Rusija neišduoda vizų „Misija Sibiras“ dalyviams

www.lrt.lt

Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje užkerta kelią 17-ajai jaunimo ekspedicijos „Misija Sibiras“ kelionei į lietuvių tremtinių palaidojimo vietas Rusijoje. Kelionė turėjo vykti liepos 17–rugpjūčio 1 dienomis. Nepaisant to, projekto „Misija Sibiras“ vadovė teigia, kad ekspediciją planuoja toliau.

Rusijos Federacijos ambasados reiškiamas motyvas – Lietuvos pusėje tariamai kuriamos dirbtinės kliūtys sovietinių kapų ir monumentų tvarkymui, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Birželio 27 dieną buvo patvirtinta nauja užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tvarkymo taisyklių redakcija. Ji numato detaliai reglamentuotą, tačiau skaidrų, saugų, efektyvų ir teisėtą kelią užsienio valstybėms tvarkyti kapus, laikantis Lietuvos įstatymų. Visgi Rusijos federacijos ambasada nutarė imtis nepagrįstų ir neproporcingų veiksmų visuomeninės iniciatyvos „Misija Sibiras“ atžvilgiu.

Ministerijos nuomone, šis demaršas yra ne kas kita kaip bandymas daryti spaudimą Lietuvos vidaus sprendimų priėmimo procesui bei priversti sudaryti tarpvyriausybinę sutartį, neatitinkančią Lietuvos nacionalinių interesų.

„Rusijos Federacijos ambasados organizuojamos sovietinių kapų tvarkybos gretinimas su tremtinių palaidojimo vietų tvarkymu, vykdomu visuomeninės iniciatyvos pagrindu, yra nepagrįstas. Misijos Sibiras veikla yra ne politinė, – tai grynai pilietinė, humanistinė, visuomeninė iniciatyva, kurios tikslas – pagerbti sovietinių represijų, trėmimų aukas, išsaugoti jų palaidojimo vietas.

Tikisimės, kad Rusijos Federacija atsisakys tendencingo ir niekuo nepagrįsto „Misijos Sibiras“ veiklos vertinimo, nekurs dirbtinių kliūčių bei neieškos preteksto šios jaunimo iniciatyvos stabdymui“, – rašoma URM pranešime spaudai.

Projekto „Misija Sibiras“ vadovė: tai pirmas kartas, kai neišduodamos vizos

Projekto „Misija Sibiras“ vadovė Raminta Kėželytė tvirtina, kad tai pirmas kartais, kai misijos dalyviams atsisakoma išduoti vizas. Nepaisant to, LRT RADIJUI tvirtina R. Kėželytė, misija vis tiek planuojama toliau.

„Techniškai, negavus vizų ekspedicija į Sibirą nėra galima, bet mes, atsižvelgę į tai, kad laiko yra daugiau nei dvi savaitės, tikimės, kad ši situacija dar gali pasikeisti ir ekspediciją vis tiek planuojame toliau“, – teigia pašnekovė.

Ji akcentuoja, kad „Misija Sibiras“ yra jaunimo pilietiškumo projektas, kuris nėra susijęs su politiniais procesais: „Tiesiog labai norisi dar kartelį akcentuoti, kad mes esame būtent jaunimo pilietiškumo projektas ir [...] negalime daryti įtakos nei kapinių tvarkymo, nei istorinės atminties projektams, vykstantiems tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje. Mūsų pagrindinis tikslas yra pačių tremtinių ir tremties istorijos išsaugojimas.“

R. Kėželytė tvirtina besivilianti, kad ekspedicijos dalyviai galės pasiekti misijos tikslą.

L. Linkevičius: nematome logikos tokiuose veiksmuose

Anot užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, apie tai, kad ekspedicija „Misija Sibiras“ negalės atvykti į Rusiją, paskelbė ne tik Rusijos ambasada, bet ir Rusijos užsienio reikalų ministerija. Kaip LRT RADIJUI teigia ministras, ekspedicijos dalyviams paprasčiausiai neišduodamos vizos.

„Tikrai apgailestaujame, nes išsakomos priežastys yra dirbtinės, išgalvotos, jų tikrai nėra. Tai pilietinė iniciatyva, ekspedicija, kuri, noriu pabrėžti, nėra politinė, tai pilietinė akcija – kapų tvarkymas būtent tų žmonių, kurie represuoti, kurie buvo ištremti. Akcija vyksta daug metų. [...] tai visiškai nepriimtina, todėl mes apgailestaujame ir tikimės, kad Rusijos pusė pakeis nuomonę, nes šiuo požiūriu tikrai nematome, kur čia reikėtų konfrontuoti“, – sako L. Linkevičius.

Ministro nurodymu, ministerija į tai sureagavo savo pareiškimu. L. Linkevičius viliasi, kad ši pilietinė akcija galės tęsti savo veiklą: „Kalbame apie pagerbimą asmenų, kurie buvo represuoti. Tai nesusijęs su politika veiksmas, kuris iki šiol vyko labai sklandžiai. Tikiu, kad visa tai grįš į normalias vėžes.“

Ministras pabrėžia – Lietuvoje kaip tik buvo patvirtintos kapų tvarkymo taisyklės, pateikta nauja redakcija, kuria leidžiama kapus tvarkyti ir užsienio valstybėms.

„Mes labai apgailestaujame dėl tokio veiksmo ir tikimės, kad [Rusijos ambasada] pakeis nuomonę, nes nematome logikos tokiuose veiksmuose ir tokioje pozicijoje“, – teigia L. Linkevičius.

Komunikacijos ekspertai: tai tik platesnio konteksto dalis

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Politinės komunikacijos katedros vedėjas prof. dr. Andrius Vaišnys teigia, kad tokia Rusijos propagandos politika paprastai turi du tikslus: parodyti galią ir išprovokuoti atsakymą, kurį vėl būtų galima pateikti kaip argumentą kaltinti. „Ši politika, deja, stiprėja. Jau užpernai buvo kilę minčių, analizuojant Rusijos propagandos veiksmus, kad šiai Lietuvos akcijai gali būti ateity padaryta kliūčių“, – mano prof. A. Vaišnys.

Pasak Politinės komunikacijos katedros vedėjo, Rusijoje yra nemažo atotrūkio tarp visuomenės, kuri nepritaria nei bandymams apriboti Rusijos lietuvių renginius, nei tokiai jos politikai Europos. „Ypač Baltijos šalių atžvilgiu, kuri grindžiama vien tik propagandos veiksmais. Tačiau ta visuomenė neturi jokio sprendimus lemiančio balso.

Šios dienos Rusijos sprendimas sutrukdyti lankyti tremtinių vietas turėtų būti sutinkamas ne kaip „susirūpinimas“ nedemokratiniu draudimu, bet kaip kirtis visuomeninėms, atviroms iniciatyvoms. Juolab kad tai nieko bendra neturi su rusų aukų vietomis, muziejais, paveldu Lietuvoje“, – aiškina prof. A. Vaišnys.

Visgi VU Komunikacijos fakulteto Politinės komunikacijos katedros dr. Viktor Denisenko pastebi, kad tokie Rusijos veiksmai – nėra itin netikėti, turint galvoje visą Lietuvos ir Rusijos, ar plačiau – Rusijos ir Vakarų, santykių kontekstą.

„Viena vertus, Rusijos ambasada sieja sprendimą užkirsti kelią tremtinių kapų tvarkymo misijai su tuo, jog Lietuva neva trukdo tvarkyti sovietinių karių kapus savo teritorijoje. Tačiau reikia suprasti, jog viskas, kas yra susiję su vadinamuoju Didžioju Tėvynės karu, šiandieninėje Rusijoje yra politizuojama, naudojama ne tiek atminties politikai, kiek tam tikrai istoriniais naratyvais paremtai propagandai.

Nėra abejonių, kad kritusių karių kapavietės turi būti tvarkomos nepriklausomai nuo to, kurioje pusėje jie kovėsi, tačiau Rusija akivaizdžiai paverčia tai savo politinio žaidimo dalimi. Lygiai taip pat ir kelio naujai „Misija Sibiras“ ekspedicijai užkirtimas yra to žaidimo dalis, bandymas daryti įtaką Lietuvos sprendimams, o gal ir banalus kerštas už Lietuvos poziciją Rusijos atžvilgiui tarptautinėje arenoje“, – atsiųstame pranešime teigia dr. V. Denisenko.

Jis siūlo į visą tai galima pažvelgti ir platesniame kontekste – kaip tik pastaraisiais mėnesiais viešoje erdvėje atsirado nemažai informacijos, kuri rodo, kad Rusijoje sąmoningai trinama atmintis apie Stalino laikų represijas.

„Šio proceso dalimi, pavyzdžiui, tampa ir tam tikrų dokumentinių liudijimų – nuteistųjų apskaitos kortelių – naikinimas. Tai atitinka oficialią Maskvos politiką, siekį pateikti idealizuotą sovietinės praeities vaizdą, ištrinant iš jo nemalonius istorinius aspektus.

„Misijos Sibiras“ veikla, žiūrint Kremliaus akimis, yra kenksminga tam tikslui, nes lietuvių tremtinių kapai tolimose Rusijos platybėse prieštarauja dabartinės Rusijos puoselėjamam dar sovietiniam naratyvui apie „savanorišką“ Baltijos šalių prisijungimą prie Sovietų Sąjungos ir tuos „džiaugsmus“, kuriuos šiems kraštams neva atnešė sovietmetis“, – svarsto dr. V. Denisenko.

Konservatoriai siūlo imtis sankcijų

Konservatoriai dėl „Misija Sibiras“ dalyvių neįleidimo į Rusiją siūlo išbraukti Rusijos ambasadą iš Rusijos dienų organizatorių sąrašo, teigiama išplatintame pranešime.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis ir nariai Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė smerkia Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje pareiškimą. „Ne pirmą kartą Rusija siekia daryti įtaką Lietuvos vidaus politikos sprendimams. Apmaudu ir smerktina, kad šiandien šios spaudimo politikos taikiniu tapo jaunimas. Viliuosi, kad Rusijos Federacija atšauks šią niekuo nepagrįstą ataką prieš Lietuvos jaunimo iniciatyvas. Savo ruožtu Lietuva privalo imtis atsakomųjų priemonių”, – pranešime teigė G. Landsbergis.

Anot parlamentarų, nepamatuotą Rusijos Federacijos reakciją galėjo iššaukti pastaruoju metu Seime priimti ir dar svarstomi įstatymo projektai.

„Galiu spėti, kad tai įvyko dėl bekompromisės Lietuvos valstybės pozicijos Rusijos agresijos prieš Gruziją ir Ukrainą klausimu bei mūsų valstybės pozicijos sankcijų Rusijai klausimu ir žinoma, dėl Seime pavasarį priimto Magnickio įstatymo”, – komentavo A. Ažubalis.

Parlamentaro L. Kasčiūno manymu, šiuo metu, kuomet Rusijoje vyksta pasaulio futbolo čempionatas ir ji yra visos žiniasklaidos akiratyje tokie veiksmai yra netoleruotini. Kaip teigiama pranešime, ši žinia apie Rusijos valdžios priimtus sprendimus turi pasklisti po visą pasaulį, o mūsų valdžia turi imtis atsakomųjų veiksmų, vienas jų – Rusijos ambasados išbraukimas iš Rusijos dienų organizatorių sąrašo.