Eutanazijos skandalas Jungtinėje Karalystėje: nepagrįstai mirti galėjo 656 žmonės

www.laisvavisuomene.lt Gosporto karo memorialinės ligoninės nepriklausomų specialistų grupė nustatė, kad ligoninėje „buvo nepaisoma žmo...

www.laisvavisuomene.lt

Gosporto karo memorialinės ligoninės nepriklausomų specialistų grupė nustatė, kad ligoninėje „buvo nepaisoma žmogaus gyvybės“, o pacientai, kurie buvo traktuojami kaip trukdantys, gavo vaistų dozes, kurios kelių dienų bėgyje juos nužudė. Skaičiuojama, kad taip galėjo mirti tarp 450 ir 656 pacientų.

Specialistų grupės ataskaitoje rašoma, kad tik 45 proc. pacientų, kuriems buvo paskirtos mirtinos diamorfino dozės, sakė kenčiantys skausmus. Didelė dalis tirtų atvejų atskleidė, kad net tuomet, kai pastebėtas skausmas, jis nebuvo tinkamai įvertintas, o gydymo veiksmingumas nebuvo stebimas. 29 proc. atvejų dėl paskirtų mirtinų dozių nepateiktos jokios priežastys ar logiškas paaiškinimas, 26 proc. atvejų nurodytos tokios priežastys, kurios „vargiai, jei apskritai, galėtų būti laikomos tinkamais simptomais“ (pavyzdžiui, pablogėjimas, išsekimas, susijaudinimas).

Dominicas Lawsonas dienraštyje The Times pastebėjo, kad „didžiausią tikimybę sulaukti tokios procedūros patiria ne sunkiausiai sergantys, bet sudėtingiausi pacientai“. Kaip sakė vienos aukos posūnis: „Jeigu nepatikai slaugei, tu – žuvęs“.

Susirūpinimas išreikštas dar 1988 m., kai seselės įspėjo ligoninės valdytojus dėl netinkamai skiriamų stiprių opiatų, tokių kaip diamorfinas. Vis dėlto į jų nuogąstavimai buvo atmesti, kadangi tai buvo „maža naktinio personalo grupė, kuri kelia bangas“.

Viena iš skandalo demaskuotojų Pauline Spilker pasakoja: „Ir tuomet, ir juolab dabar man atrodo, kad eutanazija užsiėmė slaugantis personalas. Negaliu paaiškinti, kodėl tuomet nesutrukdžiau tam, ką mačiau… Jaučiuosi neįtikėtinai kalta“. Greta jos apibūdinto 80 metų vyro, kuris buvo aktyvus ir psichiškai budrus, tačiau sudėtingas, atvejo buvo ir kitų keblių pacientų, numarintų kliniškai nepagrįstomis opiatų dozėmis.

Skandalo epicentre atsidūrusi gydytoja Jane Barton – kuri, The Telegraph teigimu, yra atsakinga už ligoninės politiką, privedusią prie stipriais nuskausminamaisiais nutrauktų daugiau nei 600 gyvybių – sako visada „dariusi geriausia savo pacientams“, nors dirbo turėdama „nepakankamus“ išteklius.

Dr. J. Barton gynė diamorfino paskyrimą demencija sergančiai moteriai, kuri „nekentė fizinio skausmo, bet nebuvo laiminga, nesijautė patogiai ir kurią prižiūrėti buvo nelengva“. Komentuodama ataskaitą apie jos veiksmus specialistų grupė sakė: „Tai yra neįprasta išvada, aiškiai toleruojanti didelių diamorfino dozių paskyrimą tokių simptomų kaip sutrikimas ar susijaudinimas kontrolei, kas prieštarauja visoms gairėms“.

D. Lawsonas akcentavo atvejį, kuris jį kaip Dauno sindromą turinčio vaiko tėvą, ypač šokiravo: 78-erių metų Ethel Thurston, turinti suvokimo sunkumų, į ligoninę buvo pristatyta dėl lūžusio šlaunikaulio. Kitoje ligoninėje gydytojas įvertino, kad ji turi potencialo pasveikti, tad į Gosporto karo memorialinę ligoninę ji buvo perkelta reabilitacijai, globai ir galimybės judėti grąžinimui. Kelių dienų bėgyje dr. J. Barton savo užrašuose rašė „prašau laikyti patogiai. Džiaugiuosi, kad slaugos personalas patvirtino mirties faktą (angl. I am happy for nursing staff to confirm death)“. Tokie eufemistiniai žodžiai randami daugybės pacientų pažymose, nepaisant to, kad didžioji jų dalis į ligoninę pateko reabilitacijai ir pan., o ne gyvenimo nutraukimui. Specialistų grupė taip pat išsiaiškino, kad medicinos personalas nukreipė pacientus mirties link be tinkamų konsultacijų su jais pačiais ar jų šeimomis.

Poniai E. Thurston buvo skirtos didelės diamorfino ir midazolamo dozės, ir po 7 valandų ji mirė. Nurodyta mirties priežastis – bronchopneumonija. Beveik visos skandalo metu iškilusios mirtys buvo susijusios su pneumonija, be jokio platesnio paaiškinimo. Vis dėlto E. Thurston atveju specialistų grupė pastebėjo, kad „skirta diamorfino dozė buvo perdėta, bent tris kartus didesnė nei rekomenduojama“ ir negalėjo rasti jokių klinikinių simptomų, kodėl šie vaistai buvo reikalingi.

Kaip pastebi D. Lawsonas, „Būtent tokia mirties priežastis buvo nuolat nurodoma gydytojų, kurie dalyvavo psichiškai neįgalių asmenų gyvenimo trumpinime Vokietijoje 1939-1941 m.“.

Jungtinės Karalystės Sveikatos reikalų sekretorius Jeremy‘is Huntas teigė, kad policija ir prokuratūra „atidžiai ištirs“, ar turėtų būti keliami nauji kaltinimai.

Dėl atvejų skaičiaus tai gali būti vienas iš didžiausių skandalų Anglijos Nacionalinės sveikatos tarnybos istorijoje.

Parengta pagal lifesitenews.com ir telegraph.co.uk informaciją.

Susiję

Pažangos ideologija 4304063457283375150
item