Vytautas Šilas. Testamentinis lietuvnininkų aktas

alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr. alkas.lt I pasaulinis karas dar tęsėsi, kai 1918 m. sausio 18 d. JAV prezidentas Thomas W. Wilsonas pa...

alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

I pasaulinis karas dar tęsėsi, kai 1918 m. sausio 18 d. JAV prezidentas Thomas W. Wilsonas paskelbė Tautų apsisprendimo teisės Deklaraciją kaip svarbiausią principą taikingam pokario gyvenimui. Lapkričio mėnesį keturios karo išsekintos imperijos – Vokietijos, Austrijos-Vengrijos, Rusijos ir Osmanų beviltiškai žlugo. Vokietiją pribaigė lapkričio 9 d.  įvykusi socialistinė revoliucija, nuvertusi imperatorių Vilhelmą II. Pagaliau, lapkričio 11 d. Vokietija kapituliavo, pasirašiusi su Antantės valstybėmis Kompjeno (pranc. Compiègne) paliaubas.

Pasinaudoję  byrančia Vokietijos situacija sukruto „Birutės” draugijos aktyvistai – Martynas Jankus, Erdmonas Simonaitis,  Jonas Vanagaitis, Liudvikas Deivikas ir Martynas Jankus. Per klaipėdiškę Lietuviška Ceitunga lapkričio 14 d. buvo kreiptasi į lietuvininkus: Rodos, negali būti jokios abejonės, kad mes, lietuviai, priklausome prie Lietu­vos. Niekas neprivalo dabar bijotės išreikšti aiškiai, kad jis nori būti Lietuvos pilie­tis.

Minėti birutininkai jau kitą, lapkričio 15 dieną, pasivadinę Prūsų Lietuvos Tautinės komisijos vardu, 100 tūkstančių egzempliorių tiražu paskelbė  – Pašaukimą (t.y. atsišaukimą) į Prūsų Lietuvos (t.y. Mažosios Lietuvos) gyventojus ragindami Prūsų Lietuvą jungtis su Lietuvos valstybe. Pašaukime, pavadintame Lietuvininkai! Pabuskit! buvo rašoma: Dabar karalystės griūna, prispaustos giminės prisikelia iš vergystės. Antai finai valni, čekai valni, vengrai valni, ar tik mes, prūsiški lietuvininkai, toliau gedėsime savo lietuvystės ir lįsime po vokišku apdangalu? Dabar valanda parėjo pasauliui apsakyti, kad mes su Didžiąja Lietuva esame vienos motinėlės vaikai. Mes be jokios širdperšos skiriamės nuo Vokietijos: ji nebuvo mums kaip motina, bet kaip kieta, neširdinga ir svetima pamotė. Balsuokit, kad laikas pareis, tiktai už priglaudimą prie Didžiosios Lietuvos.

Jau minėtą 1918 m. lapkričio 15 d. dieną į Tilžę susirinko  aplinkinių apskričių lietuvininkų atstovai.  Jie išrinko Mažosios Lietuvos Tautinę Tarybą (MLTT), cituojame: atstovauti prūsų lietuvius  vokiečių ir kitų tautų, ypač Santarvės akyse. Anksčiau minėtas Tautinės komisijos Pašaukimas buvo kreipimasis į Mažosios Lietuvos visuomenę. Tuo tarpu, Tautinė Taryba 1918 m. lapkričio 30 d Tilžėje pa­sirašė dviejų sakinių politinę deklaraciją, skirtą diplomatams, politikams, dabar žinoma Tilžės Ak­to vardu. Jame deklaruota: Mes Lietuviai Prūsų Lietuvoj gyvenantieji sudarome šito krašto dauguomenę, reikalaujame, remdamiesi ant Vilsono Tautų paties apsisprendimo teisės, priglaudimą Mažosios Lietuvos prie Didžiosios Lietuvos.   

Priimtąjį Aktą buvo nutarta paskelbti Antantės valstybėms: Prancūzijai, Anglijai, Jungtinėms Valstijoms, Italijai. Bet kaip tą  padarius? Vienas iš MLTT vadovų Jonas Vanagaitis gruodžio mėnesį atvyko į Dancigą. Ten susitikęs su Danų Raudonojo kryžiaus laivo kapitonu ir prancūzų kreiserio kapitonu, perdavė jiems Akto tekstą. Jis pateko į danų spaudą  ir taip buvo paviešintas. 1919 m. balandžio 8 d. Tilžės Aktą  gavo Versalio taikos konferencijos pirmininkas Žoržas Klemanso (Georges Clemenceau). Tai  irgi prisidėjo prie Antantės sprendimo atskirti nuo Vokietijos nors Klaipėdos kraštą (kaip lietuviškiausią Mažosios Lietuvos dalį).

Jau po Antrojo pasaulinio karo Tilžės Aktą iš naujo aktualizavo lietuvių išeivija. E. Simonaičio iniciatyva Fuldoje (Vokietija) atkurta ir vadovaujama Mažosios Lietuvos Taryba 1946 m. lapkričio 6 d. priėmė „Mažosios Lietuvos lietuvių deklaraciją“ (vėliau pavadintą Pirmuoju Fuldos aktu), Tilžės Aktu buvo grindžiamas jos reikalavimas prijungti Karaliaučiaus kraštą (Bretkūno, Donelaičio, Rėzos žemę) prie Lietuvos.

Lietuviškoji išeivija nuolat minėdavo Tilžės Akto dieną. Tam, kad ši diena būtų įtraukta į Lietuvos Respublikos Atmintinų dienų sąrašą 1998-aisiais metais, ruošiantis minėti Tilžės Akto aštuoniasdešimtmetį išsirūpino MLRT.  Nutarimo projektą pateikė Seimo Nacionalinio saugumo narys Stanislovas Buškevičius 1998 m. birželio 25 d. LR prezidentui Valdas  Adamkus  Nutarimą patvirtino ir lapkričio 30-oji tapo atmintina Mažosios Lietu­vos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos diena, t.y. Mažosios Lietuvos diena!       

Pirmąjį Tilžės Akto dienos  minėjimą Lietuvos Respublikoje surengė Mažosios Lietuvos reikalų taryba (MLRT) kartu su Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“. Jis vyko 1993 m. lapkričio 30 d. Lietuvos kraštotyros draugijoje, švenčiant Tilžės Akto 75-ąsiais metines. Minėjimo iniciatoriai ir organizatoriai buvo MLRT nariai dr. Petronėlė Žostautaitė, Vytautas Gocentas ir Irena Seliukaitė.

Karaliaučiaus krašto žemė per 1944-1948 metus neteko visų savo senųjų gyventojų lietuvininkų. Todėl Tilžės Aktas yra tapęs jų valios testamentu. Jis įpareigoja mus daugiau domėtis Karaliaučiaus kraštu, garsinti jo paveldą ir kultūros veikėjus. Labai gražu, kad šį kartą paminėti Mažosios Lietuvos dieną mus į Lietuvos rašytojų sąjungą pakvietė žurnalą „Donelaičio Žemė“  leidžianti Kristijono Donelaičio draugija.

Autorius yra Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas.

Susiję

Vytautas Šilas 5428166080593782742

Rašyti komentarą

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

Kviečiame

PALAIKOME

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item