Europos Tarybos atsakymas dėl Stambulo konvencijos – daugiau nei nuviliantis

www.laisvavisuomene.lt

Š. m. kovo 20 d. Laisvos visuomenės institutas 333 nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) iš 9 Europos Tarybos (toliau – ET) valstybių vardu kreipėsi į  ET generalinę sekretorę Stambulo konvencijos klausimams Bridget O’Loughlin, ET generalinį sekretorių Thorbjorną Jaglandą ir ET Ministrų komiteto pirmininką Andersą Samuelseną. Kreipimusi išreikštas susirūpinimas dėl neaiškių Stambulo konvencijos nuostatų.

Nevyriausybinės organizacijos  savo raštu reagavo į kovo 7 d. B. O’Loughlin pranešimą, kuriame ji pabrėžė poreikį „išsklaidyti klaidingų nuostatų rūką Stambulo konvencijos atžvilgiu“. B. O’Loughlin teigimu, Stambulo konvencija šalims neprimeta gender ideologijos ir nedaro skirties tarp biologinės ir socialinės lyties.

Susivienijusios įvairių Europos šalių organizacijos nesutinka su minėtais B. O’Loughlin tvirtinimais, kurie, beje, tarptautinės teisės požiūriu neturi jokios teisinės galios. Šalys turi spręsti ratifikuoti ar ne Konvencijos tekstą, o ne teisėkūrinės galios neturinčių ET pareigūnų straipsnius.

Birželio 14 d. Laisvos visuomenės institutas gavo raštišką B. O’Loughlin atsakymą į NVO kreipimąsi. Deja, atsakymas, kurio NVO laukė beveik tris mėnesius, yra ne tik nuviliantis, bet ir dar kartą įrodo, kaip Europos Taryba ne tik nesistengia, bet ir nesugeba „išsklaidyti klaidingų nuostatų rūko Stambulo konvencijos atžvilgiu“.

Didžiąją trumpo atsakymo dalį sekretorė skyrė pagyrimams Stambulo konvencijai: jos pripažinimui tarptautiniu mastu, ratifikavimo mastui, inovatyviam ir holistiniam požiūriui į smurtą prieš moterį bei faktui, kad po 333 NVO kreipimosi Europos Taryba gavo laiškų nuo 5 tūkst. kitų Europos NVO, kurios remia Konvencijos ratifikavimo procesą.

Sekretorė atkreipė dėmesį, kad jau prieš 30 metų smurtas prieš moterį pasauliniu mastu buvo apibrėžtas kaip smurtas lyties pagrindu (angl. gender-based violence). Neva tai akivaizdžiai matosi, pavyzdžiui, Konvencijos „Dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims“ (toliau – CEDAW) Bendrosiose rekomendacijose Nr. 19 ir 35. Deja, šis sekretorės teiginys yra klaidinantis, kadangi pačioje CEDAW konvencijoje nei gender, nei smurto gender pagrindu (gender-based violence) nerandama, be to, CEDAW Bendrosios rekomendacijos nėra privaloma tarptautinė sutartis. Tuo tarpu Stambulo konvencija ją ratifikavusioms šalims taps privalomu teisės aktu.

Įdomiausia, kad B. O‘Loughlin tik patvirtino kritiką, kad gender Stambulo konvencijoje siekia daug toliau nei vyrų ir moterų lygybė, randama ES sutartyse. Sekretorė teigia: „Savo laiške jūs nurodote, kad Stambulo konvencijos 3 str. c dalyje įtvirtintas gender apibrėžimas skiriasi nuo lyčių lygybės (angl. gender equality) apibrėžimo, numatyto Europos Sąjungos sutartyse, kur antruoju apibrėžimu turima omenyje lygybė tarp vyrų ir moterų. Išties šios dvi sąvokos yra skirtingos ir taikomos tikslų, numatytų atitinkamose sutartyse, kontekste. Nevyriausybinės organizacijos kreipimesi rašė: „NVO teigimu, iš pačios Stambulo konvencijos ir Europos Komisijos pateikto smurto dėl lyties aiškinimo akivaizdu, jog dokumento taikymo sritis apima ir įsipareigojimus dėl lyties tapatybės (gender identity), lyties raiškos (gender expression) ir seksualinės orientacijos. NVO teigimu, smurtas dėl lyties tampa ypač jautria tema švietimo srityje, nes remiantis Stambulo konvencija mokymo medžiaga privalės atspindėti diskutuotiną socialinės lyties supratimą, apimantį lyties tapatybę ir lyties raišką“. Į šį patį svarbiausią NVO ir šalių, kurios nėra linkusios ratifikuoti Konvencijos, nuogąstavimą sekretorė nieko neatsakė ir neišsklaidė „klaidingų nuostatų rūko“.

Savo rašte B. O‘Loughlin pakomentavo NVO siūlymus peržiūrėti prieštaringas Konvencijos teksto nuostatas. Kreipimąsi pasirašiusios organizacijos siūlė du būdus Stambulo konvencijos prieštaravimams išspręsti. Jos rekomendavo inicijuoti Konvencijos peržiūrą, kad lytis (gender) ir su ja susijusios sąvokos būtų pakeistos „moterų ir vyrų lygybe“, bei įgalinti ratifikuojančias valstybes daryti išlygas dėl prieštaringų ir ideologinių Konvencijos dalių. Rašto autoriai atkreipė dėmesį, kad tai, jog Stambulo konvencija neleidžia ratifikuojančiomis šalims daryti išlygų kontroversiškiausiais Konvencijos klausimais (susijusiais su sąvoka gender) yra neteisinga bei nedera su demokratiniais valstybių bei ES principais. Tačiau sekretorės teigimu, „kadangi sutartis jau (nors ir santykinai neseniai) yra įsigaliojusi, vieninteliai kompetentingi subjektai, galintys interpretuoti Konvencijos nuostatas ir/arba derėtis dėl jos pakeitimų, yra Konvencijos šalys“.

Čia galite susipažinti su ET generalinės sekretorės Stambulo konvencijos klausimams Bridget O’Loughlin atsakymu anglų kalba arba jo lietuvišku vertimu.