Abejojama, ar pavyko redaguoti embrionų genus

laisvavisuomene.lt Pernai mokslininkams paskelbus, kad jie manipuliavo embriono stadijoje esančiu žmogumi siekdami „iškirpti“ geną, k...


Pernai mokslininkams paskelbus, kad jie manipuliavo embriono stadijoje esančiu žmogumi siekdami „iškirpti“ geną, kuris galėjo lemti širdies nepakankamumą, kritikai tuo suabejojo.

Š. m. rugpjūčio 8 d. moksliniame žurnale Nature biologas Shoukhratas Mitalipovas paskelbė, jog nauji įrodymai patvirtina, kad minėta manipuliacija genais buvo sėkminga. „Iš esmės visos mūsų išvados buvo teisingos“, – konferencijos metus pasakė Oregono sveikatos ir mokslo universiteto mokslininkas.

Tačiau tame pačiame žurnalo numeryje publikuoti ir du kritikų straipsniai. Šių straipsnių autoriai abejoja būdu, kuriuo genas buvo modifikuotas.

Minėti kritikai nesigilina į etinius aspektus, nors mokslo etikos atžvilgiu pasiekimai, kurių metu yra naikinami žmogaus embrionai, taip pat kelia daug klausimų. Kaip yra pasisakiusi molekulinės biologijos ir biochemijos mokslų daktarė N. Lopez Moratalla, „Akivaizdu, kad bandymuose naudojamiems žmogaus embrionams šie tyrimai jokios terapinės naudos neduoda: jie yra paaukojami dėl galimos kažkieno naudos ateityje. Taigi, iš esmės žmogaus embrionai tampa priemone“.

Mokslininkė atkreipia dėmesį į tai, kad „dirbtinio apvaisinimo technikos ir embrionų atranka metai iš metų leidžia sunaikinti milijonus embrionų legaliu būdu. Kadangi visuomenės moralinis jautrumas šia tema jau prarastas, kvestionuoti embrionų kūrimą ir naikinimą eksperimentuose „dėl būsimos naudos ateinančioms kartoms“ yra tiesiog neįsivaizduojamas dalykas. Niekas nenori to girdėti. Bet šiandien labiau nei bet kada reikia drąsių ir ambicingų mokslininkų, kurie išdrįstų pasakyti: „Bet kuria kaina stengsiuosi išspręsti problemas nenaikindamas embrionų“.

Negana to, šios eksperimentinės praktikos autoriai dabar susilaukia kritikos ir dėl rezultatų interpretavimo.

Sh. Mitalipovas su kolegomis naudojo kaip molekulinės žirklės veikiantį genomo redagavimo įrankį CRISPR/Cas9, kuriuo spermoje perkirpo ydingą geno MYBPC3 versiją [1]. Šią geno versiją paveldintys žmonės dažnai susiduria su širdies nepakankamumu. Geno karpymas leidžia ląstelėms išspręsti problemą gene klaidingą informaciją pakeičiant teisinga.

Mokslininkai teisingą informaciją pateikė mažų svetimų DNR dalelių forma, bet embrionai nereagavo į tokį taisymo modelį. Sh. Mitalipovo su kolegomis teigimu, vietoje to embrionai klaidai išspręsti naudojo sveiką motinos chromosomos geno versiją. Šis veiksmas vadinamas genų konversija.

Genų konversija paprastai įvyksta, kai reprodukcinės ląstelės pakeičia DNR prieš susidarant kiaušinėliams ir spermai. „Todėl tokio tipo taisymas, vykstantis embrionuose, buvo visiškai netikėtas“, – sako genetikas Paulas Thomasas.

Jeigu žmogaus embrionai nereaguoja į svetimas DNR daleles, o abu tėvai perduoda ydingas geno versijas, tai gali tapti problema genetinių ligų sprendimui. Tokiu atveju, nebūtų sveikos geno versijos, kurią būtų galima nukopijuoti ir perkelti.

Tačiau P. Thomasas su kolegomis teigia, kad Sh. Mitalipovo grupė galėjo apskritai neaptikti genų konversijos. Vietoje to iš chromosomų galėjo būti iškirptos ir kitomis nepakeistos didelės DNR dalys, apimančios ydingas genų versijas. Tai nepataisytų ydingo geno, tačiau sudarytų įspūdį, kad genų konversija įvyko.

Tam, kad įsitikintų, jog pataisė ydingą geno kopiją, Sh. Mitalipovo grupė naudojo technologiją, vadinamą polimerine grandinine reakcija (toliau – PGR). PGR iš esmės fotokopijavo taisytą geną analizei. Grupė atrado, kad modifikuotame embrione buvo tik mamos geno versija. Tai leido mokslininkams daryti išvadą, kad genų konversija motinos geno versiją nukopijavo į tėvo chromosomą.

P. Thomaso teigimu, mokslininkai negalėjo iš arčiau patyrinėti geno, todėl jie negali būti tikri, kad tai buvo genų konversija. Iškirpus tėvo geno dalį, PGR metu būtų nukopijuota tik mamos geno versija. Tai galėtų sudaryti įspūdį, kad tėvo genas buvo pakeistas į motinos formą, tačiau tos tėvo geno DNR dalies trūktų.

Savo straipsnyje P. Thomasas su kolegomis teigia, kad tokie dideli DNR ištrynimai buvo būdingi eksperimentuose su pelėmis. 45-57 proc. testuotų pelių embrionų neturėjo didelės genetinės medžiagos dalies. Tačiau Sh. Mitalipovo grupė nepranešė, kad būtų radę įrodymų apie iškirptas žmogaus embrionų DNR dalis.

„Manau, tai – keista“, – sako P. Thomasas. Jis skeptiškai vertina nuomonę, kad naujoje ataskaitoje pateikti duomenys visiškai išsprendžia problemą.

Niujorko Memorialinio Sloan Kettering vėžio centro vystymosi biologė Maria Jasin sutinka, kad Sh. Mitalipovo originalioje ataskaitoje trūko nepajudinamų įrodymų apie genų taisymą. Naujoji ataskaita pateikia įtikinamesnius duomenis, „bet aš vis dar abejoju“, – teigia antro kritinio straipsnio bendraautorė. Ji sako neatmetanti varianto, kad tokiais atvejais „genų konversija gali atsitikti“. Tačiau eksperimentuose su pelėmis tokio pobūdžio pasitaisymas įvyksta retai ir nėra pagrindo manyti, kad žmonių embrionų atveju tai nutinka dažniau.

M. Jason ir P. Thomaso teigimu, nors yra optimizmo, kad mokslininkai galės taisyti ydingus žmogaus embriono genus, tyrėjai to dar nepasiekė.

Atsižvelgiant į visus manipuliavimo genais pavojus, pavyzdžiui, atsitiktines mutacijas, negali likti abejonių, ar technologija veikia. „Turime būti 100 proc. tikri, bet iki to mums dar liko ilgas, ilgas kelias“, – reziumuoja P. Thomasas.

Kaip yra įvertinusi N. Lopez Moratalla: „Be abejo, už visos tariamos ar realios pažangos yra ir panašių transhumanistinių siekių sukurti superilgaamžius, superstiprius, supersveikus žmones, tačiau kol kas tai panašiau į mokslinę fantastiką nei į realybę“.

[1]T.H. Saey. Gene editing of human embryos gets rid of a mutation that causes heart failure. Science News. Vol. 192, September 2, 2017, p. 6.


Susiję

Pasaulis 6915936642983815655

Rašyti komentarą

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SEKITE MUS FACEBOOK

KVIEČIAME ĮSIGYTI

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

Naujienų prenumerata

item