Andrea Tornielli. Nykstančios krikščionybės Vakarų Europoje statistika

y-news.lt

Vakarų Europa, protestantizmo lopšys ir istorinis katalikybės centras, tapo vienu iš pasaulietiškiausių regionų pasaulyje. Šitai patvirtino Jungtinių Valstijų Pew tyrimų centro apžvalginis tyrimas, kurį atliekant tikėtasi išsiaiškinti religijos išpažinimo ir praktikos klausimus Vakarų Europos šalyse. Nebepraktikuojančių krikščionių procentas didėja, o peržvelgus apklaustųjų atsakymus į klausimus apie abortus ir tos pačios lyties žmonių santuokas aiškėja, kaip labai pasikeitė Europos kultūra; taigi ir neseniai Airijoje įvykusio referendumo dėl abortų rezultatai nestebina.

2017 m. balandžio–rugpjūčio mėnesiais penkiolikoje Europos šalių atliktas tyrimas rodo, kad 91% žmonių yra krikštyti, 81% auginti kaip krikščionys, 71% sakosi esantys krikščionys, o 22% bent kartą per mėnesį lankosi mišiose.

Daugeliu atvejų apklausti suaugusieji sakosi esantys krikščionys, nors ir retai vaikšto į bažnyčią. Tyrimas rodo, kad tirtame regione daugiausia yra nepraktikuojančių krikščionių (žmonių, kurie sakosi esantys krikščionys, bet mišiose dalyvauja tik kelis kartus per metus).

Visose šalyse, išskyrus Italiją, nepraktikuojančių krikščionių yra daugiau nei praktikuojančiųjų (tų, kurie lankosi mišiose bent kartą per mėnesį). Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje nepraktikuojančių krikščionių yra maždaug tris kartus daugiau (55%) nei praktikuojančiųjų (18%), kaip rodo tyrimo rezultatai.

40% Italijos gyventojų sakosi esantys praktikuojantys, dar 40% teigia esantys nepraktikuojantys krikščionys, 15% apskritai netikintys, 5% išpažįsta kitas religijas. Prancūzijoje 18% – praktikuojantys krikščionys, 46% – nepraktikuojantys, 28% netikinčiųjų, 8% išpažįsta kitas religijas. Ispanijoje praktikuojančių krikščionių yra 21%, nepraktikuojančiųjų – 44%, visai netiki 30% , o kitas religijas išpažįsta 4%.

Tyrimo apžvalgoje teigiama:

Pew centro tyrimas, kurio metu telefonu buvo apklausta daugiau nei 24000 atsitiktinai parinktų suaugusių žmonių, įskaitant ir maždaug 12000 nepraktikuojančių krikščionių, atskleidžia, jog Vakarų Europai vis dar būdinga krikščioniškoji tapatybė, net ir kalbant apie tuos, kurie retai lankosi bažnyčioje. Tai ne tik „formali“ tapatybė, niekaip nesusijusi su praktika…

Nors ir teigdami, kad netiki į tokį Dievą, „koks vaizduojamas Biblijoje“, daugelis nepraktikuojančių krikščionių linkę tikėti į aukštesnę galią ar dvasinę jėgą. Ir atvirkščiai, dauguma praktikuojančių krikščionių teigia tikintys į biblijinį Dievą. Aiški mažuma suaugusiųjų, kurie sakosi neišpažįstantys jokios religijos, netiki, kad visatoje egzistuoja kokia nors aukštesnė jėga ar dvasinė galia.

Kaip rodo tyrimas, krikščioniškoji tapatybė Vakarų Europoje siejama su neigiamesne nuomone apie imigrantus ir religines mažumas. Apskritai tie, kurie sakosi esantys krikščionys, nesvarbu, vaikšto į bažnyčią ar ne, linkę reikšti neigiamesnę nuomonę apie imigrantus, musulmonus ir žydus nei tie, kurie sakosi neišpažįstantys jokios religijos.

Akivaizdi dauguma nepraktikuojančių krikščionių, tų, kurie gyvena Vakarų Europoje ir sakosi neišpažįstantys jokios religijos, prijaučia legaliems abortams ir tos pačios lyties žmonių santuokai. Praktikuojantys krikščionys šių klausimų požiūriu yra konservatyvesni, nors kai kurie ir palaiko (kai kuriose šalyse tokių yra dauguma) legalius abortus ir tos pačios lyties žmonių santuoką.

Šiek tiek statistikos apie prijaučiančiuosius legaliems abortams:

Italijoje – 47% praktikuojančių krikščionių, 79% nepraktikuojančių krikščionių, 85% tų, kurie neišpažįsta jokios religijos (65% visų šalies gyventojų pasisako už abortus).

Airijoje – 42% praktikuojančių krikščionių, 81% nepraktikuojančių krikščionių, 80% tų, kurie neišpažįsta jokios religijos (66% visų šalies gyventojų pasisako už abortus).

Ispanijoje – 49% praktikuojančių krikščionių, 73% nepraktikuojančių krikščionių, 87% tų, kurie neišpažįsta jokios religijos (72% visų šalies gyventojų pasisako už abortus).

Vokietijoje – 54% praktikuojančių krikščionių, 84% nepraktikuojančių krikščionių, 86% tų, kurie neišpažįsta jokios religijos (76% visų šalies gyventojų pasisako už abortus).

Švedijoje – 79% praktikuojančių krikščionių, 96% nepraktikuojančių krikščionių, 98% tų, kurie neišpažįsta jokios religijos (94% visų šalies gyventojų pasisako už abortus).

Jungtinėje Karalystėje – 65% praktikuojančių krikščionių, 86% nepraktikuojančių krikščionių, 83% tų, kurie neišpažįsta jokios religijos (81% visų šalies gyventojų pasisako už abortus).

Keletas skaičių apie tuos, kurie pritaria tos pačios lyties žmonių santuokai:

Italijoje – 43% praktikuojančių krikščionių, 70% nepraktikuojančių krikščionių ir 83% neprijaučiančių jokiai religijai pasisako už tokias santuokas (59% visų šalies gyventojų pasisako teigiamai).

Airijoje – 43% praktikuojančių krikščionių, 80% nepraktikuojančių krikščionių, 87% neišpažįstančių jokios religijos (66 % visų šalies gyventojų prijaučia).

Ispanijoje – 59% praktikuojančių krikščionių, 79% nepraktikuojančių krikščionių, 90% neišpažįstančių jokios religijos (77% visų šalies gyventojų prijaučia).

Vokietijoje – 53% praktikuojančių krikščionių, 82% nepraktikuojančių krikščionių, 86% neišpažįstančių jokios religijos (75% visų šalies gyventojų prijaučia).

Jungtinėje Karalystėje – 63% praktikuojančių krikščionių, 83 % nepraktikuojančių krikščionių, 82% neišpažįstančių jokios religijos (77% visų šalies gyventojų prijaučia).

[…]  Kalbant apie santykį su politika, apibendrintai galima teigti, jog Vakarų Europos gyventojai nenorėtų, kad vyriausybė būtų susijusi su religija. Tiesą sakant, visose 15-oje tyrime dalyvavusių šalių vyrauja nuomonė, kad religija turėtų likti vyriausybės vykdomos politikos nuošaly (mediana – 60%), o manymas, kad vyriausybės politika turėtų remti tikėjimą ir religines vertybes, atitinka 36%.

Nepraktikuojantys krikščionys yra linkę ginčytis, ar religija turėtų likti atskirta nuo vyriausybės politikos. Mažuma (mediana – 35%) nepraktikuojančių krikščionių mano, kad jų šalies vyriausybė turėtų remti tikėjimą ir religines vertybes, ir labiau linkę laikytis tokios pozicijos nei suaugusieji, kurie neišpažįsta jokios religijos.

Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje 40% nepraktikuojančių krikščionių sako, kad vyriausybė turėtų palaikyti tikinčiuosius ir religines vertybes; taip pat mano 18% netikinčiųjų.

Visose tyrime dalyvavusiose šalyse praktikuojantys krikščionys daug dažniau nei nepraktikuojantys mano, kad vyriausybė turėtų puoselėti religines vertybes. Pavyzdžiui, Austrijoje tokios nuomonės laikosi dauguma (64%) praktikuojančių krikščionių ir 38% nepraktikuojančių krikščionių.

Tyrimo išvadoje klausiama, kodėl Vakarų Europos gyventojai atsisako krikščioniškosios tapatybės. Štai kas paaiškėjo:

Kiekvienoje tyrime dalyvavusioje šalyje dauguma „netikinčiųjų“, augusių tarp religingų žmonių, sakosi „po truputį nutolę nuo religijos“, vadinasi, tokių pokyčių nesąlygojo joks konkretus įvykis ar specifinė priežastis. Daugelis sakosi nesutinkantys su bažnyčios požiūriu į tokius socialinius klausimus kaip homoseksualumas ar abortai, sakosi liovęsi tikėję religiniais mokymais. Kai kuriose šalyse, tokiose kaip Ispanija (74 %) ir Italija (60 %), dauguma žmonių kaip svarbias priežastis, dėl kurių jie nebesivadina krikščionimis (ar kitokią religiją išpažįstančiais žmonėmis), mini „su religinėmis institucijomis ir jų lyderiais susijusius skandalus.“

Versta iš mercatornet.com.