A. Juozaitis užsienio politikoje siūlo stiprinti santykius su Latvija

propatria.lt nuotr. www.respublika.lt Valstybės orumo stiprinimas, Lietuvos kultūros, kalbos ir tautos išsaugojimas, santykių su La...

propatria.lt nuotr.

Valstybės orumo stiprinimas, Lietuvos kultūros, kalbos ir tautos išsaugojimas, santykių su Latvija plėtojimas, diplomatinio agresyvumo mažinimas bei atsargi laikysena politikos su Lenkija atžvilgiu - yra gairės, kurias savo užsienio politikos strategijoje įvardina potencialiu kandidatu dalyvauti 2019 metų Prezidento rinkimuose laikomas filosofas, vienas Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio pradininkų Arvydas Juozaitis.

Aptardamas svarbiausius Lietuvos užsienio politikos aspektus, A. Juozaitis akcentuoja geopolitines ir kultūrines rizikas, šiuo metu kylančias valstybei. Jas filosofas siūlo įveikti stiprinant strateginę partnerystę su Latvija. 

Pasak jo, reali baltiškoji integracija šaliai suteiktų ne tik kultūrinį postūmį, bet ir sustiprintų Lietuvos balsą veikiant geopolitiškai svarbiame Vyšegrado šalių regione. Kartu, pabrėžia A. Juozaitis, Lietuvos ir Latvijos strateginių santykių aktyvinimas padėtų išvengti „vasalinių“ santykių, kuriuos, anot jo, gali norėti Lietuvai primesti Lenkija. 

Pastarąjį regioną A. Juozaitis mato kaip bene vienintelį galintį atsverti Lietuvai, pasak jo, nepalankias didžiųjų Europos valstybių iniciatyvas, gilinti ES integraciją.

Filosofo pristatytoje Lietuvos užsienio politikos vizijoje vyrauja valstybės orumo motyvas. Pasak jo, valstybė užsienio politikoje turi išlikti ori. To siekdama, aiškino A. Juozaitis, Lietuva negali įsivelti į vasalinius santykius tiek su Rusija, tiek su Lenkija ir kitomis Vakarų valstybėmis. Jis taip pat teigė, kad siekdamas šių tikslų Vilnius privalo vykdyti stabilią bei prognozuojamą užsienio politiką ir stengtis vengti agresyvios retorikos. 

A. Juozaičio užsienio politikos vizijoje, lyginant su kitų galimų kandidatų į prezidentus įžvalgomis, išsiskiria atsargus ir net šiek tiek grėsminantis Lenkijos įtakos ir vaidmens vertinamas. 

Viena vertus, A. Juozaitis pripažįsta Lenkijos strateginę reikšmę ir laiko ją viena svarbiausių Lietuvos strateginių partnerių, tačiau, kita vertus, filosofas kalba apie polonizacijos, kurią vykdo, pasak jo, Pilsudskio ideologiją propaguojanti Lenkijos valdžia, pavojus. Jis akcentuoja Varšuvos politikos keliamas grėsmes lietuviškumui ir valstybės savarankiškumui. 

Ori partnerystė, o ne vasališki santykiai, pabrėžia A. Juozaitis, turėtų tapti Lietuvos ir Lenkijos santykių pagrindu. 

„Lenkija taip pat turėtų mūsų orumą vertinti vis adekvačiau. Lenkijos vaidmuo, esant dabartinei vyriausybei ir Seimo daugumai, yra toks mesianistinis. Ko gero, Lenkija viena iš ES valstybių, gal net vienintelė, kuri yra įsikalbėjusi misiją. Tą sako ir lenkų korta, ir apskritai jos dalyvavimas Ukrainoje ir Baltarusijoje. Ačiū Dievui, Lenkija susitaikė, kad Lietuva jau nebėra vien tik jos interesų reikalas ir tai nebėra vasalinė valstybė“, - sakė A. Juozaitis. 

Pasak jo, neigiamus Lenkijos įtakos aspektus Lietuva turėtų atsverti stiprindama baltiškąją integraciją. 

„Su Latvija turėtų būti naujas strateginis puslapis, kuris iki šiol nebuvo atverstas. Mes kaip stovėjome nugara į Latviją, taip ir tebestovime, o tai nėra naudinga ekonomiškai ir geopolitiškai“, - pabrėžė A. Juozaitis. 

Gilesnė partnerystė su Latvija, aiškino jis, atsipirktų ne tik ekonomikoje ar energetikoje, bet kartu turėtų tapti ir įrankiu mažinant neigiamas Lenkijos įtakas veikiant Vyšegrado valstybių bloke. 

Pasak filosofo, Vyšegrado valstybių grupė Lietuvai yra labai svarbi, nes gali atsverti didžiųjų ES valstybių - Vokietijos ir Prancūzijos - siekius giliau integruoti Europą. Tačiau, aiškina A. Juozaitis, Lietuva šiame regione dalyvaudama be Latvijos rizikuoja pakliūti į vasališką Lenkijos priklausomybę. 

„Einant kartu su Latvija tai pavyktų kur kas geriau (išvengti priklausomybės nuo Lenkijos. - ELTA). Tiesiog aš matau papildomos energijos ir jėgos šaltinį, kad mes gerokai padirbėję su Latvija turėtume rimtesnį balsą ir Vyšegrade“, - apibendrino A. Juozaitis. 

Euroatlantiniai santykiai 

A. Juozaitis griežtai pasisakė prieš gilesnę ES integraciją, kurią palaiko Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai. Jis, priešingai nei nemaža dalis kitų potencialiais kandidatais 2019 m. Prezidento rinkimuose laikomų politikų, nesutinka, kad gilesnė ES integracija atitinka Lietuvos interesus. 

„Makroniškoji ir merkeliškoji ES yra tiesioginis kelias į Rusiją“, - teigė filosofas, manydamas, kad giliau integruotoje ES Lietuva rizikuoja tapti didžiųjų Europos valstybių ir Rusijos mainų objektu. 

„Mes norom nenorom atsidurtume žaislo vietoje, nes tada jų (Vokietijos ir Prancūzijos. - ELTA) susitarimas su Rusija nuo mūsų visai nepriklausys. Todėl mums išlaikyti kolektyvinį orumą su Vyšegrado valstybėmis yra labai svarbu“, - samprotavo A. Juozaitis, dar kartą pabrėždamas Vyšegrado šalių strateginę reikšmę Lietuvai. 

Gilesnės ES integracijos perspektyvoje jis įžvelgė ir grėsmes Lietuvos nacionaliniam savitumui bei išlikimui apskritai. Pasak jo, didžiosios Europos valstybės, kalbėdamos apie gilesnę integraciją, nesupranta ir nesibaimina nacionalinio išnykimo pavojaus. Tuo tarpu tokia grėsmė yra aktuali mažesnėms valstybėms. 

„Emmanuelis Macronas, sukdamas gilesnę ES integraciją super Europos valstybės link, siekia Prancūzijos kultūrinio dominavimo. Vokiečių tikslas - dominuoti politiškai ir ekonomiškai. Visa tai Lietuvai yra tikrai nepriimtina, nes kyla grėsmė nacionaliniam išlikimui“, - sakė A. Juozaitis, pabrėždamas, kad dėl to pasiduoti intensyvesnei ES integracijai yra pražūtinga. 

Visgi jis pabrėžė, kad visais ekonominiais klausimais Lietuva turi atsigręžti į ES. Pasak jo, euroatlantiniuose ginčuose, kylančiuose dėl ekonominių ir finansinių nesutarimų, Lietuva turi įvertinti, kad ji yra ekonomiškai priklausoma nuo ES. Tuo tarpu saugumo ir geopolitiniuose reikaluose - vienareikšmiškai orientuotis į JAV. Todėl A. Juozaitis buvo kategoriškas ketinimams ES formatu kurti karines pajėgas, kurios ateityje galėtų dubliuoti kai kurias NATO funkcijas. 

„Bet kokį ES karinių pajėgų kūrimą reikia atmesti ir nepriimti, mums tai nepriimtina“, - apibendrino jis. 

Filosofas tikino, kad toks laviravimas tarp politinių ir ekonominių interesų yra įmanomas. Pasak jo, nereikėtų baimintis, kad dėl išsiskyrusių politinių pozicijų Europoje būtų patiriami ekonominiai nuostoliai. Europoje verslas ir kapitalas veikia sau, aiškino A. Juozaitis. 

Santykių su Rusija gairės 

Kalbėdamas apie santykius su Rusija A. Juozaitis pabrėžė, kad Rusija yra vienas didžiausių iššūkių Lietuvos nacionaliniam saugumui ir užsienio politikai. Rusijos atgrasymas per NATO ir nuostata, kad ilgojoje perspektyvoje stiprių pokyčių Lietuvos ir Rusijos santykiuose nereikia tikėtis, yra pirmosios tezės, kurias A. Juozaitis ištarė, paklaustas, kokį politikos kursyvą Lietuva turėtų palaikyti Rusijos atžvilgiu. 

Tačiau A. Juozaitis davė suprasti, kad skeptiškai vertina dabartinį pasirinktą diplomatinį kursą didžiosios kaimynės atžvilgiu. 

Jis pabrėžė, kad Lietuvos diplomatijos tikslas ir kryptis turėtų būti ne susipriešinimo su pavojinga kaimyne didinimas, tačiau, priešingai, - agresyvumo diplomatijoje mažinimas. 

Mums nereikėtų iš savęs beatodairiškai kurti priešo, - sako A. Juozaitis ir priduria, kad tai ilgainiui gali turėti neigiamų padarinių. 

„Nuolatinis pafrontės valstybės įvaizdžio formavimas yra tam tikra aklavietė. Jei keisis santykiai, mes galime būti palikti keistoje padėtyje“, - teigė A. Juozaitis. 

Jo nuomone, Lietuva santykiuose su Rusija neturėtų būti bet kuria proga demonstruojama aštri retorika. 

„Turi būti orus karinis atgrasymas. Solidžios valstybės nesikandžioja“, - sakė jis ir pabrėžė, kad Lietuva tiek santykiuose su Rusija, tiek su kitomis valstybėmis turi rodyti diplomatinį aktyvumą. 

Nacionalinės grėsmės 

A. Juozaičio konstruojamame užsienio politikos naratyve svarbią vietą užima valstybės viduje slypinčios grėsmės. Filosofas išskiria tris, jo nuomone, šiandien Lietuvos nacionaliniam saugumui aktualiausias grėsmes - demografinę krizę, kuri pasak jo, panėšėja į demografinį kolapsą, krikščioniškos moralės pažeidžiamumą, įsigalint neoliberalioms, ateizmu grįstoms vertybėms ir lietuvių kalbos bei kultūros netekimo riziką. 

„Tai yra išskirtinės grėsmės netgi lyginant su išoriniais iššūkiais. Nes, jei nebus viduje jėgos, nebebus ką ir pasakyti išorei. (Neįveikę šių rizikų. - ELTA) mes būsime visiška skiedra ar net plunksna“, - vaizdžiai kalbėjo A. Juozaitis. 

D. Grybauskaitės politikos vertinimas 

A. Juozaitis teigė prezidentės Dalios Grybauskaitės politiką vertinąs su pliuso ženklu. Priešingai nei didžioji dalis kitų kandidatais prezidento rinkimuose viešojoje erdvėje laikomų politikų, filosofas nekritikavo D. Grybauskaitės nei dėl atsisakymo jos kadencijos pradžioje susitikti su JAV prezidentu Baraku Obama, nei dėl neplėtotų santykių su Lenkija. 

Pasak jo, prezidentė, nesusitikusi su B. Obama, nuostolių Lietuvai neatnešė, o pernelyg neforsuodama santykių su Lenkija elgėsi teisingai, nes ši Lietuvos atžvilgiu siekusi vasalinio paklusnumo. 

****** 

Prezidentės Dalios Grybauskaitės antrajai kadencijai einant į pabaigą, naujienų agentūra ELTA pristato apie savo pretenzijas dalyvauti oficialiai pareiškusių ar tą dar daryti ketinančių politikų užsienio politikos vizijas. 

Potencialiais kandidatais dalyvauti 2019 m. prezidento rinkimuose laikomi politikai ir visuomenininkai deklaravo, jų nuomone, svarbiausias Lietuvos politikos su ES, JAV ir Rusija gaires, aptarė svarbiausias nacionalines grėsmes, kurios šiuo metu kyla Lietuvos nacionaliniam saugumui bei tai, kaip jie vertina beveik dešimtmetį trukusį prezidentės D. Grybauskaitės vadovavimą šalies užsienio politikai.


Parengė Benas Brunalas.

Susiję

Užsienio politika 1849546208517487974

Rašyti komentarą

  1. Alfred Naujocks2018-07-28 11:17

    Na pagaliau Juozaitis ir užsienio politikos ėmėsi. Atsirado patarėjų? Gairės geros, išties solidu, originalu ir nešabloniška.
    Ir beje, kodėl mes turime eiti į delfį paskaityt kaip jis Ušacką ir taršo?
    Juozaitis 1 - 0 Ušackas
    ProPatrija, nemiegokite!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2018-07-29 00:54

      Turint omeny A.Juozaičio triūsą A.Brazauskui ir A.Paulauskui, jis Lietuvos prezidentu netaps. Jei balotiruosis - geriausiu atveju atims iš ko nors balsų pirmajame ture, o į antrąjį jau nepraeis.

      Panaikinti
  2. Anonimiškas2018-07-28 16:23

    A. Juozaitis yra mūsų viltisir šansas (liet. - galimybė) tapti politikos ir istorijos subjektais, o ne geografiniais objektais, kokiais esame ir kitų laikomi iki šiol.
    Filme "Niekas nenorėjo mirti" vienas personažas išsireiškė: "Lietuvis rizikos nemėgsta". Aukso žodžiai. Lietuvis prisijungs prie bet kokio judėjimo, kai pajus, kad yra didelė laimėjimo galimybė (beveik 99%). Lietuvis jis yra sentimentalus, bet materialistas. Geb. A.Juozaičiui reikia sukurti dar ir mūsų šalies Ekonominio Gaivinimo Gaires, kurios būtų taip pat trumpai, aiškiai ir suprantamai išdėstytos ir paliestų eilinio piliečio interesus. Politinės gairės yra puikios, bet eiliniam "materialistui" jos nieko "nesako". Šią spragą pasinaudos užpildyti ivairūs politinia demagogai, kuriuos mes visi puikiai pažistame. Ką jie pasakys, jau dabar galime atspėti ir tam reikia ruoštis.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. o pats ką beveiksi, nekurdamas tų ekonominio gaivinimo gairių ir net labai konkrečių įstatymų rinkinio?

      Panaikinti
  3. Arvydui Juozaičiui reiktų suvokti ir įsivardinti, pirmiausia, esmines Lietuvos problemas bei suprasti, kad vienas premjeras su seimu jų neįveiks. Pridurti dar ir geopolitines, geosocialines – kultūrinės, geoekonomines, geotechnognines bei aplinkosaugines. Dabar gi, grybšt už Užacko ausies, grybšt už Rygos… reiktų imtis: STRATEGIJOS, KULTŪROS, DEMOKRATIJOS SFERA
    1. Globalios Lietuvos strategijos užkardymo
    2. Demokratijos saugojimo – grupuočių neteisėtos įtakos užkardymo
    3. Pilietinės teisėsaugos kontrolės ir teismų reformos, privilegijų naikinimo
    4. Savivaldos atkūrimo,
    5. Ištautinimo, išpilietinimo, cenzūros stabdymo
    6. Švietimo sistemos problemų
    7. Lituanistikos ir kalbos saugojimo
    8. Paminklosaugos

    SOCIALINĖ-EKONOMINĖ-DEMOGRAFINĖ-POLITIKOS ORGANIZAVIMO SFERA
    1. Emigracija, kurianti ir ilgalaikes demografines problemas
    2. Kaimo nykra su dirvos prastėjimu, melioracijos sistemų nusidėvėjimu
    3. Valstybės skolos dydis ir augimo tempai, rodantys nepakankamą ir ribotą ekonomikos efektyvumą
    4. Šešėlinės ekonomikos dalis BVP ir kartelinių oligopolių įsigalėjimas
    5. Pastovi bedarbystė (virš 100 tūkst.) ir jos palydovas – skurdas
    6. Masinis girtavimas ir kitos priklausomybės bei menkas sveikatingumas
    7. Smurtas ir neadekvačiai aukštas bylų kiekis teisėsaugos sistemoje (buvo 0,5 mln. aktualių bylų dvejų metų laikotarpyje)
    8. Keliolikos tūkstančių Lietuvos NVO atskirtis, piliečių susvetimėjimas ir abejingumas valstybės reikalams, mokslo atskirtis nuo valstybės valdymo
    9. Gan lėkštoka, negatyvi be reikiamos analitikos žiniasklaida
    10.Atgyvenusi kultūros samprata ir jos politika, neskirianti dėmesio pvz. darbo jėgos rekreacijos – vaišinimosi, teisinei politinei bei žiniasklaidos kultūrai
    11. Blogas Seimo, politinių koalicijų darbas ir teisės aktų priėmimas be reikiamos ekspertizės, chaotiška, nesuorientuota į ilgalaikes esmines valstybės ir visuomenės problemas bei aktualius iššūkius teisėkūra, valdymas ir atsiskaitinėjimas be įteisintos pagrindinių valstybės rodiklių hierarchijos.
    12. Nacionalinio saugumo grėsmės, nežiūrint NATO „skydo“
    13. Neefektyvi švietimo sistema, rengianti socialinių, inžinerinių ir humanitarinių mokslų specialistus santykiu, neatitinkančiu valstybės poreikių
    14. Silpna strategija „Lietuva 2030“, nes joje nefigūruoja pvz. žodis „kaimas“. Blogas strateginis planavimas, ministerijų nekuruoja mokslo įstaigos ir institucijos, mokslas atskirtas nuo valstybės valdymo problematikos
    15. Neefektyvi ES ir Lietuvos užsienio ekonominė politika, neeliminuojanti dempingavimo apraiškų bei neieškanti tarpvalstybinio mokesčių sistemų harmonizavimo

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2018-07-29 00:46

    Man jis kalba kaip tautovatnikas. Toliau savo nosies nemato. Kam ta Latvija reikalinga? Jis nori su Latvija atsverti Vokietiją ir Prancūziją, argi taip gali mąstyti sveiko proto žmogus?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. O kam tu toks analfabetas reikalingas, straipsnio perskaityti nesugebantis?

      Panaikinti
  5. Anonimiškas2018-07-29 14:48

    Na taip, su Vakarais draugauti Juozaičiui neišeina, jis jų nesupranta ir nekenčia. Su Rusija draugauti negalima nes paprasčiausiai niekas nebalsuos. Lieka draugauti su Latvija.

    Koks apgailėtinai nykus šį kartą bus mūsų vietinių kvazi-fašistėlių kandidatas.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2018-07-29 15:19

      Esi apgailėtinas mankurtas.

      Panaikinti
    2. Ultrakrikscionis2018-07-29 18:23

      Tikrai taip. Jis toks.

      Panaikinti
    3. Na taip, su filosofija anonimiškam 2018-07-29 14:48 draugaut neišeina, jis jos nesupranta ir nekenčia. Savo nuomonės nera, ten kosminis vakuumas. Tenka remtis delfi ir komsomolkės klišėm.
      Kokia apgailėtina šių laikų liberalaus politinio proletarijato misija - lindėti nekenčiamoje Pro Patria ir rašinėti paskvilinius komentarus.

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

Kviečiame

PALAIKOME

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item