Vytautas Sinica. Birželio sukilimas - pasididžiavimas, o ne kontroversija

D. Pipo (DELFI) nuotrauka  Sekite autorių Facebook Viena didingiausių dienų modernios Lietuvos istorijoje - 1941 metų birželio 22, ...

D. Pipo (DELFI) nuotrauka 

Viena didingiausių dienų modernios Lietuvos istorijoje - 1941 metų birželio 22, vienas garbingiausių įvykių - Birželio sukilimas. Sudėkime akcentus. 

Metai iš metų verkiama, koks kontraversiškas, o gal net gėdingas buvo šis sukilimas. Amžiną atilsį Leonidas Donskis šio dešimtmečio pradžioje viešai aiškino, kad pagerbdami sukilimo dalyvius Vakaruose pelnysime neatplaunamą gėdą. Tikroji gėda būtent taip ir atrodo. 

Ne, tai nėra kontraversiškas ir sudėtingas įvykis, nors tokiu jį nuolatos ir sąmoningai mėginama paversti. Absoliuti dauguma tų bandymų laikytini informacinio karo prieš Lietuvą, o pirmiausiai prieš jos istoriją ir valstybingumo legitimumą, išpuoliais. 

Sukilimas nuplovė 1940-ųjų birželio gėdą ir parodė pasauliui nedviprasmišką nepriklausomybės siekį ir nepritarimą SSRS okupacijai ir aneksijai. Sukilimas parodė, kad tauta nori politinės laisvės, nors valdantysis sluoksnis buvo tokios tautos nevertas ir tos laisvės ginti nesiėmė. Sukilimas pareikalavo didžiulių žmogiškųjų aukų - per 2000 žuvusiųjų kelių dienų bėgyje. Palyginimui, Nepriklausomybės kovose 1918-1920 metais per tris metus žuvo virš 3000 savanorių. Sukilimo aukos buvo milžiniškos ir iki šiol yra gėdijamasi jas pagerbti dėl tariamos kontroversijos. 

Sukilimas nedviprasmiškai siekė atkurti suverenų Lietuvos valstybingumą, o ne marionetinę/satelitinę nacistinės Vokietijos valdomą vyriausybę. Tai buvo naivus ir dėsningai nesėkmingas, tačiau drąsus ir gerbtinas siekis. Tapatinantys Laikinąją Vyriausybę su Paleckio Liaudies Vyriausybe kaip neva lygiai marionetines yra atviri Lietuvos laisvės kovų niekintojai, neaišku, ką veikiantys laisvoje Lietuvoje. 

Tariamoji sukilimo kontroversija - Lietuvoje tomis dienomis prasidėjusios žydų žudynės. Iš tiesų tai milžiniška Lietuvos istorijos gėda. Iš tiesų lietuvių tarpe nepritrūko padugnių, žudžiusių žydus savo iniciatyva, iš neapykantos ar dėl naudos, nors Lietuvoje veikę nacių karininkai laiškuose vadovybei skundėsi kaip sunku sukurstyti lietuvius žydų žudynėms. Neslėpkime, išgamų užteko. Mano kaime žydai išžudyti dar prieš pasitinkant vokiečius ir jis toks tikrai nebuvo vienintelis. Gėda? Gėda.

Tačiau niekingas istorijos iškraipymas yra tapatinti prasidėjusias ir dažniausiai okupacinių nacių pajėgų inicijuotas ir vykdytas žudynes su Birželio sukilimu ir jo tikslais. 1941-ųjų vasarą Lietuva prievarta tapo Trečiojo Reicho - Holokaustą vykdžiusios valstybės - sudėtine dalimi. Tą vasarą Lietuvoje nužudyta daugybė šalyje gyvenusių žydų. Tą darė okupacinės vokiečių struktūros. Jos rado kolaborantų, už kurių darbus ir Lietuvai tenka atsakomybė. Tačiau tą darė ne Birželio sukilėliai ir ne jų įsteigta Laikinoji Vyriausybė. Ši skirtis labai aiškiai nubrėžta iš tiesų 1941 metų istorijos įvykiuose besispecializuojančių istorikų, tarp kurių ypač paminėtinas Arūnas Bubnys, darbuose. Ir šios skirties gali ir turi laikytis kiekvienas sąžiningas, nacionalinės savigarbos ir istorinio teisingumo jausmą turintis Lietuvos pilietis.

Lenkijoje priimamų istorinės atminties įstatymų fone nuskambėjo nedviprasmiškas Vokietijos užsienio reikalų ministro pareiškimas: „Organizuotos masinės žudynės buvo įgyvendintos mūsų šalies ir niekieno kito. Atskirų individų kolaboravimas šiuo klausimu nieko nekeičia.“ Kaip tauta, už Holokaustą atsakingi tik vokiečiai. Jos okupuotuose kraštuose buvo kolaborantų, jų net galimai buvo ir tarp sukilėlių, tačiau „atskirų individų kolaboravimas šiuo klausimu nieko nekeičia“. Kaip atskirų partizanų nusikaltimai negali diskredituoti partizanų judėjimo ir pakeisti jo tikslų, prasmės ir istorinio vertinimo, lygiai taip pat ir atskirų sukilėlių ar juo labiau ne sukilėlių veiksmai negali pakeisti Birželio sukilimo istorinio vertinimo. Subtiliau ar tiesmukai teigiantys, kad sukilimas tebuvo nacių kolaborantų siautėjimas (ar to prielaida) nesikuklindami kartoja sovietinę propagandą, SSRS Lietuvoje ir užsienyje Šaltojo karo metais aktyviai skleistą istorijos versiją. 

Galiausiai kaltinimas dėl Lietuvoje vykusio Holokausto metamas J. Brazaičio vadovautai Laikinajai Vyriausybei, kuri, pasak vienų, esą kurstė žydų žudynes, pasak kitų, nieko nedarė, kad joms sutrukdytų. Tai atvirai melagingi aiškinimai. Laikinoji Vyriausybė ne vieną kartą skelbė raginimus nedalyvauti agresijoje prieš žydų tautybės gyventojus. Tačiau ji neturėjo faktinės valstybės kontrolės, buvo nominali ir bejėgė užtikrinti savo įsakų įgyvendinimą. Šios aplinkybės ir apskritai Laikinosios Vyriausybės santykis su Holokaustu Lietuvoje yra plačiai aptartas Vidmanto Valiusaičio straipsniuose ir knygose, juose taip pat išnarpliojamas ir ne vienas iš konteksto ir 1941-ųjų rezistencijos dalyvių biografijų ištrauktas kaltinimas, kuriais įvairūs autoriai mėgino pagrįsti tariamą sukilėlių ir Laikinosios Vyriausybės antisemitizmą ir vaidmenį Holokauste. 

Nesu istorikas ir net nepretenduoju į išsamias faktines žinias apie citatų tikrumą, cenzūros sąlygomis leistų žurnalų ir okupantų klastotų dokumentų autentiškumą, archyvinių šaltinių išmanymą. Kaip tik todėl nesileidžiu į smulkmenišką 'sakė-pasakė', o keliu klausimą dėl bendro sukilimo ir jo įsteigtos vyriausybės vertinimo, kurį leidžia daryti net mokyklinės istorijos žinios. Tačiau kas kartą iškėlus tariamo J. Brazaičio Vyriausybės vaidmens Holokauste klausimą, būtent išmanantieji šaltinius ir neleidžiantys jais manipuliuoti be konteksto parodo tiesą esant J. Brazaičio ir sukilėlių pusėje. Neteko susidurti su kitokiais atvejais. 

Taigi sukilimas nėra kontraversiškas, o šiam naratyvui pasiduodantys mokslininkai ir politikai daro nemenką žalą šalies informaciniam saugumui. Buvo ir lieka neaišku, ko - kokių tyrimų, įrodymų, išvadų, konferencijų - reikia valstybei, kad pradėtų nesigėdydama savęs gerbti savo laisvės kovotojus, kad garsiai pasakytų, kad Birželio sukilimu mes didžiuojamės ir tik didžiuojamės, neneigdami tą pačią vasarą Lietuvoje ir su atskirų lietuvių pagalba įvykdytų nusikaltimų. Tai pasakyti nėra taip sunku. 

Savo 1962 metais rašytame straipsnyje Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, didvyris, kurį vertai iškiliausiu žmogumi laikė JAV lietuviai ir kurio šiandien vis dar niekingai gėdijamės, straipsnyje „Sukilimas ir tauta“ (itin verta perskaityti jį visą: https://goo.gl/E4Ldqz) citavo žodžius iš sukilėlių laidotuvių Kaune 1941-ųjų birželio 26 dieną: 

„Ne pirmas kartas šioje vietoje prasiveria duobės, kad priimtų kūnus tų, kurių kraujas reikalingas palaistyti tautos laisvei. Tačiau niekados toji duobė nebuvo tokia didelė kaip šiandien. Tai rodo, kiek Lietuvos žemė yra ištroškusi laisvės. Tai rodo, kokia stipri tėvynės meilė yra išaugusi jos vaikų širdyse, kad ištisi jų būriai — šimtai ir tūkstančiai savu noru ryžtasi mirti, kad svetimiems nevergautų. Pajaučiam šių gilių kapų akivaizdoj visos tautos pasiryžimą gyventi per mirtį.“

2012 metais pats J. Brazaitis perlaidotas Lietuvoje, Kaune. Perlaidotas nedalyvaujant nė vienam tuomečiam valstybės vadovui, tačiau esant V. Adamkui, V. Landsbergiui, gyviems dar buvusiems sukilimo dalyviams. Perlaidojimą lydėjo kairuojančios inteligentijos pasmerkimo raštai ir patyčios. Smerkėjai A. Patacko pavadinti kvislingais. Apačioje nuotrauka iš šio perlaidojimo iškilmių - garbingas, nes drąsus jaunimas, kvislingų pasmerkimų neišsigandęs. Gal ir šiandienos politikai vieną dieną neišsigąs vertesnius už save pagerbti.




Susiję

Vytautas Sinica 5233104036529695835

Rašyti komentarą

  1. "Mano kaime žydai išžudyti dar prieš pasitinkant vokiečius ir jis toks tikrai nebuvo vienintelis. Gėda? Gėda." - Na, nežinau... Aš sakyčiau, prieš skubant gėdytis, reiktų išsiaiškinti priežastis - galbūt paaiškės, kad tas žydų išgalabinimo faktas daugiau pasako apie pačius žydus, negu apie juos išgalabinusius lietuvius (nepamirškime, kad žmonės JAU buvo "artimai susipažinę" su sovietine okupacija)? Galų gale, KAS juos išgalabino? Ar tikrai to kaimo gyventojai? O galabinimo priemonės (ginklai) iš kur gauti buvo? Ir t.t. ir pan.
    Nesiimu nieko teigti, nes nežinau, kokia situacija ten buvo - tik siūlau gerai viską išsiaiškinti prieš priimant sprendimus, nes skuboti, emocijomis grįsti sprendimai retai būna patys geriausi.
    Na, o už straipsnį autoriui - pagarba!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. LIETUVIU TAUTOS BUDELIAI, LIETUVŠAUDŽIAI - žydų tautybės sovietų saugumo karininkai, „raudonieji naciai“, po 1945 metų vadovavo sunaikinant okupuotoje Lietuvoje per milijoną lietuvių.
      Klastingi kaltinimai „antisemitizmu", nutylint, neigiant žydų tautybės „raudonųjų nacių“ vykdytą lietuvių ir kitų tautų genocidą, yra nusikaltimas, baudžiamosios teisės objektas.

      ŠTAI KAS ORGANIZAVO LIETUVIŲ TAUTOS NAIKINIMĄ,GENOCIDĄ:

      1. Berkovičius Levas Lazarevičius - saugumo papulkininkis, MGB Vilniaus valdyba.
      2. Bidinskis Michailas Grigorjevičius - saugumo kapitonas, MGB A valdyba.
      3 Blochas Gilelis - saugumo majoras, MGB 2N valdyba (kovos su partizaniniu judėjimu), gimė Biržuose 1908 m.
      4. Breneris Moisiejus, gimė 1909 m. Utenoje, MGB tardytojas.
      5. Demba Icikas, gimė 1901 m. Pumpėnuose, NKGB 2 sk.
      6. Dušanskis Nachmanas, gimė 1919 m. Šiauliuose. MGB 2N sk. Patrauktas atsakomybėn už lietuvių tautos genocidą - SLAPSTOSI IZRAELYJE.
      7. Faktorauskas Volfas, saugumo majoras, NKVD finansų viršininkas.
      8. Feigelsonas Grigorijus, NKGB A skyrius.
      9. Finkelšteinas Leonas, g. 1922 m. Kaune, NKGB operįgaliotinis.
      10. Frenkelis Chaimas, g. 1921 m. Kybartuose, MGB Šiaulių sr. valdybos 2 sk.
      11. Gamzė Chanonas, saugumo kapitonas.
      12. Goldbergas Isakas, g. 1900 m. Vilniuje, saugumo kapitonas.
      13. Grožnikas Giršas, g. 1918 m.Trakų apskr., NKGB polit.skyrius.
      14. Kaplanas Maksas, saugumo majoras, MGB Kauno m.valdyba.
      15. Karpis Nachemija, g. 1902 m. Merkinėje, NKVD administracijos sk.
      16. Kerbelis Samuilas Abramovičius, saugumo papulkininkis MGB Kauno m. valdyba.
      17. Klipaitė-Livinzonaitė Šeina, NKGB slaptasis skyrius.
      18. Komodaitė Judita, g. 1906 m. Kėdainiuose, viena iš pirmųjų jau A.Sniečkaus vadovaujamo VSD darbuotojų. 1940 m. liepos mėn. grupės, parengusios vėliau nužudytų krikščionių demokratų sąrašą, vadovė.
      19. Leščinskis Isakas, saugumo majoras.
      20. Levitacas Faivas, g. 1913 m. Žagarėje, NKGB 4 sk.
      21. Piščikas Borisas, saugumo kapitonas.
      22. Plotkinas Leivikas Movševičius, saugumo leitenantas.
      23. Rozauskas Eusiejus, saugumo papulkininkis, NKGB tardymo sk.viršininkas.
      24. Slavinas Aleksandras, saugumo papulkininkis.
      25. Štarkmanas Markas, saugumo papulkininkis MGB B skyrius.
      26. Šulga Isakas, saugumo papulkininkis, MGB 5 skyrius.
      27. Švarcmanas Danilas, NKVD 3 sk.
      28. Todesas Danielius, saugumo papulkininkis.
      29. Todesas Ruvinas, g.1917 m. Utenos apskr,. saugumo leitenantas. 1944.12.07 Lietuvos partizanų nukautas.
      30. Vicas Jakovas, pulkininkas, NKVD Šiaulių apskr.viršininkas, trėmimų komisijos narys.
      31. Vildikanas Kasrielis, NKVD slaptasis skyrius.
      32. Vilenskis Moisiejus, NKGB tardymo dalies virš. pav.
      33. Zaidenvurmas Izrailis Lazarevičius, saugumo leitenantas.

      ......................


      Čia pateikta tik maža dalis išgamų lietuvšaudžių pavardžių, in corpore jų yra daugiau nei 2055 asmenų – žydų tautybės lietuvšaudžių.

      Pagarbiai Arvydas Damijonaitis,

      Panaikinti
    2. ANONIMUI "PIKS",
      EMANUELIS ZINGERIS NETEISĖTAI "PIRMININKAUJA" KOMISIJAI, TIRIANČIAI JO TĖVO, MYKOLO ZINGERIO, SIAUBINGUS NUSIKALTIMUS.

      Klastodami Birželio 23 sukilimo istorines aplinkybes, NKVD-KGB,50 proc. žydų tautybės vadovai, įvykį 1941 birželio 26 d. „Kauno garažėlyje“, antilietuviškai propagandai pristato kaip antižydišką sukilusių lietuvių akciją. Neišdegė (žiūr. internete ,Irena Tumavičiūtė „Lietuvių šmeižtas..“http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2007/04/18/istving_02.html). Įrodyta, kad NKVD-KGB, „raudonųjų nacių" pateiktos minėto propagandinio „Kauno garažėlio“ nuotraukos klastingai sumontuotos, dokumentai sufabrikuoti. Okupantams būtinai reikėjo apšmeižti birželio 23 sukilimą, kurio metu antrą kartą buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė .Per tragišką sukilimą žuvo apie 2000 lietuvių - baltaraiščių sukilėlių -idealistų. Deja, LR Seimo narys Emanuelis Zingeris ištikimai palaiko NKVD-KGB, „raudonųjų nacių" okupacinę propagandą, lietuvių šmeižtą, pasisako prieš birželio 23 sukilimo metinių minėjimą, neigia lietuvių heroizmą ,pasiaukojimą sukilimo metu , tuo klastoja, vagia Lietuvos istoriją, žemina genocidą patyrusią lietuvių tautą. Kaltinimai „antisemitizmu" (E.Zingeris), nutylint, neigiant žydų tautybės „raudonųjų nacių“ vykdytą lietuvių ir kitų tautų genocidą, yra nusikaltimas, baudžiamosios teisės objektas. Patogu, pelninga prisidengti „antisemitizmu“ (Norman G.Finkelstein, Holokausto industrija. 2004. Vilnius). Neužmirškim istorinių sukilimo aplinkybių. Birželio 23 sukilimo išvakarėse,1941birželio 14 dieną, okupantai, „raudonieji naciai", užkalė specialiuose mirties traukinio vagonuose pagal oficialius „duomenis“ 17,6 tūkstančio lietuvių (dauguma jų - lietuvių inteligentai). Sušalusius į ledą lavonus iškrovė prie Laptevų jūros, galvų skaldytojai suknežino galvas, kad "litovcai" neatgytų. 1941 metais, birželio 14 d. zingeriai kartu su kitais okupantais - enkavedistais, aktyviai dalyvavo Alytaus gyventojų naikinimo akcijose, gyventojus-inteligentus (mokytojai, kultūrininkai, teisėjai ir t.t.) pakraunant į geležimi kaustytus mirties traukinio vagonus (Tautų tėvo karalystėje, Memuarai, sudarė Albinas Masaitis, Kauno „Šviesa",1991.). Memuaruose pateiktas okupantų represuotos, mokytojos alytiškės Albinos Šapokienės liudijimas „Svetur ir namie", kuriame aprašytas siaubingas 1941 birželio 14 okupantų enkavedistų ir jų parankinio Zingerio siautėjimas Alytaus miestelyje. Archyvinių dokumentų kopijos apie okupantų aktyvistą Mykolą Zingerį yra atspausdintos „Lietuvos aidas" laikraštyje (http://www.aidas.lt/lt/istorija/article/2277-09-23-is-busimos-knygos). Pateikti dokumentai liudija, kad Mykolas Zingeris dalyvavo Lietuvos partizanų žudynėse, „operacijose“ prieš „buržuazinius nacionalistus“ Marijampolės (Kapsuko) apskrityje, t.y. nebuvo eilinis „enkavedistas". Tragiškas Lietuvai, paradoksalus faktas - enkavedisto Mykolo Zingerio sūnus Emanuelis Zingeris yra komisijos, tiriančios sovietų - nacių nusikaltimus, pirmininkas. Kalbama apie Seimo narį, kurio tėvas buvo stribas ir lietuvšaudys. Būtent dėl to Tarptautinė komisija nacių ir sovietų okupacinių režimų nusikaltimams vertinti netraukė atsakomybėn šių nusikaltėlių. Pavyzdžiui, vien 1951 m. rudens „trėmimui" (masiniam lietuvių žudymui) buvo pasitelkta 8000 stribų. Būtina griežtai ir blaiviai apsispręsti dėl seimo nario E.Zingerio netinkamumo minėtoms pareigoms užimti.
      LR įstatymai, dėl interesų konflikto, draudžia Emanueliui Zingeriui vadovauti Komisijai, tiriančiai jo tėvo, enkavedisto Mykolo Zingerio siaubingus nusikaltimus.

      Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

      Panaikinti
    3. Gerb. p. Arvydai, tamstos pateikta informacija yra labai svarbi (tik gal nereikėjo po du kartus tų pačių komentarų įkelti) - bet kodėl savo komentarus adresuojate MAN? Man šita informacija yra žinoma, ir aš visiškai tamstai pritariu, kad Zingerio sėdėjimas tame poste yra visiška groteskas. Betgi NE AŠ jį ten pasodinau. Priminsiu, kad Zingeris yra Anūko Konpartijos (kurios karštas šalininkas, kiek prisimenu, tamsta esate ;)) narys - tai gal pradžiai Anūko Partijos CK šiuo klausimu parašykite? ;)

      Panaikinti
  2. Anonimiškas2018-06-23 21:48

    Puikus straipsnis. Ačiū Autoriui. Ir ačiū Dievui, kad jokie oficialūs Lietuvos vadovai (?) nedalyvavo J.Brazaičio perlaidojime. Nes taip yra nubrėžta riba tarp Lietuvos ir jos išdavikų - eurosovietinių chunveibinų.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2018-06-24 00:54

    Citata: "Tą vasarą Lietuvoje nužudyta daugybė šalyje gyvenusių žydų. Tą darė okupacinės vokiečių struktūros. Jos rado kolaborantų, už kurių darbus ir Lietuvai tenka atsakomybė".
    Lietuvos valstybės tada nebuvo, todėl ir jokios atsakomybės Lietuvai nėra ir būti negali.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. BŪTENT. Čia, deja, V. Sinica per neatsargumą "pasimovė" ant "halakausto biznierių" ir jų vietinių kolaborantų plačiai paskleisto melo. NĖRA jokios kolektyvinės Lietuvos ar lietuvių tautos atsakomybės. Ten, kur atskiri žmonės sąskaitas suvedinėjo, tai ir reikia individualiai žiūrėti - kas, ką ir už ką darė. O dėl t.v."kolektyvinės atsakomybės" - mums reikėtų imti pavyzdį iš lenkų ir į agresiją atsakyti agresija. Ir, beje, tokiu atveju, tai MES turėtume teisę reikalauti visokių atsiprašymų, kompensacijų ir pan., nes jei VISI lietuviai yra atsakingi už žydų galabinimą, tai VISI žydai yra atsakingi už lietuvių trėmimus, kankinimus ir žudynes, o atsižvelgiant į faktą, kad sovietinė okupacija prasidėjo ANKSČIAU, negu vokiečių, tai reikštų, kad žydai PIRMI PRADĖJO, todėl visa atsakomybė - jų, o kai kurių lietuvių veiksmai - tik keršto akcijos už žydų nusikaltimus. Įdomu, kaip "halakausto biznieriams" patiktų būti užšertiems jų pačių "patrova"? ;)

      Panaikinti
    2. Nežinia - ar per atsargumą ar sąmoningai. Nepamirškime, kad - net sunku tai įvardinti - sakykime, 'etnocentrinė ne-žydų auklėjimo industrija' - per paskutinįjį šimtmetį pasiekė stebėtinų rezultatų perugdant tą karingą laukinį baltąjį europietį pasitelkiant pinigus, naujienas bei pramogas. Iš esmės, ydų patenkinimą kiek tai neliečia holokausto temos. Žydo sąmonėje antisemitizmas rezonuoja iš vieno spektro galo į kitą - žydui tu gali tik pritarti, jei ne - žydeliui iš karto jaučiasi krematoriumo svilėsių kvapas. Tarpinio varianto nėra. Taip yra visuose soc. sluoksniuose, bet ypatingai ugdyme, gal ne tiek Lietuvoje, dėl suprantamų priežasčių, bet pasaulyje, ypač vakaruose - neabejotinai. Bet jie akį užmetę visalaiką pulsą tikrina, kuo tauta kvėpuoja, kad tik neatsirastų vat toks Arvydas Damijonaitis, ar koks Petras Stankeras, ne vietoj kablelį dedantis. Todėl ir tema šita yra tabu, ir, kaip supratau, Sinica nusiteikęs dar ilgai ir daug rašyti, ir būtų didelė klaida savo karjeros pradžioje kalti savižudiškus tekstus. Belieka džiaugtis, kad dar yra bent portalas, kuriame administratoriai puikiai supranta, kad kalbėjimas apie semito-dominavimą savaime dar nereiškia jo neigimą, kas bandoma įpiršti kaip baisesnį nusikaltimą už vagystę ar apgaulę, ko dažnas čia atsivilkęs brudas nesugeba suprasti ir puola kaišioti atsibodusį antisemitinį bartuką.
      Labai yra paprasta matyti šią masinę hipnozę - būtent hipnozę - kada žmogui yra įkalbėta kaltė ir jis, kaltę pasigavęs, mušdamasis į krūtinę siaubingai atgailaudamas puola savo priešininkus su ne ką menkesniu karingu entuziasmu. Apie tai mes jau šnekėję, bet nieko nėra labiau apgailėtino už žmogų, kovojantį už svetimą reikalą prieš savą žmogų net nežinant kodėl tai daroma.
      'PIRMI PRADĖJO' analogijai visiškai pritariu, žinant aukščiausios prabos Vilniaus eksportą Julijų Martovą ir Feliksą Dzeržinskį.

      Panaikinti
  4. Pagarba Vytautui už straipsnį ir drąsias mintis. Kaip nebūtų keista, bet Pikčiaus mintys komentaruose ne mažiau drąsios. Pagarba ir tau mano "prieše"...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Mano "priešiškumas" apsiriboja dviem punktais: a) aš nepritariu žydų pasaulio užvaldymo sąmokslo teorijai (taip, tai labai patogi, nors ir primityvi, užtat "viską paaiškinanti" teorija - na, maždaug kaip "čia viskas - rusū agentū darbas") ir b) nepritariu Rusijos kaip potencialios pasaulio gelbėtojos nuo to sąmokslo vaizdavimui. Abu punktai, beje, yra rusiškos propagandos "arkliukas" - iš esmės, "senas-geras" bolševikinis "mes jus išvaduosim!".
      Antra vertus, aš jokiu būdu neneigiu atskirų žydų (pvz. Sorošas) ar jų grupių kenkėjiškos veiklos ir poreikio jai priešintis.

      Panaikinti
    2. Pikc, gal gi nusupiksite dar labiau, kad vos nepražiopsojau šio tamstos atsakymo.
      Galime pratęsti, jei tik dabar Jūs atrasìte šį manąjį.
      a) Nepritarimo ... teorijai(?) - nepriimu. Juk visai nerimtai gaunasi. Nepritarimas pirmiau išreiškia pripažinimą fakto, o jau po to - eitų vardijimas, kas toje teorijoje neatitinka tikrovės.
      Maža to, juk ne dėl teorijų kažkokių jietis laužyti yra prasmė, o dėl akivaizdaus fakto, kad netolygiai skirstomas visos žmonijos sukuriamas bendrasis produktas.
      b) Ir iš kokios balos Jūs traukiate legendą, neva, Rusija kažkokius tai dar mulkius ruošiasi gelbėti? Logiška ir pateisinama Rusijos elgesyje yra tai, kad ji rūpinasi savo šalies saugumu. Tam tikslui užtikrinti pakankamos priemonės tikrai gali būti ir jau už pačios Rusijos ribų. Jei jau tokios Pabaltijo šalys nusprendė, kad jas ES pidarai deramai išdulkinę apgins, tai ar ir Rusija turi tuos pidarus įsileisti? Juk tamsta nebandysite teisės į saugumą atimti iš NATO bloko šalių. Tai kodėl Rusijai jos nenori palikti? Ir tik tas momentas, kad atsiranda vis naujų donorų NATO uab'o šeimininkams, vien jau to pakanka iššaukti atsakomiesiems Rusijos veiksmams. Juk ir tokia versija turi teisę gyventi. Kodėl gi ji ignoruojama? Kam noriu, tam teises suteikiu, o kam nenoriu, tam - ne? - Kvaila tokia praktika, ne kitaip.

      Panaikinti
  5. LIETUVIU TAUTOS BUDELIAI, LIETUVŠAUDŽIAI - žydų tautybės sovietų saugumo karininkai, „raudonieji naciai“, po 1945 metų vadovavo sunaikinant okupuotoje Lietuvoje per milijoną lietuvių.
    Klastingi kaltinimai „antisemitizmu", nutylint, neigiant žydų tautybės „raudonųjų nacių“ vykdytą lietuvių ir kitų tautų genocidą, yra nusikaltimas, baudžiamosios teisės objektas.

    ŠTAI KAS ORGANIZAVO LIETUVIŲ TAUTOS NAIKINIMĄ,GENOCIDĄ:

    1. Berkovičius Levas Lazarevičius - saugumo papulkininkis, MGB Vilniaus valdyba.
    2. Bidinskis Michailas Grigorjevičius - saugumo kapitonas, MGB A valdyba.
    3 Blochas Gilelis - saugumo majoras, MGB 2N valdyba (kovos su partizaniniu judėjimu), gimė Biržuose 1908 m.
    4. Breneris Moisiejus, gimė 1909 m. Utenoje, MGB tardytojas.
    5. Demba Icikas, gimė 1901 m. Pumpėnuose, NKGB 2 sk.
    6. Dušanskis Nachmanas, gimė 1919 m. Šiauliuose. MGB 2N sk. Patrauktas atsakomybėn už lietuvių tautos genocidą - SLAPSTOSI IZRAELYJE.
    7. Faktorauskas Volfas, saugumo majoras, NKVD finansų viršininkas.
    8. Feigelsonas Grigorijus, NKGB A skyrius.
    9. Finkelšteinas Leonas, g. 1922 m. Kaune, NKGB operįgaliotinis.
    10. Frenkelis Chaimas, g. 1921 m. Kybartuose, MGB Šiaulių sr. valdybos 2 sk.
    11. Gamzė Chanonas, saugumo kapitonas.
    12. Goldbergas Isakas, g. 1900 m. Vilniuje, saugumo kapitonas.
    13. Grožnikas Giršas, g. 1918 m.Trakų apskr., NKGB polit.skyrius.
    14. Kaplanas Maksas, saugumo majoras, MGB Kauno m.valdyba.
    15. Karpis Nachemija, g. 1902 m. Merkinėje, NKVD administracijos sk.
    16. Kerbelis Samuilas Abramovičius, saugumo papulkininkis MGB Kauno m. valdyba.
    17. Klipaitė-Livinzonaitė Šeina, NKGB slaptasis skyrius.
    18. Komodaitė Judita, g. 1906 m. Kėdainiuose, viena iš pirmųjų jau A.Sniečkaus vadovaujamo VSD darbuotojų. 1940 m. liepos mėn. grupės, parengusios vėliau nužudytų krikščionių demokratų sąrašą, vadovė.
    19. Leščinskis Isakas, saugumo majoras.
    20. Levitacas Faivas, g. 1913 m. Žagarėje, NKGB 4 sk.
    21. Piščikas Borisas, saugumo kapitonas.
    22. Plotkinas Leivikas Movševičius, saugumo leitenantas.
    23. Rozauskas Eusiejus, saugumo papulkininkis, NKGB tardymo sk.viršininkas.
    24. Slavinas Aleksandras, saugumo papulkininkis.
    25. Štarkmanas Markas, saugumo papulkininkis MGB B skyrius.
    26. Šulga Isakas, saugumo papulkininkis, MGB 5 skyrius.
    27. Švarcmanas Danilas, NKVD 3 sk.
    28. Todesas Danielius, saugumo papulkininkis.
    29. Todesas Ruvinas, g.1917 m. Utenos apskr,. saugumo leitenantas. 1944.12.07 Lietuvos partizanų nukautas.
    30. Vicas Jakovas, pulkininkas, NKVD Šiaulių apskr.viršininkas, trėmimų komisijos narys.
    31. Vildikanas Kasrielis, NKVD slaptasis skyrius.
    32. Vilenskis Moisiejus, NKGB tardymo dalies virš. pav.
    33. Zaidenvurmas Izrailis Lazarevičius, saugumo leitenantas.

    ......................


    Čia pateikta tik maža dalis išgamų lietuvšaudžių pavardžių, in corpore jų yra daugiau nei 2055 asmenų – žydų tautybės lietuvšaudžių.

    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis,

    AtsakytiPanaikinti
  6. EMANUELIS ZINGERIS NETEISĖTAI "PIRMININKAUJA" KOMISIJAI, TIRIANČIAI JO TĖVO, MYKOLO ZINGERIO, SIAUBINGUS NUSIKALTIMUS.

    Klastodami Birželio 23 sukilimo istorines aplinkybes, NKVD-KGB,50 proc. žydų tautybės vadovai, įvykį 1941 birželio 26 d. „Kauno garažėlyje“, antilietuviškai propagandai pristato kaip antižydišką sukilusių lietuvių akciją. Neišdegė (žiūr. internete ,Irena Tumavičiūtė „Lietuvių šmeižtas..“http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2007/04/18/istving_02.html). Įrodyta, kad NKVD-KGB, „raudonųjų nacių" pateiktos minėto propagandinio „Kauno garažėlio“ nuotraukos klastingai sumontuotos, dokumentai sufabrikuoti. Okupantams būtinai reikėjo apšmeižti birželio 23 sukilimą, kurio metu antrą kartą buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė .Per tragišką sukilimą žuvo apie 2000 lietuvių - baltaraiščių sukilėlių -idealistų. Deja, LR Seimo narys Emanuelis Zingeris ištikimai palaiko NKVD-KGB, „raudonųjų nacių" okupacinę propagandą, lietuvių šmeižtą, pasisako prieš birželio 23 sukilimo metinių minėjimą, neigia lietuvių heroizmą ,pasiaukojimą sukilimo metu , tuo klastoja, vagia Lietuvos istoriją, žemina genocidą patyrusią lietuvių tautą. Kaltinimai „antisemitizmu" (E.Zingeris), nutylint, neigiant žydų tautybės „raudonųjų nacių“ vykdytą lietuvių ir kitų tautų genocidą, yra nusikaltimas, baudžiamosios teisės objektas. Patogu, pelninga prisidengti „antisemitizmu“ (Norman G.Finkelstein, Holokausto industrija. 2004. Vilnius). Neužmirškim istorinių sukilimo aplinkybių. Birželio 23 sukilimo išvakarėse,1941birželio 14 dieną, okupantai, „raudonieji naciai", užkalė specialiuose mirties traukinio vagonuose pagal oficialius „duomenis“ 17,6 tūkstančio lietuvių (dauguma jų - lietuvių inteligentai). Sušalusius į ledą lavonus iškrovė prie Laptevų jūros, galvų skaldytojai suknežino galvas, kad "litovcai" neatgytų. 1941 metais, birželio 14 d. zingeriai kartu su kitais okupantais - enkavedistais, aktyviai dalyvavo Alytaus gyventojų naikinimo akcijose, gyventojus-inteligentus (mokytojai, kultūrininkai, teisėjai ir t.t.) pakraunant į geležimi kaustytus mirties traukinio vagonus (Tautų tėvo karalystėje, Memuarai, sudarė Albinas Masaitis, Kauno „Šviesa",1991.). Memuaruose pateiktas okupantų represuotos, mokytojos alytiškės Albinos Šapokienės liudijimas „Svetur ir namie", kuriame aprašytas siaubingas 1941 birželio 14 okupantų enkavedistų ir jų parankinio Zingerio siautėjimas Alytaus miestelyje. Archyvinių dokumentų kopijos apie okupantų aktyvistą Mykolą Zingerį yra atspausdintos „Lietuvos aidas" laikraštyje (http://www.aidas.lt/lt/istorija/article/2277-09-23-is-busimos-knygos). Pateikti dokumentai liudija, kad Mykolas Zingeris dalyvavo Lietuvos partizanų žudynėse, „operacijose“ prieš „buržuazinius nacionalistus“ Marijampolės (Kapsuko) apskrityje, t.y. nebuvo eilinis „enkavedistas". Tragiškas Lietuvai, paradoksalus faktas - enkavedisto Mykolo Zingerio sūnus Emanuelis Zingeris yra komisijos, tiriančios sovietų - nacių nusikaltimus, pirmininkas. Kalbama apie Seimo narį, kurio tėvas buvo stribas ir lietuvšaudys. Būtent dėl to Tarptautinė komisija nacių ir sovietų okupacinių režimų nusikaltimams vertinti netraukė atsakomybėn šių nusikaltėlių. Pavyzdžiui, vien 1951 m. rudens „trėmimui" (masiniam lietuvių žudymui) buvo pasitelkta 8000 stribų. Būtina griežtai ir blaiviai apsispręsti dėl seimo nario E.Zingerio netinkamumo minėtoms pareigoms užimti.
    LR įstatymai, dėl interesų konflikto, draudžia Emanueliui Zingeriui vadovauti Komisijai, tiriančiai jo tėvo, enkavedisto Mykolo Zingerio siaubingus nusikaltimus.

    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

item