Šarūnas Legatas. Lietuva ir naujoji pasaulio tvarka

propatria.lt nuotr. Vykstant lūžiniams globaliems procesams Lietuvoje tampa gyvybiškai svarbu atnaujinti diskusijas apie šalies užsieni...

propatria.lt nuotr.
Vykstant lūžiniams globaliems procesams Lietuvoje tampa gyvybiškai svarbu atnaujinti diskusijas apie šalies užsienio politikos koncepciją. Šių diskusijų svarbą pagrindžia ir Lietuvos vidaus politikos kontekstas – įsibėgėjantis prezidento rinkimų maratonas. Mūsų regione Rusijos faktoriui išliekant pagrindiniu saugumo iššūkiu, Vakaruose galima stebėti eilę neigiamų tarptautinės politikos tendencijų: nuo jau kuris laikas pažįstamos kai kurių sąjungininkų susitaikėliškos retorikos Rusijos atžvilgiu iki naujų ir itin neraminančių transatlantinės vienybės silpnėjimo požymių. Visi šie procesai Lietuvai ir kitoms Rusijos atgrasymu suinteresuotoms Rytų Europos valstybėms yra nepalankūs, verčia ieškoti naujų užsienio politikos prieigų ir reikalauja neeilinių diplomatinių sugebėjimų. Todėl reikšmingas konstitucines galias užsienio politikoje turintis Lietuvos Prezidentas, kurį išrinksime 2019 m., turi pasižymėti atitinkamais gebėjimais užsienio politikos srityje.

Nesutarimų tarp Europos ir JAV prezidento Trumpo administracijos šaknys glūdi dar 2016 m. vasaroje, kai JAV pirminių rinkimų nugalėtojais ir galutiniais varžovais dėl kadencijos Baltuosiuose rūmuose tapo respublikonų kandidatas D. Trumpas ir demokratė H. Clinton. Liberaliojo Vakarų pasaulio lyderiai tuomet beveik atvirai išreiškė palaikymą Clinton, manydami, jog Trumpo pergalė sunkiai įmanoma. Palaikymo Clinton priežastys buvo akivaizdžios. Ji daugeliu aspektu turėjo būti tuomečiams Europos šalių vadovams patikusios Obamos politikos tesėja. Kitaip tariant, globalistinės tarptautinės sistemos principų ir interesų atstovė. Tuo tarpu Trumpas aiškiai deklaravo, jog jo politika bus grįsta nacionalistiniu principu „Amerika pirmiausiai“ ir tuo pat metu nedvejojo kritikuoti daugelį tarptautinių organizacijų, pradedant prekybiniais susitarimais, tokias kaip NAFTA (North American Free Trade Agreement) ir TTIP (Transatlantic Trade and Investment Partnership) ir baigiant tarpvyriausybinėmis organizacijomis, tokiomis kaip NATO ir JT. Iškeldamas JAV nacionalinį interesą pirmiau globalinių, Trumpas kritikavo visas organizacijos, dalyvavimą kuriose jis matė kaip nenaudingą JAV. Jo nebetenkino po Šaltojo karo pabaigos besitęsianti situacija, kai JAV pastangos dėl Vakarų pasaulio saugumo ir ekonominės gerovės yra neadekvačiai didesnės, lyginant su kitų didžiųjų valstybių (tokių kaip, pavyzdžiui, Vokietija) indėliu. 

Galima drąsiai sakyti, jog Trumpas savo rinkiminius pažadus dėl griežtos užsienio politikos kol kas sąžiningai tęsi. Nuo pat savo kadencijos pradžios naujoji prezidento administracija nuolat kritikuoja NATO partnerius Vakarų Europoje dėl neadekvačiai mažo nacionalinių biudžetų indėlio krašto gynybos reikmėms. Jungtinių Tautų organizacija taip pat nepaliaujamai kritikuojama, Baltuosiuose rūmuose netgi yra parengtas vykdomojo įsakymo dėl JAV indėlio į JT sumažinimo juodraštis. Tuo pat metu JAV jau spėjo paskelbti apie pasitraukimą iš kai kurių tarptautinių sutarčių JT rėmuose: 2017 m. vasarą Trumpo administracija paskelbė pasitrauksianti iš JT Bendrojo klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimų, kuriais siekiama kovoti su globaliniu atšilimu; 2017 m. rudenį buvo paskelbtą apie JAV pasitraukimą iš UNESCO (Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos); galiausiai 2018 m. birželio 19 d. Trumpo administracija taip pat paskelbė apie pasitraukimą iš JT Žmogaus teisių tarybos. 

2018 m. kovą Trumpas sudavė smūgį ir globaliai prekybai, paskelbdamas apie importo mokesčių įvedimą plienui ir aliuminiui, kas ženklino šiuo metu besivystančio proceso, pakrikštyto „prekybos karo“ vardu, pradžią. Galiausiai Europos ir JAV strateginių vizijų skirtumai išryškėjo ties Irano klausimu, kai Trumpo administracija priėmė sprendimą pasitraukti iš Irano branduolinės sutarties. Reaguodamas į Trumpo politiką Irano ir tarptautinės prekybos klausimais, Europos Tarybos prezidentas Donaldas Tuskas pareiškė, jog Europa į JAV lyderio sprendimus „atsakys vieningai.“

Akivaizdu, jog tiek idėjiniame lygmenyje, tiek praktinėje politikoje transatlantinės sąjungos takoskyros tampa vis ryškesnės. Ne tik Europos Sąjungos, bet ir Europos nacionalinių valstybių lyderių tarpe vyrauja požiūris, jog transatlantinių ryšių silpnėjimas neva yra išskirtinai Donaldo Trumpo nacionalistinės ir izoliocianistinės užsienio politikos padarinys, o Europa dėl to nekalta. Tiesa, Obamos prezidentavimo laikotarpiu JAV politika kur kas labiau pasižymėjo daugiašališkumu ir konsensusu. Tačiau teigti, kaip dabar populiaru, jog Trumpas užsienio politikoje „pats nežino, ką daro“ yra absurdiška ir nepagrįsta. Daugelis jo reikalavimų tiek JT, tiek NATO partneriams Europoje, tiek prekybos partneriams yra labai aiškiai pagrįsti realistiškai vertinant tarptautinę sistemą. JAV nebegali ir nebeprivalo toliau šelpti jau seniai atsigavusios Europos, suteikiant jai išskirtines prekybos sąlygas kaip savaime suprantamą privilegiją ir investuojant į aljanso saugumą neadekvačiai daugiau negu ekonomiškai stiprios didžiosios Europos valstybės. Jeigu A. Merkel turi teisę, vardan savo populiarumo, palaikyti neleistinai žemą finansavimą krašto gynybai, tai ir D. Trumpui negalima priekaištauti dėl politikos, orientuotos į JAV, o ne ES piliečių gerovę ir saugumą.

Lygiai taip pat JAV neprivalo bendradarbiauti su akivaizdžiai geopolitiškai priešiškomis valstybėmis, tokiomis kaip Rusija ir Iranas, kurių atžvilgiu visuomet pasiteisindavo atgrasymo ir sulaikymo priemonės ir beveik niekada nepasiteisindavo atvirų durų užsienio politika ir santykių perkrovimo bandymai. Trumpas tikrai nėra pats nuolaidžiausias JAV prezidentas santykiuose su sąjungininkais, bet, vertinant pastaruosius metus, jo tikrai negalima apkaltinti ir nuosaikia politika konkurentų atžvilgiu. Ar tai būtų Šiaurės Korėja, ar tai būtų Rusija, ar tai būtų Iranas, Trumpas, skirtingai nei Obama, naudoja kietąją diplomatinę prieigą, kai pirmiau eina grasinanti retorika ir atitinkami veiksmai ir tik po to seka nuolaidų perspektyvų įvardinimas ir keliamos atitinkamos santykių gerinimo sąlygos. Kalbant paprasčiau, pirmiau parodoma ant kiek gali būti blogai, o po to parodoma kokios yra santykių gerinimo perspektyvos. 

Kol didžiosios Europos valstybės yra susirūpinusios dėl ekonominių santykių su agresyviaisiais partneriais Iranu ir Rusija, Baltuosiuose rūmuose be užuolankų sakoma, jog Europos kompanijos, bendradarbiaujančios su Iranu su branduoline energetika susijusiose srityse susilauks sankcijų, o šalims, bendradarbiausiančioms su Rusija Nord Stream 2 dujotiekio projekte nebus taikomos išimtys dėl tarptautinės prekybos tarifų, nesibaiminant prekybos karo. 

Trumpas yra griežtas, jo prieiga visiškai skiriasi nuo jo pirmtako Baltuosiuose rūmuose. Jis niekada nesitaiko prie kitų ir mėgsta, kai kiti taikosi prie jo. Transatlantinių ryšių silpnėjimas yra nerimą keliantis procesas, tačiau tai nėra tik Trumpo kaltė, o greičiau naujai besiformuojančių nacionalinių interesų ir vidaus politikos ambicijų valstybėse abipus Atlanto padarinys. Lietuva šiame konflikte neturėtų aiškintis, kuris pusė universaliai teisesnė, ar kuris lyderis yra labiau simpatiškas ir galantiškas. Labiau vertėtų perprasti naują situaciją ir sprendimus priiminėti pagal savo nacionalinius interesus. 

Visų pirma, žinoma, reikia prisiminti originalią transatlantinės Vakarų vienybės paskirtį. Tai buvo vieningas priešinimasis Sovietų Sąjungos įtakai ir iš jos kylančių grėsmių atgrasymas. Sovietų Sąjungos nebeliko, bet ar grėsmės iš Rytų išnyko? Rytų Europai, tame tarpe ir Lietuvai, iš Rusijos kylančios grėsmės yra lygiai taip pat aktualios kaip ir Vakarų Vokietijai SSRS grėsmė prieš 30 metų.

Vis dėlto, Vakarų Europos sąjungininkai, tiek nacionaliniu, tiek viršnacionalinės Europos Sąjungos lygiu per pastaruosius metus ne vieną kartą parodė, jog Rusiją jie suvokia labiau kaip problemišką ekonominį partnerį, bet ne grėsmę. Šiuo požiūriu JAV ir Didžiosios Britanijos politika yra kur kas artimesnė Lietuvai nei dabartinių ES lyderių E. Macrono ir A. Merkel. Paradoksalu, jog Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai pastaruoju metu nevengia kritikuoti Trumpo politikos, tačiau Trumpo administracija faktiškai rodo didesnį susirūpinimą Europos energetiniu saugumu, rytinių ES sienų apsauga ir Rusijos atgrasymu nuo Ukrainos, negu abi Europos lyderės kartu paėmus.

Jeigu transatlantinės takoskyros toliau gilės, neišvengiamai bus prieita prie situacijos, kai teks rinktis tarp pro-europietiškų ir pro-amerikietiškų užsienio politikos prioritetų. Šiandien Lietuvos politika yra žymiai labiau pro-europietiška, negu pro-amerikietiška. Verta kelti klausimą ir suabejoti, ar toks pasirinkimas atitinka Lietuvos geopolitinius interesus. Kad mūsų šaliai užsienio politikoje reikia daugiau pro-amerikietiškumo parodo mūsų kaimynės, susiduriančios su tokiais pat geopolitiniais iššūkiais ir turinčios labai panašius interesus, Lenkijos atvejis. Ko gero šiai dienai tai yra labiausiai pro-amerikietiška ES valstybė, kuri sparčiai gilina bendradarbiavimą su JAV tiek ekonomikos, tiek energetikos srityse. Ypatingo palankumo viena kitos atžvilgiu nevengia rodyti ir abiejų šalių vyriausybės. Lietuvos politikams vertėtų apsvarstyti Lenkijos, kaip sektino pavyzdžio, atvejį.

 

Susiję

Užsienio politika 4480878179932607323

Rašyti komentarą

  1. Straipsnis geras. Tai - ne maldeikienės tipo komentatorių, kurie, pritrūkę argumentų, jei ką - iš karto prisidengia "morale", lepetas. Bet yra vienas klausimas: JAV po II-ojo pasaulinio sukūrė šitą sistemą, kai NATO faktiškai yra JAV gynybos departamento padalinys. Karine ir ekonomine galia paremtas JAV dominavimas pasaulyje. Kodėl ES, t. y. Vokietija, turi apmokėti JAV siekį dominuoti pasaulyje? Kaip ten bebūtų, sutikti galima su esmine straipsnio idėja: "Lietuva šiame konflikte neturėtų aiškintis, kuri pusė universaliai teisesnė, ar kuris lyderis yra labiau simpatiškas ir galantiškas. Labiau vertėtų perprasti naują situaciją ir sprendimus priiminėti pagal savo nacionalinius interesus."

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Arogantiškai pateikiama "autoritetinga nuomonė" apie straipsnį, po kurios iškart seka "gilemintiška yžvalga", rodanti, kad "autoritetas" nė velnio to straipsnio nesuprato. :D

      Panaikinti
    2. Ką ir reikėjo įrodyti: maldeikienės tipo komentatorius atsiliepė.)) Vargšelis taip dėl įsivaizduojamos "arogancijos" susijaudino, kad net nebesupranta, ar čia pritarta straipsniui ar ne. Ar ko klausta ar ne. )))

      Panaikinti
    3. Et, galima būtų ligoniui pasakyti, kad eitų vaistus išgerti - bet negi klausys? ;)
      Tiek to - palikim neadekvatus kliedėti toliau ir pažiūrėkim į straipsnį. Autorius užkabina du susijusius klausimus - tendencijas Vakaruose ir Lietuvos valdžios reakciją. Abiem atvejais problema kyla NE iš JAV pusės, ir ji yra NE karinė ar ekonominė. Ji ideologinė. Trampas puolamas vien dėl to, kad jis nėra neomarksistas - o šito "naujieji raudonieji" abiejose Atlanto pusėse tiesiog negali pakęsti. Dėl to ir tas isteriškas priešiškumas.
      Dėl NATO - Europos valstybės PAČIOS save į priklausomybę nuo JAV nuvarė - bet viskas buvo gerai, kol Baltuosiuose rūmuose sėdėjo "teisingos politinės orientacijos" prezidentas, nepriklausomai nuo to, kiek ir kokių nesąmonių jis darė. O štai situacijai pasikeitus, Europos raudonieji pradėjo jausti diskomfortą (juolab, kad Trampas išdrįso priminti nevykdomus įsipareigojimus) - ir prasidėjo NATO "stūmimas į antrą planą" bei kalbos apie sajūzinės kariuomenės kūrimą. Ką tai reiškia mums ir kuo tai gali baigtis? Blogiausias variantas - JAV spjaus į Europą: "nenorit-nereikia". Nuo ko tokiu atveju gintų sajūzinė kariuomenė? Nuo rusų? Tai kad Rusija sajūzui - prekybos partnerė, o Putinas apskritai Junkeriui draugelis. Nuo musulmonų? Tai kad "refjudžyz velkam", "tolerancija", "atvirumas" ir t.t. ir pan. Tai kam tada ta kariuomenė? Ogi pažiūrėkime, kaip "centre" reaguojama į "ne taip nubalsavusius" "nepaklusnių respublikų" piliečius, į politbiuro retoriką (įskaitant ir šnekas apie sajūzinės kariuomenės panaudojimą "saugumui užtikrinti neatsižvelgiant į konkrečios šalies požiūrį") - ir nesunkiai pamatysime, kad realiai tai būtų MVD kariuomenės atitikmuo tvarkai sajūzinėse respublikose įvedinėti. Taigi, nieko panašaus į NATO paskirtį.
      Atrodytų, Lietuvos politikams situacija ir pasirinkimas turėtų būti tiesiog skausmingai akivaizdūs. Bet taip nėra. Kodėl? Manyčiau, viskas susiveda į iki kaulų smegenų įsismelkusį norą paklusti Vienintelei Teisingai Ideologijai ir Centrui. Šiuo atveju - neomarksizmui ir Briuseliui. O dėl JAV ir gynybos - galima loti, nes taigi "ideologiškai neteisingas" prezidentas, o ginti vis tiek gins, niekur nedings - gi "sutarties 5-asis straipsnis" (tiesa, reikia pripažinti, kad valdžia nors išlaidas gynybai padidino - bent tiek gerai). Na, o MVD kariuomenės sukūrimo "mūsų" valdžiai nėra ko bijoti - gi jie visada balsuos "taip, kaip reikia", o tautai savo nuomonės pareikšti tiesiog neleis - taigi "pasikartos Krymo scenarijus!" ((C) konservatnykai) bei "per referendumą Hitleris į valdžią atėjo!" ((C) Raselė).
      Deja, bent jau kol kas požymių, kad valdžioje sėdintys veikėjai ketintų ateiti į protą ir "apsvarstyti Lenkijos, kaip sektino pavyzdžio, atvejį" nesimato. O gaila.

      Panaikinti
    4. // Abiem atvejais problema kyla NE iš JAV pusės, ir ji yra NE karinė ar ekonominė. Ji ideologinė. // ------ Kaip ir sakiau: maldeikienė. Ir ką, šitas, man iki kaulų smegenų žinomas kopi-pastinis tekstas, kurį moku atmintinai, yra atsakymas į mano klausimą? Toks įspūdis, lyg žmogelis būtų ilgai laukęs progos pasirodyti ir jai pasitaikius, galvotrūkčia sureagavo. Ir jam nesvarbu, kad, na, niekaip neužkabina maniškio komentaro, niekaip neatsako į jį, nei paneigia, nei pritaria. Tik svarbu pateikti ilgą paklodę maldeikienės... Ne, bet rimtai - reikia turėti nemenko nachališkumo imtis aiškinti tai, ką autorius norėjo pasakyti... Gerai, tiek to, būkime atlaidūs ir pasufleruokim: ar veikėjas, ne pagal paskirtį naudojantis IQ, bent kartą savęs paklausė, dėl ko Trampas prekybos karus pradėjo? Plius, pakartoju savo klausimą, kurio šizikas nesuprato: kodėl ES, t. y. Vokietija, turi apmokėti JAV siekį DOMINUOTI pasaulyje?

      Panaikinti
    5. Nabagėlis pasijuto užkalbintas. Matyt, palatoje dėmesio trūksta. ;)

      Panaikinti
    6. // 2018-07-16 14:19 Arogantiškai pateikiama "autoritetinga nuomonė" apie straipsnį // -------- Niekuo neišprovokuotas paūmėjimas )). O gal žodžiai apie "maldeikienės tipo komentatorius" taip suveikė ))).

      Panaikinti
    7. Markas Eyn Lettowe
      2018-07-16 18:36 :

      '' Plius, pakartoju savo klausimą, kurio šizikas nesuprato: kodėl ES, t. y. Vokietija, turi apmokėti JAV siekį DOMINUOTI pasaulyje?''

      - todėl, kad nedominuotų Rusija. Suvokiantiems istorinį NATO radimosi kontekstą tai akivaizdu. Išsiaiškinus šitoms jėgoms, beliks išsiaiškinti su kylančia - Kinija.
      NATO po karo atsirado kaip atsvaras Sovietams, tą žinome visi. Dar prieš šaltąjį karą Čerčilis įžvelgė pavojų, todėl dėl bendro tikslo sąjungininkai nutarė eiti nors ir su velniu obuoliauti - iš čia ir kyla ta tradicija - OSS (Office of Strategic Services - CIA pirmtakas samdo pedantišką specialistą Reinhardą Gehleną - buv. Vermachto OKH Fremde Heere Ost vadą ir jo suburtą organizaciją, taigi, Vermachto generolo-majoro Gehleno Org (dabartinio Vokietijos saugumo - BND - pirmtakas). Šis asmuo, karo metu vadovavęs Nacistinės Vokietijos rytų fronto žvalgybos operacijoms, nemenkai pasitarnavo bendram reikalui. Šnipų žaidimai ir kaltinimai pačiam Gehlenui buvus nacių stogu juos įdarbinant ar net organizuojant jų atsitraukimą į P. Ameriką per nacį-superžvaigždę Otto Skorzeny prasidėjo daug vėliau.
      O kaipgi kita pusė? Žinoma, rusų paranoją galima suprasti - juk ji turi būti tiesiog genetiniam lygmeny, ypač žinant, kad dar per baisųjį karą Waffen SS svetimšalių legionų Europoje nesuformavo dvi tautos - lietuviai (ša, žydeli) ir lenkai. Visos alei vienos, įskaitant ir 27-is 'tautos išdavikus' iš D. Britanijos bei balkanų muslimus - ĖJO ant Rusijos dėl bendro reikalo - kovai su komunizmu.
      Taigi Pikc tarp eilučių pateikia labai įdomią įžvalgą - bendras reikalas po truputį nublanksta ir svarstyklės ima drebėti. Rusijos Bažnyčios galva sako - jeigu žmonės norės karo - karas bus. O į karą taškyti mėsos, žudyti vaikų ir prievartauti moterų paprasti eiliniai eina ne už pinigus.

      Panaikinti
    8. Herr Miuleri, be reikalo vargstate - čia ne tas atvejis, kad galima būtų tikėtis susikalbėti. ;)
      Beje, dėl Čerčilio gebėjimo įžvelgti pavojų: vargu bau galima įžvalgumu vadinti elgesį, kai veikėjas pats (kartu su Ruzveltu) padeda raudoniesiems laimėti, okupuoti pusę Europos ir infekuoti likusią pusę plius JAV - ir tik po to pradeda galvoti, ką daryti su pasekmėmis.
      O iš to "bendro reikalo" jau senokai nelabai kas likę - ir aš tą ne tarp eilučių sakau.

      Panaikinti
    9. Įmanomas ir toks vertinimas. Bet ar nenorėjo, ar negalėjo - amžinas klausimas. Raštai liudija, kad Čerčilis už tą klausimą kovojo ir gan smarkiai, bet opozicija per stipri buvo. Plius, visuomenė ir taip per daug demoralizuota buvo kad veltis toliau į tą beprotybę.

      Panaikinti
    10. Tai veltis kaip tik nereikėjo - būtų užtekę palaukti, kol Adolis su "dėde Džo" vienas kitą nustekens, o po to susitvarkyti su nukraujavusiu "nugalėtoju" (t.y. padaryti tą patį, ką Stalinas planavo Europai). Ne, bet čia jau atskira tema.

      Panaikinti
    11. Ai tu ta prasme, taip, sutinku pilnai.

      Panaikinti
    12. // Henrikas Miuleris: - todėl, kad nedominuotų Rusija. Suvokiantiems istorinį NATO radimosi kontekstą tai akivaizdu. Išsiaiškinus šitoms jėgoms, beliks išsiaiškinti su kylančia - Kinija. // --------- Kalbate kaip JAV globalistų, siekiančių ir toliau tęsti politiką, kai JAV interesai pasaulyje palaikomi per tokias globalias struktūras kaip NATO, šalininkas. Tebesiekiančių, kad NATO, kuri nuo sukūrimo pradžios buvo JAV dominavimo pasaulyje įrankis, ir liktų vienintele tokia karine organizacija tokiam tikslui. Čia prieštaravimų tarp mūsų nėra, nes šie interesai atitinka mūsų valstybės, neturinčios ir negalinčios turėti jokio geopolitinio svorio ir rimtų ambicijų, interesus. Ir atitinka interesus valstybių, kurios ambicijas turi, tačiau yra per silpnos (Lenkija), tad joms naudinga būti NATO. Grįžtant prie mano klausimo. Jo potekstė buvo truputį kitokia: jei JAV tebeturi resursų tęsti Pax Americana, kodėl Vokietija (ES) turi tai apmokėti. Jei nebeturi, ir tie JAV finansiniai-pramoniai-kariniai sluoksniai, pasirinkę Trampą, kuriam pavesta performatuoti tarptautinius santykius į Pax Americana 2, ardant tokias globalias struktūras kaip NATO ar ES, vėlgi, kodėl Vokietija (ES) turi už tai mokėti. Kaip tik minėjote kylančią Kiniją ir reikalą su ja susitvarkyti. Štai ir paklauskite savęs: kodėl Vokietija turi už tai mokėti. Jei ji pati turi savo ambicijų ir valios, pasirinkti pačiai, su kuo draugauti ar nedraugauti, kokie ekonominiai ryšiai (pvz., su Iranu) jai naudingi ar nenaudingi. Pst.: gražu iš jūsų pusės, kad ateinat į pagalbą menkai išvystyto loginio mąstymo elementams, kurie dėl IQ ribotumo, negali kaip pilnaverčiai dalyvauti diskusijoje, bet tegu patys kapanojasi, nes tik asmeninės pastangos didina vingių skaičių.

      Panaikinti
    13. O, nabagėlis dar ir prie koloradų, pasirodo! Kaip netikėta! :D

      Panaikinti
    14. Tai palauk, arba vienybė yra arba jos nėra. Vokiečiai ima žaisti pavojingai. Mums, vėlgi reikia rinktis tada - sakykim - sotus Šrioderizmas ar saugi užuovėja. Pasirinkimas, žinoma, labiau užstalės diskusijoms ir portaluose papolitikuoti, nes nepriklausomai kurioj idėjinėj pusėj stovime - už mus nuspręs kažkas kitas (o gal jau ir nuspręsta). Yra sunku vertinti tokius dalykus iš bendro išprusimo, bet aš turbūt nieko originalaus nepasakysiu apie idėjų krizę, kai visi tik ir žiūri kaip čia kuo objektyviau viską suderinti, sulakstyti ir vamzdžių prisitiesti, pamirštant, kad politikoj šališkumas būtinas. Jei esi komandoj ir nežaidi pagal taisykles - natūralu, pajusi spaudimą iš alfa patino.

      Panaikinti
    15. // Henrikas Miuleris: Tai palauk, arba vienybė yra arba jos nėra. Vokiečiai ima žaisti pavojingai. Mums, vėlgi reikia rinktis tada - sakykim - sotus Šrioderizmas ar saugi užuovėja. // ------ Teisingai dėstot. Bet mano komentaruose nebuvo abejonės dėl NATO reikalingumo Lietuvai. Iš mūsų pozicijų žiūrint - čia viskas aišku. Klausimas buvo tik vienam straipsnio teiginiui - dėl kritikos šalims, kurios per mažai moka į NATO biudžetą, pagrįstumo. Nuo 1991 m. NATO Vokietijai vis labiau praranda prasmę žiūrint iš grynai vokiškų, tarkim, trumparegiškų, pozicijų. O JAV ši globalistinė organizacija išlieka kaip dominavimo ir įtakos instrumentas. Tad, ir klausiau pradžioje: kodėl Vokietija turi didinti išlaidas gynybai? Jei jie, trumparegiai tokie, nemato grėsmės.

      Panaikinti
    16. // O, nabagėlis dar ir prie koloradų, pasirodo! Kaip netikėta! :D // ------ Jau ir haliucinacijos prasidėjo )) Rusai puola )))

      Panaikinti
    17. >Markas Eyn Lettowe. "Jau ir haliucinacijos prasidėjo )) Rusai puola )))" citata. Be reikalo įsižeidinėjate, jūsų retoriniai postulatai JAV ir nato atžvilgiu tarsi copy/paste paimti iš rusijos oficiozinių žiniasklaidos priemonių. Grįžtant prie klausimo "kodėl Vokietija turi didinti išlaidas gynybai?" Nes Vokietija yra NATO narė ir yra įsipareigojusi didinti išlaidas gynybai. Trumpas tiesiog spaudžia vykdyti įsipareigojimą. Dabar kitas klausimas. Jei Vokietija nemato grėsmės, tai kokio velnio jai reikia išmesti tą 1 procentą "kad JAV dominuotų pasaulyje"? Ir kam jai tas NATO? Jei NATO Vokietijai reikalingas, tai susimildama mokėk "nario mokestį" kaip ir Amerika moka.

      Panaikinti
    18. // Nes Vokietija yra NATO narė ir yra įsipareigojusi didinti išlaidas gynybai. Trumpas tiesiog spaudžia vykdyti įsipareigojimą. // ------- Jus, man atrodo, suklaidino Rusijos žiniasklaidos priemonės, išpūsdamos Trampo galimybes. Trampas negali spausti NATO sąjungininkų. Iš principo negali - nėra tokio mechanizmo, taikyti sankcijas prieš nesilaikančius sutarto procento nuo BVP. Nėra numatytos tokios sankcijos NATO įstatuose. Kitaip tariant, NATO viršūnių susitikime Trampas efektingai padirbėjo savo elektoratui, sekdamas pasakas, kad JAV negins tų narių, kurie neskiria 2%. Ar bent suvokiate, kad JAV prezidentas negali pats pakeisti 5 str.? Dabar, kai išsiaiškinome, kad nėra numatyta galimybė priversti vykdyti sąjungininkes prisiimtus įsipareigojimus, turime atsakymą į jūsų "yra NATO narė ir yra įsipareigojusi". Galime užduoti klausimą: o kodėl taip surėdyta NATO, kad viskas gula ant JAV pečių? Todėl, kad iš anksto tai buvo kuriama kaip pirmiausia JAV, o ne Vokietijos, Ispanijos ar Italijos dominavimo instrumentas. Dėl to Vokietija, jei nemato grėsmės, gali neskubėti. Kaip ir Italija, Ispanija ir kt.

      Panaikinti
    19. "Jus, man atrodo, suklaidino Rusijos žiniasklaidos priemonės, išpūsdamos Trampo galimybes. Trampas negali spausti NATO sąjungininkų. " citata.
      1. Užuominą apie rusijos žiniasklaidos priemones ignoruosiu, buvo šiam teiginiui pretekstas, ar ne, lai sprendžia kiti skaitytojai.
      2. Po Trampo kalbos apie 4 % skyrimą gynybos aljansui, įvyko nato narių pokalbis už uždarų durų ar ne?
      2. Posiedis parodė - negali Trampas spausti NATO sąjungininkų, ar gali, ir atsakys į šį klausimą citata iš Lietuvos Ryto: -„Vakar paskelbėme labai detalią deklaraciją. Ji patvirtina 2 proc. tikslą, kurį įsipareigojame pasiekti iki 2024-ųjų. Tai viskas“, – aiškino E.Macronas. citatos pabaiga. (nato-virsuniu-susitikimas-labiausiai-nustebine-diplomatiniai-sprogimai)
      3. Makrono citata nubraukia visą likusį jūsų komentarą ir padaro jį niekiniu.

      Panaikinti
    20. // 2. Po Trampo kalbos apie 4 % skyrimą gynybos aljansui, įvyko nato narių pokalbis už uždarų durų ar ne? // --------- Kita Makrono citata po posėdžio: sutikimo pakelti daugiau kaip 2% šalys narės nedavė. Tai kaip ten dėl 4 procentų? Ar bent dėl trijų? Ir nuo kada Makrono citatos pakelia Vokietijos bei Britanijos - pastaroji seniai vykdo 2%, JAV pareikalavo daugiau - išlaidas gynybai? O ar žinote, kad pažadus padidinti išlaidas dar turi patvirtinti aljanso šalių-narių parlamentai ir vyriausybės? Kas, jei pritruks balsų? Gal Trampas, kaip kadais Chruščiovas JTO sesijos metu, batu per tribūną padaužys ir visi parlamentai vienbalsiai pritars savo vadovų, pvz. Merkel, pažadui, duotam NATO viršūnių susitikime? Beje, apie Merkel. Gal duosite konkretikos, nuo kada bus tie 2%? Dabar dėl 1 punkto, kur nusprendėte ignoruoti mano užuominą apie Rusijos žiniasklaidos priemones. Priminsiu, kad jūs pirmas įvardinote mano "postulatus" kaip "tarsi copy/paste paimti iš rusijos oficiozinių žiniasklaidos priemonių". Dėl 3 punkto. Ką būtent nubraukia Makrono citata mano likusiame komentare? Tebūnie. Bet, savo ruožtu, pateiksiu jums kitą citatą. JAV Senato nario, įtakingo respublikono, Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininko Dž. Makeino citatą: "President Trump’s performance at the NATO summit in Brussels was disappointing, yet ultimately unsurprising. There is little use in parsing the president’s misstatements and bluster, except to say that they are the words of one man". Vertimas: "vieno žmogaus žodžiai". Kitaip tariant, niekuo neparemtas svaičiojimas. Kaip manote, kas geriau išmano NATO struktūrą ir poveikio bloko nariams organizacijos rėmuose galimybes - verslininkas Trampas ar senato Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas? Ir pabaigai: lieku prie savo nuomonės dėl mechanizmo priversti bloko nares padidinti išlaidas gynybai 2% nuo BVP nebuvimo ir to pasekoje finansinių įsipareigojimų netvirtumo. Kas yra dėsninga, nes NATO buvo specialiai surėdyta vykdyti JAV globalaus projekto ir po APK nusistovėjusios Pax Americana interesus. Ir visa našta, o už tai teisėtai priklausanti suvereni galia atitenka JAV. Iki šiol.

      Panaikinti
  2. Jaunas straipsnio autorius pretendavo į labai plačią -Lietuvos užsienio politikos sritį, tačiau apsiribojo vien intriga tarp USA, ES ir, šiek tiek kremliaus. Deja, jam neegzistuoja esminės bent jau penkios dešimtys pasaulio globalių problemų, reitinguotų Davoso "Global risk forum" kasmečiuose raportuose su rizikų poslinkių įverčiais. Problemos, kurių sprendimui reikia globalių finansinių pajėgumų, sukuriamų per visuotinį stambaus kapitalo apmokestinimą. Taigi, ir šis jaunuolis - matyt "lopatologijos" produktas ignotuoja itin svarbią užsienio politikoje - ekonominę, pvz. mokesčių sistemų harmonizavimo dimensiją ir toliau palieka, pvz. Lenkijai dempinguoti savus kaimynus. Tai rodo mūsų užsienio politikos tauškalų tuštumą ir atspindi egzistuojančius joje naratyvus, o toks siuras fragmentinis mąstymas bei mentalumas Lietuvą ir toliau paliks geopolitinių nykštukų rolėje

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ajajai, neparašė pagal "pageidavimų koncertą" - ne iš to kampo, kaip "kest turbo" pageidauja, nes juk yra tik VIENAS aspektas, kuriuo galima situaciją analizuoti, ne? :)
      P.S. O juk teisus buvo "Anonimiškas" dėl marksizmu trenkiančio visko suvedimo į ekonomiką. Tai pas ką čia "siauras mąstymas", a? ;)

      Panaikinti
    2. avine -prie ko čia marxizmas, bolševike tu, ir visko suvedinėjimąs į ikanomikas, kaip pats vaizduojiesi, netikėli, jei miniu penkias dešimtis pasaulio problemų, nagrinėjamų Global riski forum rpofesūros iš socialinės, geopolitinės, ekonominės, technogeninės bei aplinkosauginės srities?

      Panaikinti
    3. Ū, kokia audringa reakcija! Siūlyčiau su atitinkamais sveikatos specialistais pasikonsultuoti, nes simptomatika nieko gero nerodo. ;)

      Panaikinti
    4. Anonimiškas2018-07-17 00:40

      kestuk turbo, ne čia pataikei, eik pas sorošistus, globalistus - žodžiu, į savo ūkį. ProPatria - ne tau. Tai kas, kad tu prisidengęs Vyčiu, bet žmonių neapgausi. Ir ramiau su išsireiškimais - žinai, paskui BK straipsniai (155 ir 156), policija, išlaidos advokatams ir taip toliau.

      Panaikinti
    5. Pavadinęs mane marxistu, o dabar dar ir sorošistu pats prisidirbai - BK 154 straipsnis. Šmeižimas

      1. Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo,
      baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Marksistai, beje, yra tie, kurie pasisako už privataus ūkio nacionaliavimą, o aš esu rinkos ekonomikos šalininkas, taip, kad, tamsta, esate neadekvatus. Dar kartą paaiškinu - geriausia pasaulio profesūra kiekvienais metais paskelbia savo Globalių rizikų sąrašą iš penketo svarbiausių žmogiškos veikos rizikų su jų poslinkiais. Į tai ir turėtų orientuotis užsienio politikieriai - į tautų problemas, o ne į politines intrigas. O pats esi nelys bolševikinis provokatorius, turbūt putleristas, trečią kartą man klijuojantis marksisto etiketę - saugokis

      Panaikinti
    6. Anonimiškas2018-07-17 10:39

      mačiau tokių tiek ir tiek, ir įvairiose šalyse.

      Panaikinti
  3. Autorius pašalino šį komentarą.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SEKITE MUS FACEBOOK

KVIEČIAME ĮSIGYTI

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

Naujienų prenumerata

item