Kun. Robertas Urbonavičius. Atstumas iki Dievo Karalystės

Dieve,

man rodysi kelią, 

kuris į gyvenimą veda, 

pilna man bus laimė 

prieš Tavo Veidą.

(Komunijos antifona)

Šventasis Augustinas, sutraukdamas visus Dievo Įsakymus į vieną, yra pasakęs garsią frazę: „mylėk ir daryk ką nori“ Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad po ja pasirašytų kiekvienas, - argi nėra puiku daryti ką aš noriu? Ar blogai, kuomet renkuosi tai ko geidžiu? Ar tai nėra meilė? Juk ir gėlių vaikai teigė „make love not war“ (mylėkis, o ne kariauk). Tačiau ši provokuojanti Augustino frazė savo gelme šokiruoja. Kas tikrai myli Meilę, kuri yra Dievas, tas darys tik tai, ko ši Meilė nori, nes tai ir bus to, kuris myli, noras (mylintysis daro tik tai, ko mylimasis nori, nes šio norai yra ir jo norai).

Ši ilgoka įžanga, leidžia mums geriau suprasti šio sekmadienio Evangeliją. Girdime dviejų mokytojų pokalbį apie tai, koks įsakymas svarbiausias. Jie abu sutaria, kad „Dievas yra vienintelis ir nėra kito šalia jo; o mylėti jį visa širdimi, visu protu ir visomis jėgomis bei mylėti artimą, kaip save patį svarbiau už visas deginamąsias atnašas ir kitokias aukas“. Viešpats pagiria išmintingą Rašto aiškintoją, sakydamas jog šis esąs netoli nuo Dievo Karalystės.

Atrodytų viskas suprantama ir aišku, kaip Paltaroko katekizme. Tačiau, kodėl „netoli nuo Dievo Karalystės“, o ne pavyzdžiui: „Tu jau priklausai Dievo Karalystei?“ Tikriausiai todėl, kad žinoti yra viena, bet gyventi tuo, ką žinai, jau visai kas kita. Galime būti perskaitę kalnus dvasingų knygų, atlikę dešimtis prasmingų rekolekcijų, apkeliavę visas garsiąsias piligrimines šventoves ir vis tiek būti „netoli nuo Dievo Karalystės“. Lengva yra daryti tai, ką aš myliu, net jei tai ir dvasiniai dalykai, bet sunku pereiti prie meilės Dievui ir tada daryti, ko Jis nori, nes Jo norai yra tikrieji mano norai.

Viešpats parodė tokios meilės pavyzdį: „Iš savęs aš nieko negaliu daryti <...> Aš ieškau ne savo valios, bet valios to, kuris mane yra siuntęs.“ (Jn 5, 30) Atstumas iki Dievo Karalystės mažėja, kuomet mažėjame mes patys.