Seimas patvirtino Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gaires

Seimas priėmė Seimo nutarimą „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių“ (projektas Nr. XIIIP-2069(2), kuriuo nutarta patvir...

Seimas priėmė Seimo nutarimą „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių“ (projektas Nr. XIIIP-2069(2), kuriuo nutarta patvirtinti pagrindinius artimiausių 5 metų valstybinės lietuvių kalbos politikos principus, tikslus, uždavinius bei jų sprendimo būdus ir valstybinės kalbos būklės pažangos kriterijus.

Dokumente akcentuojama, kad valstybinės kalbos politika turi tenkinti visuomenės, įskaitant ir užsienyje gyvenančius tautiečius, socialinės, nacionalinės ir kultūrinės vienybės poreikį. „Valstybinės kalbos politika turi derėti su Europos Sąjungos kalbų politika, skatinančia išlaikyti daugiakultūrės Europos kalbų įvairovę, laikomą viena didžiausių Europos vertybių. Siekiant užtikrinti esamų ir būsimų kitakalbių bendruomenių integraciją į Lietuvos visuomenę, būtina joms garantuoti ne tik valstybinės kalbos mokymą, bet ir jų teisę išsaugoti savo kultūras ir kalbas“, – rašoma gairėse.

Kaip pabrėžiama gairėse, valstybinės kalbos politika turi ugdyti sąmoningą ir kūrybišką visuomenės požiūrį į lietuvių kalbos vartojimą, lietuvių kalbos vertės ir savitumo suvokimą. Bendrinė kalba turi būti toliau puoselėjama kaip visuomenę telkianti, įvairiakalbes Lietuvos bendruomenes į valstybės gyvenimą integruojanti kalbos atmaina.

Valstybinės kalbos politikos įgyvendinimo pagrindas – kalbos planavimas, apimantis šias sritis: kalbos statusą, prestižą, sandarą (sistemą ir vartoseną) ir mokymą. Svarbiausias valstybinės kalbos politikos tikslas – užtikrinti valstybinės kalbos tvarumą bei funkcionavimą visose viešojo gyvenimo srityse ir plėtoti jos raiškos galimybes. Šio tikslo bus siekiama palaikant lietuvių kalbos, kaip valstybinės, statusą ir nustatant jos santykius su kitomis kalbomis, stiprinant valstybinės kalbos viešojo vartojimo teisinius pagrindus, jo stebėseną ir priežiūrą, gausinant kalbos išteklius ir garantuojant jų prieinamumą visuomenei, sudarant galimybę jos mokytis tiek Lietuvos piliečiams, tiek išeivijai ir užsienio valstybių piliečiams, stiprinant valstybinės kalbos prestižą, skatinant visuomenę rūpintis kalbos kokybe.

Dabartinis teisinis valstybinės kalbos reguliavimas nėra pakankamas, daugelis galiojančių teisės aktų valstybinės kalbos vartojimo ir priežiūros nuostatų neapima šiandieninių realijų.

Seimo priimtu nutarimu Valstybinei lietuvių kalbos komisijai pavesta sudaryti darbo grupę iš Vyriausybės įstaigų, ministerijų ir departamentų atstovų ir iki 2018 m. spalio 1 d. parengti Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių įgyvendinimo priemonių planą. Vyriausybei šį priemonių planą pasiūlyta patvirtinti iki 2018 m. spalio 15 d.

Už Seimo nutarimą balsavo 75 Seimo nariai, prieš – 6, susilaikė 18 parlamentarų.

Susiję

Demokratija ir valdymas 2252025378880711359

Rašyti komentarą

2 komentarai

ale, rašė...

Sakyčau geras tikslas: užtikrinti valstybinės kalbos tvarumą bei funkcionavimą... Tik va, direktyvomis iš viršaus, vargu, ar tas įmanoma. Ir vien tikinimo, kad lietuvių kalba yra vertybė savaime, yra per maža. Būtų veiksmingiau, jei gyvais pavyzdžiais iš žmonių atsidūrusių kitakalbių (svetimoje) aplinkoje patirties būtų parodoma, koks į juos požiūris. Kitas momentas - dėl susikalbėjimo/tarpusavio supratimo/. Tarptautinių žodžių (svetimybių) gausa sumažina galimybę naturaliam suvokimui. Juk tik gimtąja kalba visi žodžiai pagal tos pačios kalbos sandaros taisykles sudaryti, yra tiksliai suprantami ir "nesulaužo" pasaulėvaizdžio. Gimtąja kalba net ir pirmą kartą išgirstą žodį gali suprasti tiksliai be žodyno pagalbos. Tuo tarpu t.ž. be žodyno gali suprasti tik mokėdami ne prastai ir tas kalbas, iš kurių jie kilę. Užteršę savo valstybinę/gimtąją kalbą svetimybėmis, prarandame/sumažiname ir naudą, kurią gali duoti gryna valstybinė kalba. Tik gimtoji kalba be komunikavimo funkcijos yra dar ir kodas nacionalinei išminčiai kylančiai iš tik tos tautos konkrečios visos istorinės patirties. Kitų tautų kitokia ir istorinė patirtis, todėl ir kita jos išreiškimo sistema. Bet kuria brandžia kalba įmanoma apsakyti visą tikrovę, bet kiekviena kalba begalinį prasmės lauką "suplėšo" į šiek tiek skirtingus fragmentus. Tas nėra akivaizdu, bet turi ypatingai didelę reikšmę supratimui. //prašyčiau nebūti per daug griežtais kritikais; šias mintis pateikiu vos pirmą kart iškylusias; nors, jas derėtų dar brandinti//.

Anonimiškas rašė...

Turėtų būti priimtas įstaymas numatantis baudžiamąją atsakomybę už lietuvių kalbos, kaip valstybinės menkinimą, kursų ir studijų karpymą, pavadinimų iškraipymą ir jos vartojimo ribojimą oficialiuose raštuose bei viešose vietose. Diskusijos, dėl lietuvių kabos reikalingumo ar nereikalingumo turi būti baudžiamos veiksminga administracine bausme, o tokie valdininkai, turi būti šalinami iš užimamų pareigų. Reikia pasitelkti žydų pavizdį - bet kokia diskusija Holokausto tema iš karto nutraukiama ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Panašų įstatymą, remiantį savo politines realijas yra priėmę lenkai, savo kalbos gynimo politiką aktyviai vykdo prancūzai.

item