Vytautas Vyšniauskas: „Lietuva yra mūsų vartai į amžinybę“

propatria.lt nuotr. Kilęs iš Kelmės rajono (Lioliai), Vytautas Vyšniauskas Vilniaus universitete studijuoja filosofijos magistro studij...

propatria.lt nuotr.
Kilęs iš Kelmės rajono (Lioliai), Vytautas Vyšniauskas Vilniaus universitete studijuoja filosofijos magistro studijose ir dar neseniai buvo nedaug kam žinomas, tačiau tai pasikeitė po Sąjūdžio trisdešimtmečio minėjimo. Čia Vytauto pasakyta kalba apskriejo interneto platybes. Jaunuolis pažėrė daug kritikos valdžiai ir politikams, o labiausiai atseikėjo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijai, kviesdamas ne tik džiaugtis Valstybės nepriklausomybe, bet ir adekvačiai įvertinti realią situaciją. Įvardijęs socialiai labiausiai nuskriaustos ir sudarančios didžiausią mūsų Valstybės visuomenės dalį piliečių nuoskaudas, Vytautas žaibiškai išpopuliarėjo ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir informaciniuose portaluose.

- Jei reikėtų prisistatyti visuomenei, kaip save apibūdintum be to, kad esi Vilniaus universiteto studentas? Arba kitaip: kas tu, Vytautai Vyšniauskai?

- Pirmiausia – esu lietuvis. Iš šios gelminės, paties Dievo duotos ir nepanaikinamos tapatybės suvokimo išplaukia ir tai, ką šiuo metu darau: dalyvauju į tautinį atgimimą orientuotų iniciatyvinių grupių veikloje, savo darbais ir žodžiais stengiuosi prisidėti prie tautinės Lietuvos kūrimo. Nors skirtingais klausimais pažiūros įvairavo, tautinis aspektas man buvo svarbus nuo pat vaikystės. Esu Babelio bokšto mito vaikas: tautos radosi dėl to, kad pastanga tapti kosmopolitine ir globalia „žmonijos“ tauta, užsimaniusia tapti ištautintu ir bedievišku rojumi žemėje, yra ėjimas prieš Dievo valią, todėl savo tikslu laikau šio ėjimo sustabdymą. Žmogumi esu tik tiek, kiek galiu būti lietuviu, kiek galiu sąmoningai priimti man Dievo skirtą likimą ir padaryti viską, kad jį išpildyčiau. Nors nesu iki galo tikras, kokia mano misija šioje žemėje, ir klausimas, kas aš esu, visuomet lieka atviras, tikrai žinau, kad priešintis absurdui ir dvasiniam skurdui yra pirminė kiekvieno žmogaus užduotis. Šiandien nematau savęs be kovos už man svarbius dalykus, kurių viršūnėje yra lietuvių Tautos išlikimas. Galbūt aš per didelis svajotojas, tačiau esu įsitikinęs, kad šiame pasaulyje nėra galingesnio ginklo už žodį, kuris pagimdo pačius teisingiausius sprendimus. Ne veltui pasakyta: pradžioje buvo Žodis...

- Sakoma, žmogų pažinsi sužinojęs, kas yra jo tėvai, tai kas jie, ką dirba/o? Kaip tave auklėjo, kokias turite šeimos tradicijas?

- Tėvas anksti mirė, kai man buvo dvylika metų, nors jau daug seniau turėjo rimtų problemų dėl ligomis virtusių žalingų įpročių, kurie jį ir pražudė. Savo išėjimu jis turbūt išmokė mane daugiau nei buvimu, nes labai giliai patyriau tą netektį, leidusią įvertinti žmogaus artumo ir rūpesčio bei pastangos vienytis į prasmingą bendrabūvį svarbą, o kartu suvokiau, koks pražūtingas gali būti atsakomybės išsižadėjęs asmeninis pasirinkimas, kainuojantis ne tik tavo likimą, bet ir kitų žmonių laimę ir ramybę. Tuo tarpu mama visą gyvenimą dirba pedagoginį darbą (darželio auklėtoja, tikybos mokytoja, spec. pedagogė-logopedė). Kol tėvas buvo gyvas – abu tėvai ūkininkavo, o jaunystėje tėvas dar dirbo ir vairuotoju. Mama man iki šiol yra vienas artimiausių žmonių, su kuriuo galiu kalbėtis apie viską, pačiu savo buvimu ji mane saugo nuo įvairių paklydimų.

Nors tėvai buvo gana atlaidūs ir nesistengė kontroliuoti mano augimo prieš mano paties valią, kaip tik galimybė klysti ir išskleisti savo asmenybę vienumoje, tyliai mąstant ir renkantis savo kasdienybę leido man išaugti apeinant daugelį šiuolaikinio žmogaus brendimo realijų: niekada nemaištavau prieš tėvus ir mokyklą, neturėjau problemų dėl bendraamžių įtakos, anksti tapau abstinentu, visada neprašytas prisipažindavau padaręs ką negero. Neturtinga vaikystė leido patirti gyvenimo džiaugsmą ir grožį, kylančius iš paties žmogiškumo su visais jo paklydimais ir pakilimais. Nėra nieko blogiau už viskuo aprūpintą vaikystę, kurią šiandien tėvai taip stengiasi suteikti savo vaikams, nes tai retai išmoko branginti gyvenimą ir jame pasitaikančius žmones. Man šiuo požiūriu labai pasisekė.

- Studijuoji filosofiją, kodėl? Ką planuoji veikti po studijų? Gal turi politinių ambicijų?

- Taip jau buvo lemta, kad teko praleisti daug laiko vienumoje mąstant apie savo vienišumo ir gyvenimo neteisingumo prasmę ir kilmę. Pastanga suvokti save ir kitus buvo nuolatinė palydovė visą augimo laikotarpį, todėl natūralu, kad polinkis į meną, vienumą, svajingas refleksijas bei sudėtingus apmąstymus, gilus neteisybės pajautimas ir kartu disciplinuotas mokymasis, griežtas savęs kankinimas dėl noro siekti daugiau nei likimo trupiniais pasitenkinantys žmonės aplink atvedė prie filosofijos. Neįsivaizduoju savęs kitoje srityje.

Šiaip jau esu gana uždaras žmogus, kuris norėtų užsiimti filosofija ir pasaulio pažinimu, bet matydamas liūdnas pasaulio realijas, vis labiau įsigalinčią moralinę degradaciją, skurdą ir tiesiog kosminį mastą pasiekusį absurdą, nešamą tiek iš Rytų, tiek iš Vakarų, kurio akivaizdoje be pavienių entuziastų, iš kurių šaipomasi, daugybė protingų ir dorų žmonių tiesiog tyli, esu priverstas lipti per save ir įgarsinti tai, kas toje tyloje tūno. Politinių ambicijų turiu, bet nereikia manyti, kad politika yra tik mygtukų spaudymas plenarinių posėdžių salėje – tą gali daryti ir minimaliai dresuota beždžionė. Mano veikla jau dabar yra politiška, ir tam tikrus pokyčius pavyksta daryti su bendraminčiais. Kol kas jie susiję labiau su lūžiais žmonių sąmonėje, bet jie yra patys svarbiausi ir netrunka išvirsti į praktinius veiksmus, kurie tik skandintų valstybę, jei nebūtų tų reikalingų žodžių ir minčių, prie kurių bandau prisidėti. Nežinau, ką veiksiu po studijų kito nei jau veikiu dabar. Kaip sako klasikė Žemaitė, pamatysma toliau.

- Minėtoje kalboje pažėrei daug kritikos, tačiau, kaip žinia, turime nemažai mokančių kritikuoti, yra ne vienas, kuris kritikuodamas kitus padarė asmeninę karjerą, tačiau gavęs valdžios svertus taip nieko ir nenuveikė. Kaip pats prisidedi prie Valstybės pokyčių, apie kurių būtinybę užsiminei savo kalboje?

- Susilaukęs daugybės padėkos žodžių iš žmonių, kurie sakė, kad mano kalba įkvėpė juos likti Lietuvoje ar grįžti į ją, ryžtingiau dirbti savo darbus, nebebijoti sakyti tiesos, pastebėti neteisingus dalykus ir nebijoti apie juos pranešti, išdrįsti savo darbdaviams ar kolegoms į akis iškloti visa tai, ką šie bando paneigti savo abejingumu, ėmiau vis giliau suprasti, kaip klaidinga atskirti kalbėjimą ir veikimą. Kalbėjimas ir yra veikimas. Tai nereiškia, kad reikia pasitenkinti vien šnekomis ir laukti, kol kažkas, jų paskatintas, imsis darbo. Nieko panašaus. Tačiau negalima nureikšminti žodžių, nes būtent per juos ištisus tūkstantmečius vystėsi ir keliavo idėjos, kurių pagrindu mes šiandien ir gyvename. Be darbų tie žodžiai neišliktų, tačiau būtent tie žodžiai nubrėžė kryptis, kuriomis vystėsi mūsų pasaulis. Ne vienas žmogus man yra paliudijęs, kad vien savo kalbomis, straipsniais, eilėraščiais ir bendravimu esu padaręs daug daugiau už daugybę tų, kurie, atrodytų, visą gyvenimą tik ir dirbo „praktiškose“ srityse.

Lietuvos Konstitucijoje aiškiai pasakyta, kad Lietuvos valstybę kuria Tauta. Tačiau ne ji priiminėja smulkesnius sprendimus valdžios institucijose, todėl pagrindinis jai liekantis darbas yra užtikrinti šalies suverenitetą aktyviu įsitraukimu į pilietinę veiklą, domėjimusi tuo, kas vyksta, ir spaudimo darymu tarnautojams, kuriuos išsirinko. Naivu manyti, kad jie patys viską padarys. Ne, mes kaip Tauta privalome reikalauti atskaitomybės iš politikų, ir būtent tai yra pirmasis darbas, kurį aš darau kartu su savo bendraminčiais besikuriančiame Tautos forume – mes kuriame sąlygas Tautai suvaldyti valdžią, kad ji neturėtų galimybių priiminėti prieš Tautos valią ir prieš jos interesus nukreiptų sprendimų, skirtų aptarnauti ne visada skaidrų ir ne visada savą stambųjį verslą, politinę nomenklatūrą, vadinamąjį elitą, leidžiantį nesiskaityti su Lietuvos žmonėmis, nepaisyti jų nuotaikų, nepaisyti objektyvios žiniasklaidos standartų ir atvirai mulkinti tuos, kurių išnaudojimo dėka, tiesą sakant, jie apskritai ir tegali gyvuoti šioje valstybėje. Šitaip budindami tautinę sąmonę, reikalaujančią skaitytis su Tauta, iš tiesų darome gyvybiškai svarbų darbą.

- Po tavo kalbos Sąjūdžio minėjimo trisdešimtmetyje LR Seimo senojoje salėje pasigirdo gausūs aplodismentai, kai kas plojo net atsistojęs, tačiau pirmoje eilėje sėdintis Sąjūdžio vedlys prof. Vytautas Landsbergis ne tik neplojo, bet ir akivaizdžiai liko nepatenkintas, o vėliau spaudoje ir socialiniuose tinkluose pasipylė Jaunųjų konservatorių kritika tavo išsakytoms mintims. Kaip vertini tai, ir ką galėtum atsakyti savo kritikams?

- Iš kritikų dažnai girdžiu argumentą, kad reikėtų ne kritikuoti ir kalbėti, o pačiam savo asmeniniu pavyzdžiu dirbti valstybės labui. Jie nejunta, kad tokiu būdu prieštarauja patys sau, nes kritikuodami mano kritiką patys užsiima ta pačia kritika, dažnai dar mažiau ką realaus nuveikę dėl tos valstybės. Jie mano, kad asmeniniu pavyzdžiu įmanoma išspręsti įsisenėjusias valstybinio masto problemas. Kad asmeniškai sąžiningai dirbdamas išspręsi visas negeroves valstybėje, struktūrines ir moralines problemas, tarsi savanorystė ar skurstančio žmogaus vienkartinis pamaitinimas panaikins šimtatūkstantinį skurdą ir milijoninę emigraciją.

Minėtiems konservatoriams galiu pasakyt viena: įsitikinimas, kad emigracija ir skurdas yra iš laisvės kilęs žmonių apsisprendimo rezultatas, kuriam galima priešpastatyti sėkmingų žmonių pavyzdžius, yra absoliučiai parankus Rusijai. Niekas kitas nėra taip suinteresuotas emigracija iš Lietuvos ir socialinės atskirties augimu kaip Kremlius. Galime kalbėti apie globalią Lietuvą, tačiau realus aktyvių tautiečių skaičius Lietuvos teritorijoje yra tai, kas lemia nacionalinį saugumą, kas leidžia atsispirti kultūrinei Rusijos įtakai, kas leidžia tikėtis susikurti save palaikančią valstybę, kuri būtų nepriklausoma nuo rusiškos ar prorusiškos rinkos ir produkcijos.

Lietuvoje augančio skurdo, socialinės atskirties, mažo gimstamumo, itin didelio savižudiškumo,  didelio senėjimo ir katastrofiškai sumažėjusio gyventojų skaičiaus akivaizdoje aiškinti, kaip mes sėkmingai gyvename, kaip kuriame globalią Lietuvą ir kaip čia tik neaiškūs apokaliptikai skundžiasi, kad ne tokią Lietuvą kūrėme – atsiprašau, bet nieko naudingesnio Rusijai už šią globalistinę logiką sugalvoti neįmanoma, nes užmirštus žmones ji tiesiog stumte stumia į glėbį Didžiajam Broliui, kuris ateis „gelbėti“ iš Rytų. O paskui tuos pačius žmones dar vadina runkeliais ir kaltina nostalgija sovietmečiui. Savo begaliniu ir globaliu bukumu mes patys tą nostalgiją skiepijame tiems žmonėms, kurie dabartinėje Lietuvoje dažnu atveju nebemato jokios vilties. Turėtume padaryti viską, kad atsikovotume šiuos žmones, kad grąžintume jiems tikėjimą savo valstybe, kad jie pasijustų esą namie ir tikrai laisvi žmonės savo valstybėje, o ne būtų vien tais, kuriuos prisimena tik per rinkimus viena už kitą labiau jų balsą nugvelbti norinti partija. Turime liautis naikinę save ir galiausiai pamatyti tas problemas, kurių dalininkais patys esame, net jei asmeniškai gyvename puikiai ir neturime kuo skųstis. Neatsitiktinai liberalių įsitikinimų žmonės pirmieji puola „apokaliptikus“, nes būtent jie neturi jokio bendruomeniškumo jausmo ir nesupranta, kad patys asmeniškai yra atsakingi už tas problemas, kuriose skendėja jų bendruomenės nariai, nes kitaip bendruomenė subyrės, ko, panašu, ir siekia liberaliai nusiteikę piliečiai, tenorintys asmeninės laisvės ir gerovės skurdo ir emigracijos sąskaita.

- Kalboje atkreipei visuomenės (gal labiau politikų) dėmesį į jos skaudulius, o ar turi veiksmų planą, pasiūlymų, ką reikėtų daryti, kad tai pasikeistų?

- Iš šalies gali atrodyti, kad su bendraminčiais tik užsiimame šviečiamąja veikla, kurios nepakanka, bet iš tikrųjų būtent tai yra didžioji politikų klaida, kad savo veiklos dėka iškilę į viešumą jie iš karto subėga į Seimą, kur po kelių metų pražudo savąjį idealizmą ir tampa eiliniais politikieriais, dažnu atveju – antivalstybininkais valstybinėse įstaigose arba tiesiog bejėgiais balsais, kurie tuščiai inkščia apie nešvarią politiką. Politika nėra Seimas ar Vyriausybė, politika – tai visų pirma lietuvių Tauta, aiškiai suprantanti savo politinę ir istorinę vietą šioje valstybėje, kuri priklauso jai ir tik jai. Nėra prasmės be bendro vienijančio pagrindo imtis paskirų klausimų sprendimo, nes jie iš karto yra pasmerkti nesėkmei. Neįmanoma spręsti skurdo ar emigracijos problemų, jeigu vadinamasis šalies elitas, įskaitant didžiąją dalį politikų ir žurnalistų, mano, kad tai nėra problemos, nes žmonės patys apsisprendė taip gyventi. Bet kokios pastangos spręsti šias problemas bus laikomos tik kova prieš laisvę, vadinamos populizmu ir neatsakingu žmonių apgaudinėjimu. Ir tai suveiks tų sprendimų nenaudai. Pirmiausia reikia kuo masiškiau adekvačiai suvokti Lietuvos būklę su visais jos laimėjimas ir pralaimėjimais, tik tada bus galima imtis kažkokių sprendimų.

Svarbu atkurti bendruomeniškumo suvokimą, nes dabar pensininkai, mokslininkai, įvairios profsąjungos ar menininkai organizuoja savo protestus ir mitingus, bet vieni į kitų renginius nevaikšto. Taip ir inkščia apie savo problemas eilę metų, kurios ir toliau bus ignoruojamos, nes nėra kritinės branduolinės jėgos, kuri galėtų išsprogdinti tą abejingumą. Jeigu žmonės susiburtų masiškai ir reikalauti vieni kitų problemų sprendimo, pamatytume visai kitą vaizdą. Tačiau kol buriuojamės pavieniui ties savo interesais, apie norimą rezultatą galime pamiršti. Kol nėra ryžto veikti masiškai ir kompleksiškai, tol bet kokios pilietinės akcijos yra tik tuščias žaidimas, leidžiantis susireikšminti, bet iš esmės rodantis tik didelį norą švaistyti savo laiką ir verkti dėl to, ko negali pakeisti.

Kalbant apie konkretesnę šalies viziją, tai Vilniaus forumas, bendradarbiaudamas su ekonomistais profesoriais Raimundu Kuodžiu ir Boguslavu Gruževskiu, jau yra skelbęs kelių tūkstančių žmonių su garsiais mokslo ir meno asmenimis pasirašytą reikalavimų sąrašą dėl valstybės ekonominės ir socialinės politikos keitimo. Būta pareiškimų su aiškiai formuluotomis gairėmis dėl aukštojo mokslo, nacionalinio transliuotojo, apskritai tautinės ir valstybinės politikos vizijos. Visus tuos siūlymus galima surasti, aš visiems jiems pritariu. Dalis jų sutampa su tuo, ką dešimtmečius kalba geriausi mūsų ekonomistai ir filosofai, bet ko niekas nesiklauso. Tačiau pamažu pradeda girdėti, ir tai yra ilgų metų sunkaus darbo rezultatas, prie kurio mažumėlę prisidėti pavyko ir man.

- Kas tau yra Lietuva?

- Kartą jau esu pasakęs, kad Lietuva – tai amžinybės lopinėlis, atsiveriantis konkrečioje žemėje ir konkrečiame laike, kuriuose įaugusi būtent amžinoji Lietuvos dimensija, niekada neišnykstanti ir niekada neatsirandanti, bet visuomet atrandama ir paliekama kaip dvasios forma, su kuria mes įgyjame žmogiškumą. Lietuva man yra tikra Lietuvos valstybė, skirta amžiams kurtis ir gyvuoti lietuvių Tautai, be kurios jokia Lietuva neįmanoma. Globali Lietuva, išsiskaidžiusi po pasaulį ir jungiama tik virtualių bendravimo ryšių, iš tiesų yra virtuali, kitaip sakant, tariama, taigi netikra Lietuva. Lietuvos valstybė privalo būti lietuvių Tautos namai, kurie negali tapti niekieno – nei Rytų, nei Vakarų – provincija, kuri negali tapti tiek daugiakultūrine, kad nebeliktų ją vienijančio lietuviško tautinio pagrindo, tik iš kurio išauga politinė tauta, turinti apsisprendimo teisę kurti savo valstybę ir būti jos šeimininke. Lietuva – tai mūsų vartai į amžinybę, ir tik nuo mūsų priklauso, ar mes jų neužversime, nes tą padarę kartu sunaikintume ir savo kaip lietuvių, taigi ir kaip europiečių, unikalumą. Jei sugebėsime neprarasti savo savasties ir visuomet už ją kovosime, kad turėtume teisę gyventi ir kurti savo žemėje, mūsų tautiečiai ir vėl rinksis šioje žemėje galėdami daryti tai, ką visada troško – klestėti savo namuose. Tik tokiu atveju Lietuva gyvuos amžinai, o visos užsienio valstybės norės sekti mūsų pavyzdžiu.

Kalbino Darius Rekis.

Susiję

Vytautas Vyšniauskas 6406615499908871922

Rašyti komentarą

  1. Atsakymai
    1. Anonimiškas2018-06-26 18:43

      Dokumentuoja ir virtualizuoja leftistai savo perdimus beigi raugėjimus - laisvė, tskant... Ko gero, dedikuoja juos Lietuvai:)

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2018-06-26 20:27

      nereikia šitaip žemnintis- nejau nesuvokiate, kad patys sau sugadinote orą?

      Panaikinti
  2. Anonimiškas2018-06-26 19:05

    Šaunus jaunuolis iš kurio turime mokytis meilės savo gimtinei. Skaitant žodžius: "Žmogumi esu tik tiek, kiek galiu būti lietuviu" gera iki ašarų, kad dar yra jaunų žmonių kuriančių "amžinąją Lietuvą" dėl lietuvių. Iki šiol vadinamas elitas kūrė globalią Lietuvą dėl pasaulio piliečių. Gal atsikvošėsime? Gal jaunas žmogus privers pakeisti mąstymą, o į Seimą išrinksime tokius, kaip Vytautas ir į jį panašius.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2018-06-26 19:59

    Mielas jaunas Žmogau.
    Neveltui Tau gimdytojai davė šį garbingą vardą. Esi tos varganos, nuskriaustos Lietuvos pasididžiavimas ir viltis.
    Stiprybės, žemaitiško užsispyrimo ir saugokis blogų žmonių.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2018-06-26 20:19

    Kad jaunas tai gerai, bet kodėl jis keikia konservatorius, tai neaišku, matyt prisiklausė aplinkinio choro apie konservatnikus, ir jis pradėjo giedoti.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2018-06-26 20:51

      O kodėl Vyšniauskas turėtų "neliesti" vienos iš Landsbergio-Brazausko sukurto nedesovietizuoto-nedekagėbizuoto konservų-socdemų bloko sudėtinės narės? Pvz., kad ir toliau liktume BRELL rusiškos elektros žiede?

      Panaikinti
    2. Konpartijos kritikuoti išvis nevalia, nes gi Partija Neklysta! :)

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2018-06-27 04:27

      net ir neklystant vis reikia ir vaivorykštinėmis vėliavomis pamosuoti, ir apie ,,pabėgėlius'' pačirenti - kitaip nei Briuselis, nei Sorošas pinigėlių neduos. O kas tada?...

      Panaikinti
  5. // ...kai kas plojo net atsistojęs, tačiau pirmoje eilėje sėdintis Sąjūdžio vedlys prof. Vytautas Landsbergis ne tik neplojo, bet ir akivaizdžiai liko nepatenkintas... // ------ Matyt, kažkur pasąmonėje jaučia, kad po tokių atvirų kalbų, jo feikinių "vedlių" ir anūkų dinastijai gali iškilti reali grėsmė kada nors būti išmestai iš Lietuvos "vedlių" panteono.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Anonimiškas2018-06-26 23:01

    Kritikuoti visada reikia ir yra gerai, tik išskirti konservatorius ir suversti jiems visą kaltę tikrai negerai.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Paaiškinimas yra V. Vyšniausko kalboje:
      "Būtent konservatorių partija, kuri kūrėsi kaip Sąjūdžio tęsėja, sukurdama globalios Lietuvos projektą, iš tikrųjų pati pirmoji išdavė Sąjūdžio idealus. Ne geriau atrodo ir kitos partijos, bet iš jų, tiesą sakant, niekas nieko ir nesitikėjo. Tai dvigubas smūgis tikėjimui Lietuvos ateitimi."

      Panaikinti
  7. Anonimiškas2018-06-26 23:01

    Vytautai, ačiū, kad esate, ačiū, kad netylite. Viena mintis dėl išeivijos. Idiotiška mintis yra kurti globalistinę Lietuvą, bet... Jeigu galite išeivijos lietuvių akis, mintis ir darbus pakreipti Lietuvos stiprinimui, kūrimui, gynymui, tai-- neatsisakykite jų, neatstumkite jų, nes stiprybė yra lietuviškoje vienybėje, o ne susiskaldyme.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. O kas čia apie išeivių atstūmimą kalba?

      Panaikinti
    2. Alfred Naujocks2018-06-27 01:25

      Teisingas prašymas, tik Vyšniauskas dar pėstininkas, kad kažką lemtų.
      Na o Jūsų mintis man priminė Vaišvilos, Butkevičiaus (Audriaus) ir Genzelio spaudos konferenciją Seime, kurioje Butkevičius pareiškė, jog gana daug nulemti galinti kritinė masė ir yra už Lietuvos ribų. Gan taikli įžvalga, turint omeny vidutinį dalyvaujančiųjų amžių visose šitose konferencijose, protesto akcijose bei viešajame paprotinime. Todėl 'Anti-globalios Lietuvos' projektas neturi diskriminuoti išeivijos ir jis turi būti gerai iškomunikuotas, kad vėl neįsišautumėm netyčia sau į koją su kokiu patriotų/išdavikų priešpriešos eskaluotoju. Lietuvoje jaunų žmonių jungo nusimetimui neliko - visi jie užsienyje arba pas liberalus. Tik nepradėkite pulti dabar kaip kokį Vyšniauską, ačiū.

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2018-06-27 04:22

      Kalbant apie išeiviją, kol kas suku pasakyti, kaip bus toliau, nes Lietuvoje daugiausia manoma, kad tie, kurie sugrįžo - tarkime, laikinai, pas tėvus ar dėl šeimyninių aplinkybių - yra pasiruošę sutikti su bet kokiomis sužvėrėjusių Lietuvos darbdavių sąlygomis. Apie šiuos niekšus būtų galima daug kalbėti, tačiau aš pats nesusilaikiau nenusikvatoję, kaip Tėvynės Sąjungos - Lietuvos Krikščionių Demokratų partijos narys man pasiūlė eiti dirbti pas kagėbistą :))) O šiaip, aišku, reikia tikėtis, kad atsiras žmogus - V.Vyšniauskas gali būti vienas iš jų - kuris kartu su gera bendraminčių komanda dar gali prikelt Lietuvą, nes šio metu Lietuva tikrai yra ant išnykimo ribos.

      Panaikinti
  8. Tikrai reikia džiaugtis tokiais jaunuoliais, tačiau nedera iš jų daryti stabų, negana to, reiktų pataisyti, jog Lietuva nėra jokie "vartai į amžinybę", nebent poetine kalba, kuri netinka politiniam svarstymui. Nereikia sudievinti nei Lietuvos, nei tautos, kurios amžinybėje tikrai neliks. Netinkama yra ir Babelio statytojų interpretacija, nes Dievas kaip tik žmoniją suskaldė į tautas dėl to, kad ji nepagrįstai kėlėsi į aukštybes. Jei Vytautas yra didelis Lietuvos patriotas, turėtų žinoti apie XVIII a. pasirodžiusią filosofo bei teologo Mykolo Olševskio knygą "Broma, atverta ing viečnastį" ("Vartai, atverti į amžinybę"), kurioje kalbama apie amžinąjį gyvenimą ir išganymo priemones, bet tikrai ne per Lietuvos valstybę.

    AtsakytiPanaikinti
  9. Anonimiškas2018-06-27 09:16

    Unknown pastebėjimai teisingi, kalbėti apie ,,Amžinuosius vartus'', yra poezija, ar daina, politikoje jie ne prie ko.

    AtsakytiPanaikinti
  10. viskas pasakyta vienu sakiniu. Ir jam vaidenasi RUSAI PUOLA. Citata: ,,Niekas kitas nėra taip suinteresuotas emigracija iš Lietuvos ir socialinės atskirties augimu kaip Kremlius"...


    Ar tai ne rusofobijos diagnozė

    AtsakytiPanaikinti
  11. Anonimiškas2018-06-27 09:50

    Vygantai esi jaunas ir nesupranti ,,Rusai nepuola'',bet kremlius visada stebi ir stebės, ir tęs savo politiką, vieniems ji matoma, kitiems nesimato, toks ir skirtumas.

    AtsakytiPanaikinti
  12. Anonimiškas2018-06-27 12:31

    Pone Vyšniauskai, iš Jūsų viešų pasisakymų, FB postų, straipsnių, susidariau įspūdį, kad esate ne filosofas, o eilinis dogmatikas, kartojantis krikštatėvio profesoriaus tezes: vyksta apokalipsė, visos partijos-blogis, konservatoriai-dvigubas blogis, Vakarai=Rytai=blogis, mes esam nei Rytai, nei Vakarai, užtai savaime gėris ir t.t. ir panašus ultranacionalistinis šlamštas, toks mielas Kremliui. Arba esate nupirktas, arba naivus. Nei viena, nei kita nėra vertybės. Konservatoriai yra pridarę klaidų (kas jų nedaro, tegu meta pro langą savo kompiuterį), bet visą jų valstybinę veiklą nurašyti į atmatas reiškia nurašyti ir Kovo 11, ir ES, ir NATO, ir energetinę nepriklausomybę. Jei ne tokia asmenybė, kaip Vytautas Landsbergis su jo šachmatininko logika ir įžvalgumu, mes nebūtume išsilaisvinę. Bet liaudžiai logika neįkandama, jai patinka inkštimas, lojimas ir seilės, kuo Jūs bei Jūsų propatriotai ir užsiimate. Gal tikrai "asmeniškai sąžiningai dirbdamas" būtumėt naudingesnis Valstybei ir Tautai, o "savanorystė ar skurstančio žmogaus vienkartinis pamaitinimas" būtų prasmingesnis, nei Tėvynės sąjungos dergimas.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2018-06-27 13:29

      dar kartą perskaitykite Vytauto kalbą. Neužsiimkite demagogija- nei jis dergė išmitinai TS .Nebūkite demagogas- nei jis tai sakė, ką jūs jam į lūpas įdedate. Aš visą laiką balsavau už konservatorius, iki paskutinių rinkimų. Tad Vytautas kalbėjo ir mano vardu- nieks taip nenuvylė lietuvių, kaip TS. Nes iš paksistų , uspaskistų ar kitų cirkistų nieko ir nesitikėjau. Bet kad konservatoriai išduos visas vertybes- kalbą ("lenkiška" abecėlė), šeimą (mojavimas vaivorykštine vėliava), o galop TS vadovų kalbos apie ES federalizaciją. Jūs už tokias "vertybes"?

      Panaikinti
    2. Alfred Naujocks2018-06-27 14:24

      -->Anonimiškas
      2018-06-27 12:31 <--

      Jūs teisus apie V Landzbergio šachmatininko logiką vaduojantis anuomet - žmogus turėjo išskirtinio dydžio sėklides. Vienok, ar neprimena Jums šis epizodas

      https://www.youtube.com/watch?v=ZND5YLMtIhg&t=33s (Landsbergio kalba Maskvoje 1989) V. Vyšniausko kalbos Seime prieš mėnesį? Man tai čia esminė paralelė, parodanti, jog pats Landsbergis ilgainiui susirgo skleroze ir užmiršo dėl ko kovojo.

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2018-06-27 14:31

      Geriau gyventi besiginčijančioje Europoje, negu vieningoje Rusijoje. Vakarai yra ne JIE, o IR MES esame Vakarai, IR MES esame Europos sąjunga, IR MES esame NATO. Europa yra MŪSŲ, MES esame europiečiai, MES visi nuspręsime, kokia bus Europa. Mes turime savo viziją, ją viešiname, ieškome bendraminčių, kovojame už savo vertybes. Demokratija yra nuolatinė kova. Europa yra nevienalytė masė, joje yra liberalai, konservatoriai, socialdemokratai, kovojantys dėl savo vizijų, ir kaltinti kažkuo Europą, reiškia kaltinti save. Gimiau okupuotoje Lietuvoje, bet viduje niekada nelaikiau savęs azijiečiu Lenino anūku, kad ir kaip plovė smegenis darželyje, mokykloje, per TV ir spaudoje. Bandymas įteigti, kad ES=USSR=blogis yra neteisingas ir kenkėjiškas.

      Panaikinti
    4. Anonimiškas2018-06-27 22:51

      Anonimiškas 12.31 ir Anonimiškas 14.31 - atrodo, kad esate vienas ir tas pats žmogus - keletas mažų smulkmenų. Ką darysime su federalizacijos ir globalizacijos šūkiais, aidinčiais kai kurių partijų jaunųjų lyderių (tiksliau - paskirtų į lyderius, tačiau realiai tokias neesančių) kalbose? Beje, vienos partijos šulas partijos suvažiavime ar konferencijoje pateikė nutarimą, kuriame tvirtinama, kad ,,..turime prisiimti sąvąją atsakomybės dalį dėl pabėgėlių...'' - betrūksta tik paminėti jaunojo (beje, tik formalaus) partijos lyderio ir partijos šulo vardus. Beje, kol kas netapatinkite ES ir NATO. Kaip žinote, ES nuolat eskaluojama idėja turėti autnomines ES karines pajėgas - tikėkimes, kad taip neatsitiks, bet vis dėlto politikoje reikia numatyti įvairias galimybes. Kai kas natūraliai baiminasi, kad jaunųjų lyderių - tokių, kaip V.Vyšniauskas - iškilimas gali atimti daug balsų iš kai kurių partijų - iš tiesų taip ir bus, tačiau kai kurių partijų vadovybė visiškai nesuvokia racionalios kritikos ir logiškų argumentų - tiesą skant, jų reikalas, kaip pasiklos, tiap ir išsimiegos, nes su tiesa nepasigynčysite, bet su kandidatais ir pralaimėjusius niekas nenori turėti reikalų jau dabar. 2020 LR Seimo rinkimai gali pateikti ne vieną siurprizą, nes kaip tais metais baigsis ES finansinė parama Lietuvai, ir šis argumentas bus stipri tema būsimojoje rinkimų kampanijoje. Tiesa, negalima pamiršti, kad kai kurie jaunieji pirmojo plano aktyvistai kai kuriose partijose savo noru įtikti visiems užprogramavo ne vieną tiek vidinę, tiek ir išorinę priešpriešą, ir jose jau galima įžvelgti besiformuojačias grupuotes ir ryškėjančius lyderius, kurie ruošiasi naujajam partijų periodui. Jei būsite linkęs kontrargumentuoti - sveikinu ir dėkoju iš ankso, nes bus labai įdomu.

      Panaikinti
    5. Ultrakrikscionis2018-06-28 00:04

      Pradedant 1992m. kiekvienuose rinkimuose siurprizas po siurprizo

      Panaikinti
  13. Anonimiškas2018-06-27 16:08

    Vytautai, viena svarbiausių tavo minčių šiame straipsnyje yra - "...užsiimti filosofija ir pasaulio pažinimu...".Linkiu likti ištikimu šitam siekiui. Ataskymas į šitą klausimą surandamas UŽ fenomenų pasaulio raiškos - transcendencijoje. Sakau iš savo patirties.
    Bet tai ne vienkartinė akcija, kai pasiekei tikslą ir jau viską žinai...Gnothi seauton - pažink save (ir tu pažinsi pasaulį)sakydavo senovės graikai. Atmanam viddhi - sanskrite išsakyta ta pati mintis. Tai aukščiausias žmogaus tikslas ir jo uždavinys čia. Bet kuri žmonių bendruomenė egzistuoja tik tam, kad ugdytų tokias asmenybes. Tai yra bet kurios Švietimo sistemos uždavinys ir toks yra bet kurios Valstybės (kaip institucijos ) tikslas. Senovės Pasaulyje žmonės buvo arčiau šio supratimo. Šių dienų pasaulyje šios pasaulėjautos tradicijos dar kai kur išlieka. Pavyzdžiu galiu pateikti Japoniją. Bet tai yra ne masinė kultūra. Dėl tokios Valstybės verta aukoti savo jėgas.
    Tik prie šito - Gnothi seauton - γνῶθι σεαυτόν - pasaulio suvokimo prisilietę žmonės gali vadinti save elitu. O visus kitus, kurie nori vadinti save elitu, Aristotelis yra įvardinęs - "zoon politikon" - politiniais gyvuliais. Linkiu peržengti šitą ribą.
    Sėkmės Savęs ir Pasaulio pažinimo kelyje.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. sakai, pavyzdys Japonija? Ačiū ne.Mirštanti šalis

      Panaikinti
    2. Geheimestaatspolizei2018-06-27 19:30

      Man atrodo cia rusijos itakos agentas bando sustabdyti Vysniuka nuo politikavimo.

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2018-06-27 23:18

      Taip, taip, taip - rusijos, baltarusijos, japonijos, lenkijos, bangladešo, zambuango, seišelu salų ir dramblio kaulo agentas. Tai gal lygiuokimės į bangladešą - ten tikrai neišmirštanti šalis. O kad nesirodytų, reikia žegnotis.

      Panaikinti
  14. Štai kas įdomu: Konpartijos "aktyvas" ir "fanklubas" suskumba "rusū agentajs" apšaukti bet ką, kas išdrįsta bent kiek pakritikuoti eurosajūzą, kurio "politbiuro gensekas" Putiną vadina savo draugu. Kaip ten sako - "minčių kyla įvairių"? ;)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. taip, tikrai minčių kyla, ypač jeigu dar prisimename sojuzo ir eurosajuzo panašumus - pomėgius įvairiems paradams (pergalės paradai ir LGBT paradai), polinkį įvairioms pseudomokslinėms disciplinoms (mokslinis komunizmas ir mokslinis genderizmas), o dar pridėjus didžiausių Lietuvos eurosojuzo fanatikų "lojimą" - rusai puola, trukdant išviešinti KGBistus, vaizdelis tikrai nekoks:)

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

item