Zigmas Tamakauskas. Mintys, minint Prezidento A. Smetonos gimtadienį

alkas.lt Savo vaikystės dienų tėkmėje ne retai girdėdavau vienos dainos priedainį: geltona, žalia ir raudona – sugrįžk iš užsienio Sm...


Savo vaikystės dienų tėkmėje ne retai girdėdavau vienos dainos priedainį: geltona, žalia ir raudona – sugrįžk iš užsienio Smetona ir vėl bus laisva Lietuva…   Šie žodžiai kažkodėl mano atmintyje vėl suskambo prieš keletą dienų,  minint  pirmojo mūsų Valstybės Prezidento Antano Smetonos 144-ąsias gimimo metines. Šios dainos žodžiais sovietinės okupacijos metais dauguma žmonių A. Smetoną tapatino su Lietuvos laisve.     

Dabar jau Lietuva laisva, bet, deja, kažkodėl  ir švenčiant mūsų Respublikos gyvavimo šimtmetį, oficialiai pirmąjį jos Prezidentą lyg vengiama minėti. Už tad vis garsiau kalbama apie iliuzinę  globalinę Lietuvą, pagardintą tautiškumo neigimo ir liberalaus kosmopolitizmo prieskoniu, panašiu į kažkada girdėtą dainušką „Moj adres – Sovietskij sojus“…

Tačiau  Lietuvos, už kurios laisvę tiek daug buvo sudėta aukų,  mums niekas nepakeis, Lietuvos žemė yra čia, su mumis, ir mūsų adresas yra ne kažkur, o Lietuvoje, mūsų vienintelėje šios žemės Tėvynėje. Ir išvykusiųjų mintys dažnai skrenda į šią Nemuno šalį, pražydusia Trispalvės vėliavos žiedu.

Leidžiamos  Antano Smetonos  veiklą ir gyvenimą vienaip ar kitaip  vertinančios knygos, parašytas apie jį ne vienas straipsnis su internetinėje erdvėje komentuojančių pastabomis. Iš ne kurių komentatorių matome ir nuvalkiotas svetimos ideologijos primestas, nieko bendro su tikrove neturinčias sovietinio melo bei neapykantos frazes…

Dėmesio turėtų sulaukti neseniai „Versmės“ leidyklos išleistas profesoriaus Algimanto Liekio „Prezidentas Antanas Smetona. Raštai, kalbos, darbai“ 1-asis tomas.  Iki 2019 m. Prezidento 145-jo jubiliejinio gimtadienio turėtų pasirodyti dar penki šių enciklopedinių rinkinių tomai. Šiltai ir įdomiai  su daugybe surinktos medžiagos apie Prezidentą, jo šeimą bei artimuosius knygas parašė istorikė Ingrida Jakubavičienė, istorikas, LR Seimo narys Arvydas Anušauskas ir kiti. Tai daugiausiai pavienių iniciatyvių žmonių, norinčių pagerbti tautinės Lietuvos kūrėją ir stiprintoją, darbai.

Pavienių  ar kai kurių visuomeninių organizacijų žmonių grupių,  be jokio valdžios rėmimo, rengiami ir prezidento A. Smetonos minėjimai. Jie turbūt ryškiausiai vyksta Ukmergės rajono Užugirio – Užulėnio  trikampyje,  Kaune prie 1996 metais skulptoriaus Alfonso Vauros sukurto A. Smetonos paminklo Lietuvos istorinės prezidentūros kiemelyje. 

Prezidento Antano Smetonos gyvenimo žingsniai įspausti ir Palangos grindinyje, žyminčiame jo mokyklinius metus. Čia jis mokėsi grafo J. Tiškevičiaus įsteigtoje progimnazijoje, sudarydamas slaptą lietuviškos spaudos skaitovų būrelį, kuris turėjo net savo knygnešį, gabenusį jiems „Apžvalgą“ ir „Varpą“. Jaunąjį Antaną žavėjo Maironio, Adomo Mickevičiaus ir kitų romantinės krypties rašytojų kūryba.

Palangos progimnazijoje praleisti metai, pasak rašytojo Vaižganto, Antaną Smetoną padarė susipratusiu ir sąmoningu lietuviu. Vėliau jis dažnai pabrėždavo, kad Palanga jam esanti visada brangi, brangus jos kiekvienas kampelis, menantis jo jaunystės mokslo metus.

Prezidento Antano Smetonos ryšį su Palanga mena ir Birutės alėjoje išlikusi vadinama „Baltoji vila“, kurioje Prezidentas su savo šeima vasaros metu atostogaudavo. Tuomet vilą valdė Marija Tiškevičiūtė, kuri sovietams okupavus Lietuvą, buvo suimta  bei ištremta. Tremtyje ir mirė. Jos vardas įrašytas Palangos kapinėse šeimos antkapiniame paminkle.

Į Palangą Prezidentas vykdavo iš Kauno traukiniu  iki Kretingos. Kelias iš Kretingos į Palangą būdavo papuoštas vėliavomis, vainikais, gėlėmis, pastatytais žalumynais išpuoštais vartais. Palangoje Lietuvos Prezidentą iškilmingai pasitikdavo jos burmistras aušrininkas Jonas Šliūpas, veikiančių tautinių organizacijų atstovai, vietos gyventojai ir poilsiautojai.

Pokalbyje su dabartiniais vilos šeimininkais Gražina ir Juozu Robačevskiais  prie arbatos puodelio ir uždegtos simbolinės žvakės šviesos, prisiminėme pirmojo Lietuvos Prezidento 144-ąjį gimtadienį, jo mokyklinius metus Palangos progimnazijoje, jo čia išsiugdytą nacionalinio sąmoningumo brandą, jo nuopelnus atkuriant bei stiprinant mūsų valstybę.

Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininko ir šių eilučių autoriaus iniciatyva prieš aštuonetą metų prie „Baltosios vilos“  pastato buvo pritvirtinta Atminimo lenta, žyminti, kad šiame name vasarodavo Lietuvos Respublikos Prezidentas, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Antanas Smetona. Norėtume, kad kurorto savivaldybė  šiam Atminimo ženklui suteiktų estetiškesnę išvaizdą, o ne tik juodo lopo žymę.

Prezidento Antano Smetonos žingsnius Palangoje mena ir Birutės kalno papėdėje 1934 metais pasodintas ąžuolas. Jis pasodintas Prezidento 60-jo Gimtadienio proga ir vadintas Tautos vado ąžuolu. Gražiai sutvarkytame trikampiame žemės plote augo gėlės,  buvo užrašas: Sveikiname tautos vadą.  Tai matyti 2006 metais išleistoje istoriko V. Almonaičio sudarytoje knygoje „Lietuvos karininko fotoalbumas. Baltijos pajūris XX amžiaus 3- 4 dešimtmetyje“.

Kaip pasakojama, sovietmečiu šį ąžuolą norėta sunaikinti, bet patriotiškai nusiteikę miškininkai saugumiečius suklaidino, nurodydami kitą ąžuolą. Nurodytas ąžuolas buvo nukirsdintas, o tikrasis gražiai išaugęs išliko iki mūsų dienų. Dabar jis tų pačių miškininkų iniciatyva aptvertas puošnia tvorele. Tik gaila, kad vietos savivaldybė  niekaip neįstengia arba nenori prie šio ąžuolo pastatyti lentelę, pažyminčią šio ąžuolo vardą ir jo pasodinimo istoriją.

Dar  pažymėtinas su Prezidento A. Smetonos vardu susijęs ir Birutės parko vadinamas Skautų slėnis. Čia vykusioje 1933 metais tarptautinėje skautų stovykloje kartu su atvykusiais  skautų judėjimo įkūrėju lordu Robertu Baden-Povelu bei  skaučių globėja Olave su šeima, dalyvavo ir Prezidentas Antanas Smetona.

Jam, kaip ir R. Baden- Povelui, buvo pastatytos  atskiros palapinės. Tarp jų buvo atridentas didelis akmuo, kuriame  buvo įrėžti skautų įkūrėjo, jo žmonos  ir Antano Smetonos inicialai.  Sovietinės okupacijos metais, slepiant  nuo okupanto šiuos inicialus, akmuo buvo apverstas. Lietuvos atgimimo metais jis vėl buvo atverstas. Nors laikas tuos inicialus  apdildė, tačiau jie vis tiek išliko gerokai ryškūs.

Prie šio slėnio, kaip ir prie Tautos vado ąžuolo,  nėra pastatyta jokio paaiškinamo  žymeklio.

Nors Palanga, kaip matome, turi daug sąsajų su Antano Smetonos gyvenimo žingsniais, tačiau vietos valdžia viso to tarsi nenori matyti. Čia „pamirštamas“ ir Prezidento Gimtadienis. 

2016 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyrius su kai kurių LR Seimo ir Kauno savivaldybės tarybos narių parašais raštu kreipėsi į LR Ministrą Pirmininką, Kultūros paveldo departamento direktorę ir Palangos miesto savivaldybės merą Šarūną Vaitkų Dėl Prezidento Antano Smetonos atminimo įamžinimo Palangoje, prašydami : pažymėti buvusios progimnazijos vietą, kurioje mokėsi Antanas Smetona, realizuoti buvusią mintį – pastatyti mieste Prezidentui A. Smetonai paminklą, įrengti prie minėto ąžuolo Birutės kalno papėdėje dokumentuotą lentelę, tinkamai pažymėti minėtą Skautų stovyklos vietą.

Deja, šis mūsų pagrįstas prašymas iki šiol nebuvo išpildytas. Kitais metais bus minimas Prezidento Antano Smetonos jau jubiliejinis Gimtadienis. Gal sukrus ir atitinkamos valdžios įstaigos.

Semiotikas Algirdas Julius Greimas tarsi savęs ir kitų paklausė – kam iš viso Lietuvoje buvo reikalingas Antanas Smetona? Ir pats atsakė: Tam, kad visi, dar net iki šiol, galėtų jį neigti, ir kad jisai savo pastovumu galėtų teigti Lietuvos nepriklausomybę.

Anot istoriko Alfonso Eidinto, – jam  pirmiausia reikėtų padėkoti už tai, kad sukūrė tautinę valstybę ir subrandino kartą, pasiryžusią kovoti už laisvę. Prezidentas Smetona buvo didelė  asmenybė, atlikusi svarų  vaidmenį Lietuvos valstybės istorijoje.

Autorius yra Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto pirmininkas, Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės 212 kuopos šaulys.

Susiję

Zigmas Tamakauskas 6470909176216741996

Rašyti komentarą

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

PALAIKOME

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item