Valstybės lopšyje Senuosiuose Trakuose – valstybingumo simboliai

www.zurnalasmiskai.lt Senųjų Trakų žemė, turėjusi ypatingą vaidmenį ankstyvosios mūsų valstybės kūrimosi laikotarpiu, puošiasi nauja ...


Senųjų Trakų žemė, turėjusi ypatingą vaidmenį ankstyvosios mūsų valstybės kūrimosi laikotarpiu, puošiasi nauja karūna – Vyčio ir Gediminaičių stulpų kompoziciniu paminklu, kurį sukūrė skulptorius Kęstutis Musteikis.

Simboliška, kad šiemet, 2018-aisiais, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, šis paminklas pristatomas valstybės lopšyje Senuosiuose Trakuose.

Paminklo autorius K. Musteikis apibūdina šį projektą taip:

„Kadangi buvo pasirinkta vieta skulptūrai kryžkelės žiedas, pats sumanymas turėjo būti lengvas, netrukdantis automobilių eismui. Norėjosi panaudoti abu senosios Lietuvos ženklus: Vytį ir Gediminaičių stulpus – taip ir gimė „Istorijos kryžkelė“. Svarstėm ar nereikėtų išdažyti atitinkamomis spalvomis – galiausiai apsistojome prie natūralios geležies spalvos, reikalaujančios mažiau priežiūros ir labiau atitinkančios šiuolaikinį požiūrį į medžiagą“.

Šią dovaną Senųjų Trakų bendruomenei ir valstybei šimtmečio proga nusprendė įteikti UAB „Žvyro karjerai“. Generalinė direktorė Eglutė Survilaitė trumpai pristato sumanymą:

„2017 m. vieno vadovybės susirinkimo metu, svarstant ateinančių metų planus, buvo nuspręsta Lietuvos šimtmečio atkūrimo proga padovanoti įspūdingą dovaną Senųjų Trakų bendruomenei, kurios narys yra ir įmonės „Žvyro karjerai“ kolektyvas. Buvo aišku, kad Senuosiuose Trakuose turi iškilti nauja skulptūra, atspindinti ir simbolizuojanti gyvenvietės gilią istoriją. Pradžioje, pasitelkus į bendrą projektą pripažintą šalyje ir Europoje skulptorių Kęstutį Musteikį, buvo pasirinkta vieta – salelė žiedinėje sankryžoje. O tada jau skulptoriui gimė idėja, kokia skulptūra turėtų būti, kad galėtų reprezentuoti Senuosius Trakus. Kartu su K. Musteikiu skulptūrą pavadinome „Istorijos kryžkelė“.

Senieji Trakai – antroji žinoma LDK sostinė (Mindaugo laikų sostinės Vorutos vieta – nežinoma, pirmoji žinoma – Kernavė), kurioje priešų kronikose aprašytas „riteriškos moralės pagonis“ valdovas Kęstutis tęsė tėvo Gedimino pradėtus darbus ir Gediminaičių dinastiją.

Abiejų istorinių valstybingumo simbolių – Vyčio ir Gediminaičių stulpų – radimosi ir įsigalėjimo istorija glaudžiai siejasi su Trakų kraštu. Kadangi Trakų kraštas didžiojo kunigaikščio Kęstučio ir jo sūnaus Vytauto valdymo laikais buvęs pagrindiniu administraciniu, politiniu, kultūriniu centru, didžiojo kunigaikščio rezidavimo vieta.

Vytis kaip didžiojo kunigaikščio, vėliau ir valstybės herbas naudotas nuo XIV a. pab. Vienas garsiausių Lietuvos heraldikos tyrinėtojų doc. dr. Edmundas Rimša teigia, kad herbas išsirutuliojo iš portretinių valdovo antspaudų ir reprezentavo valdovą ant žirgo su ginkluote – galintį apginti kraštą ir tėvynę.

Gediminaičių stulpai nuo 1397 m., kai Vytautas susigrąžino tėvonijos žemes Trakuose, buvo didžiojo kunigaikščio herbu. Tikima, kad panašų ženklą turėjęs ir kunigaikštis Kęstutis. Šis ženklas buvo vaizduojamas lietuviškose monetose, antspauduose, taip pat žinomos pulkų, dalyvavusių Žalgirio mūšyje vėliavos su šiuo ženklu. Vėliau ženklo panaudojimas stipriai išsiplėtė – naudoti kaip didžiojo kunigaikščio valdų riboženkliai, knygų grafose, Vilniaus auksakalių dirbiniuose. XX a. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę Gediminaičių stulpų panauda vėl suaktyvėjo.

Susiję

Istorijos politika 3226118856679312814

Rašyti komentarą

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

Kviečiame

PALAIKOME

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item