovanota ne vien Gailestingumo Motinos atvaizdu, bet ir Viešpaties Jėzaus regėjimais šv. Faustinai, - kurių vaisius yra Dievo Gailestingumo paveikslas. Dieviškoji Apvaizda atsitiktinumų nenumato."

galima sakyti, kad Aušros Vartai yra Naujasis Gailestingasis Betliejus, kuriame iš Gailestingumo Motinos gimsta Gailestingasis Jėzus. Šv. Faustina priklauso Gailestingumo Motinos vienuolijai, tapant Gailestingojo Jėzaus paveikslą, iš Antakalnio pro Aušros vartus dažnai vaikšto pas dailininką Kazimierovskį, kaip ir pal. Mykolas Sopočka, Gailestingojo Jėzuas paveikslas pirma kartą viešai išstatomas Aušros vartuose, t.y Gailestingasis Jėzus gimsta is Gailestingumo Motinos.

„Kai šis paveikslas buvo išstatytas, išvydau gyvą Jėzaus rankos judesį, kuris nubrėžė didžiulį kryžiaus ženklą. Tą pačią dieną vakare (…) išvydau, kaip šis paveikslas slinko virš miesto, o miestas buvo uždengtas tinklais. Kai Jėzus praėjo, perpjovė visus tinklus, o paskui nubrėžė didžiulį švento kryžiaus ženklą ir išnyko“ (Dien., 416).

„Kai buvau Aušros Vartuose per šias iškilmes, per kurias buvo iškabintas paveikslas, dalyvavau pamoksle, kurį sakė mano nuodėmklausys, šis pamokslas buvo apie Dievo gailestingumą, buvo pirmasis, ko taip seniai troško Viešpats Jėzus. Kai pradėjo kalbėti apie didžiulį Viešpaties gailestingumą, paveikslas tapo gyva figūra ir spinduliai skverbėsi į susirinkusių žmonių širdis, tačiau nevienodai, vieni gavo daugiau, kiti mažiau. Mano sielą užliejo didelis džiaugsmas, matant Dievo malonę“ (Dien., 417).

„Kai baigėsi pamaldos ir kunigas paėmė Švenčiausiąjį Sakramentą, kad palaimintų, tada išvydau Viešpatį Jėzų tokį, koks yra šiame paveiksle. Viešpats suteikė palaiminimą, ir šie spinduliai pasklido po visą pasaulį. Išvydau nepasiekiamą šviesą krištolo būsto pavidalu, nuausto iš jokiam kūriniui ar dvasiai nepasiekiamos šviesos bangų. Į šią šviesą vedė trejos durys – ir tą akimirką Jėzus įėjo į šią šviesybę toks, koks yra šiame paveiksle, – pro antrąsias duris, į vienybės vidų“ (Dien., 420).

Rasa rašė...

O šiaip yra ir daugiau įdomių sutapimų.
pagal Ezekielio pranašystes, judėjai laukia Mesijo atėjimo pro Rytinius Jeruzalės vartus, tie vartai kuriam laikaui yra lieką uždari. Dar tie vartai yra vadinami Gailestingumo vartais, Lelijos vartais ir Auksiniais vartais.
https://en.wikipedia.org/wiki/Golden_Gate_(Jerusalem)

Bet juk visa tai kuo puikiausia tinka ir Aušros vartams. Jie buvo iki tam tikro laiko uždari - vadinosi Ostra brama. Bet artėjant laikų pilnatvei, jie pradeda vertis, juos pradedama vadinti Aušros Vartais, o aušra teka rytuose, taigi Aušros vartai, ir yra rytiniai vartai. Vėliau Mergelė Marija karūnuojama Gailestingumo Motina ir dabar kylant laiptais į Aušros vartų koplytėlę, matome užrašą - Porta Misericordia. Be to tai yra ir Auksiniai vartai, nes juose - Mergelė Marija, iš tolo šviečianti auksinais apdarais, ir tai yra ir Lelijos vartai, nes Mergelė Marija yra Tyriausioji ir Skaisčiausioji Viešpaties Lelija.

Dar galime prisiminti, kad judėjai Vilnių vadino Šiaurės Jeruzale, tuomet belieka melsti, kad lietuvių tauta pažintų jos aplankymo metą ir laikui atėjus duotų puikių vaisių. Šlovė Viešpačiui, kad mūsų vyskupai, pal. Teofilius Matulionis, Mečislovas Reinys ir dabartiniai Lietuvos vyskupai priima Gailestingąjį Jėzų ir skelbia jo žinią.

Juk turime Vytį - pergalės ženklą - Baltą raitelį ant Balto žirgo, t.y NUGALĖTOJĄ.

Unknown rašė...

Jo, žydai laukia savo mošiacho, М.M. Šnejersono, tik įdomu, kaip jis su Kristumi bendraus? Žiū. https://www.moshiach.ru/sait/about_us/our_aim.html

Pikc rašė...

Žėkit, kad kiek atitraukčiau nuo visokių koloradinių "šyzų" aptarinėjimo (nes "jota" be to - niekaip ;)), turiu klausimą kitokios "šyzos" tema. Žiūriu aš į gamtą - o ten visiškas sadizmas: visi visus galabina žiauriausiais būdais ir po to ėda, nes jeigu ne, tai juos pačius nugalabins ir suės. Mūsų, žmonių, elgesys didele dalimi būtent tų pačių taisyklių sąlygotas. Tai štai man kyla tokie klausimai - jei krikščionys sako, kad:
1. Šitas pasaulis yra sukurtas Dievo ir
2. Dievas yra geras,
tai ar 1 ir 2 punktai vienas kitam neprieštarauja? Jei aš turėčiau kūrimo galią, tai, Pikc būdamas, ką nors tokio grynai neapykantos padiktuoto, gyvus padarus kančios ir žudynių "karuselėje" įkalinančio, gal ir sulipinčiau - bet geru manęs niekaip nepavadintum. ;)
O tada kitas klausimas iškyla - jeigu jau tokia dieviška tvarka, tai ar mes, bandydami atsitraukti nuo "galabink, arba būsi nugalabintas" schemos, tuo pačiu nesitraukiame ir nuo dieviškos tvarkos plano? ;)

Unknown rašė...

Kandidatas į katalikus Pikc, per naktį bluosto nesudėjęs ir paryčiais nieko geresnio nesugalvojęs, kaip tik blogį įtraukti į "dieviškosios tvarkos planą", bando išsisukti nuo žmogaus laisvės pripažinimo ir atsakomybės, o drauge - ir antikristo pripažinimo, vadindamas tai "koloradine šyza". Jota be to - niekaip, nes jei pripažįsti Kristų ir tai, ką Jis paskelbė, tai turi pripažinti ir antikristą, apie kurį kalba Evangelija, ir negana to, ji tvirtina, kad yra daug antikristų. Ir deja, tai ne "koloradinė šyza", o realus blogis, kurį Kristus pažabojo mirtimi ant kryžiaus ir kuris savarankiškai neturi galių egzistuoti. Skaityk Šventąjį Raštą, Pikc, ir pamatysi, koks jis pilnas, tavo terminologija, "koloradinės šyzos". Jeigu jį pradėčiau cituoti, antikristo tarnai imtų isteriškai šaukti: "Tai antisemityyyzmas!!" Deja, tai paties Dievo žodžiai.

Unknown rašė...

Šventasis Jonas Auksaburnis įtrauktas į antisemitizmo istoriją - http://jhistory.nfurman.com/shoa/anti01.htm
Tai bent laikų sulaukėme!

Pikc rašė...

1. Mane kandidatu į katalikus pavadinti - čia GERAS! :D
2. Mano klausimai nebuvo skirti "pačiuožusiai" publikai. ;)

Rasa rašė...

"2. Mano klausimai nebuvo skirti "pačiuožusiai" publikai. ;)"

to Pick, na bet tuomet reikia pastebėti, kad tamsta Pick savo klausimą uždavėte visai netinkamoje vietoje ir atsakymo sulaukti be šansų, nes religinius straipsnius pagrinde ir skaito arba rašo būtent "pačiuozusi", "nusigrybavusi" publika, (žiūrint pagal šio pasaulio mastelius ir vertybes). Tiesiog "nučiuožimo" kryptys būna skirtingos:)

Anonimiškas rašė...

Vienatinis Nemirtingasis,
kuris gyvena neprieinamoje šviesoje,
kurio joks žmogus neregėjo ir negali regėti.
Jam šlovė ir amžinoji valdžia! Amen.

 Po šešių dienų Jėzus pasiėmė Petrą, Jokūbą ir Joną ir užsivedė juos vienus nuošaliai ant aukšto kalno. Ten jis atsimainė jų akivaizdoje.Jo drabužiai ėmė taip baltai spindėti, kaip jų išbalinti negalėtų joks skalbėjas žemėje

Viešpaties diena ateis kaip vagis. Tuomet dangūs praeis su smarkiu ūžesiu, elementai sudegs ir suskils, ir žemė su savo kūriniais sudegs.
 Jeigu visa turi taip suirti, tai kaipgi jums reikėtų pasižymėti šventu gyvenimu ir maldingumu,  kaip laukti Dievo dienos, kaip skubinti jos atėjimą, kai dangūs suirs liepsnose ir elementai sutirps iš karščio!  Pagal jo pažadą mes laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas.


It Took 34 trillion watts of ultraviolet radiation to color the Shroud of Turin


item