Boguslavas Gruževskis: „Reikia galvoti apie mokesčių reformą“

www.delfi.lt Per artimiausius 5-6 metus reikia sukaupti rezervą, kad mūsų socialinės apsaugos sistema 15 metų galėtų funkcionuoti nei...


Per artimiausius 5-6 metus reikia sukaupti rezervą, kad mūsų socialinės apsaugos sistema 15 metų galėtų funkcionuoti neigiamoje aplinkoje, kitaip gresia rimtos pasekmės. Dėl to, žvelgdamas į demografines tendencijas, perspėja Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas prof. Boguslavas Gruževskis.

Lietuvos demografijos forume „Ar vėl tapsime 3 milijonų šalimi?“ kalbėjęs mokslininkas akcentavo, kad gyvenimo senėjimo tendencijos yra stebimos visoje Europoje, kuri ir taip yra labiausiai senstanti pasaulio dalis. 

„Lietuva dar nėra blogiausioje padėtyje, bet padėtis keičiasi sparčiausiai kartu su Latvija. Visai neseniai, 2013 m., buvome labai arti vidurkio pagal vyresnio amžiaus žmonių dalį, šitie skaičiai ženkliai pablogėjo“, – konstatavo B. Gruževskis. 

Jei išsilaikys tokios tendencijos, pasak mokslininko, tikėtinas scenarijus – darbo vietų ir mokesčių mokėtojų praradimas. Tokiu būdu kenčia viešieji finansai ir socialinės apsaugos sistemos tvarumas. 

Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas pasakojo, kad pensinio amžiaus žmonių skaičiaus augimas tęsis iki 2042 metų. Stebimas jaunimo, vaikų iki penkiolikos metų skaičiaus mažėjimas. Šiuo metu skaitlingiausia gyventojų grupė yra 53-57 metų amžiaus. 

„Reiškia, didžiausia problemos prasidės, kai šita grupė pasieks pensinį amžių. Tai bus po aštuonerių metų. Nors realiai problemos prasidės anksčiau, kai žmonės, kuriems šiandien 58-62 metai, pradės eiti iš darbo rinkos, pasieks pensinį amžių, o juos keis grupė, kuriai šiandien 13-17 metų, tai yra mažiausiai skaitlinga grupė. 

Plius šita amžiaus grupė artės prie darbingo amžiaus, pateks į 20-35 m. jaunimo kategoriją, kuri pasižymi aukščiausiu migraciniu intensyvumu. Maža to, kad jų yra mažai, bet jie dar ir labiausiai išvyksta“, – tendencijas pasakojo B. Gruževskis. 

Prarasim mokesčių mokėtojus 

Pasak mokslininko, net jeigu išsaugosime 72-75 proc. užimtumo lygį, vis tiek mums nepavyks išvengti užimtumo sumažėjimo. Todėl, jo teigimu, reikia galvoti apie mokesčių reformą, kuri mažiausiai 3-6 procentais didintų viešųjų finansų, pirmiausia, „Sodros“, biudžetą. 

„Jeigu kalbame, kad neprarasime lėšų, tai yra nesąmonė. Jei sakai, kad neprarasime, tai kalbame apie praeitį – toks žmogus turi išeiti iš kambario. Čia turi kalbėti tik tie, kurie kalba, kiek mes turime per artimiausius penkerius-šešerius metus sukaupti rezervą, kad po to neigiamoje aplinkoje funkcionuotume 15 metų“, – sakė B. Gruževskis. Pasak jo, ši krizė užsitęs, kol jo karta pasitrauks iš šio pasaulio. 

„Tada viskas baigsis gerai. Todėl, jaunime, jūsų laukia aukso amžius. Aš jus sveikinu. Bet dar turite palaukti, mes gal dar užsibūsime. Investuojame į savo sveikatą“, – sukeldamas juoką auditorijoje, kalbėjo B. Gruževskis. Pasak jo, jei per artimiausius penkerius-šešerius metus nesuformuosime pertekliaus, kuris kol kas formuojasi, būsime duobėje. „Tada nebus į ką pažiūrėti – tik vištos, ožiai ir ožkos“, – kalbėjo B. Gruževskis. 

Tik gimstamumo skatinimas reikalų neišspręs 

Mokslininkas atkreipė dėmesį, kad gimstamumo rodikliai galėtų būti didesni Lietuvoje, bet vien tai problemos nesprendžia. Nes realiai nepakanka tų žmonių, kurie galėtų vaikus gimdyti. 

Dar viena didelė problema, pasak jo, yra emigracija. Kasmet Lietuva dėl didesnio mirtingumo nei gimstamumo praranda dešimt tūkstančių, o dėl didesnės emigracijos nei imigracijos – 20 tūkst. žmonių. B. Gruževskis atkreipė dėmesį, kad 2030 m. Lietuvoje vienam išlaikomam žmogui teks mažiausiai dirbančiųjų visoje Europos Sąjungoje „Viskas gali keistis, pirmiausia, gali keistis su emigracija, tai yra valdomas procesas“, – sakė B. Gruževskis. 

Laukia daugybė iššūkių 

Pasak mokslininko, laikantis tokioms tendencijoms, galimas darbuotojų trūkumas visuose lygmenyse, taip pat ir valstybės tarnyboje. Kvalifikuotų darbuotojų trūksta jau dabar. Trūkstant darbo išteklių bus sunkiau pritraukti investicijas. Mažėjant darbuotojų, tai yra, vartotojų, stos vartojimas, mažės mokesčių mokėtojų, taigi – ir valstybės biudžetas, bus mažiau galimybių finansuoti viešąsias paslaugas, augs socialinė įtampa, pasakojo B. Gruževskis. „Todėl labai protingai reikia dirbti dabar, kol yra kam mokėti ir atlyginimai didėja“, – kalbėjo mokslininkas. 

Pasak jo, svarbiausia dabar kalbėti yra apie ekonominį patrauklumą. Tai yra Finansų, Ūkio, Žemės ūkio ministerijų atsakomybė. „Tai jie pirmiausia turi kalbėti, kaip pasikeis investicinis patrauklumas, perskirstymas socialiniams tikslams. Jeigu šitas nesikeis, viskas, ką čia kalbu, neturi prasmės. Nebus patrauklių darbo vietų, nedidės atlyginimai, pusės to, ką kalbėsiu, negalėsime įgyvendinti. Čia yra laisva rinka. Jeigu žmonės nematys patrauklumo, nepasiliks, neinvestuos“, – sakė B. Gruževskis. 

Pasak jo, svarbu didinti Lietuvos darbo rinkos patrauklumą imigrantams. „Pamirškime, kad tai yra reemigrantai. Reemigrantams Lietuvos darbo rinka dar nėra patraukli. Turime dirbti tam tikslui. Bet šiandien ji patraukli silpnesnių šalių piliečiams, pirmiausia, iš Ukrainos“, – sakė B. Gruževskis. 

Taip pat, pasak jo, reikia kalbėti apie socialiai atsakingą mokesčių sistemą. „Socialiai atsakinga mokesčių sistema. Kaip matote, šiandien suvokimo neturime. Vieni traukia į save, vėl kalbame apie kažkokias lubas, kažkokį tinkamą pinigų neapmokestinimą. Žaiskime toliau, prisižaisime. O paskui jau neturėsime tokios galimybės. Galite pradėti skaičiuoti dienas, valandas, kol prasidės masinis žmonių išėjimas į pensijas“, – sakė B. Gruževskis. 

Jis taip pat atkreipė dėmesį į bendrojo ugdymo sistemos problemas. „Emocinis nusivylimas praktiškai yra bendrojo ugdymo sistemos rezultatas. Tiek jau to tie pažymiai – pas mus patyčios labiausiai paplitusios mokykloje“, – sakė B. Gruževskis. Pasak jo, tam, kad 2050 m. vėl mūsų būtų trys milijonai, šiandien emigracija turėtų sumažėti iki 15 tūkst., o imigracija padidėti nors iki 35 tūkst. 

„Naujų technologijų panaudojimas, vyresnio amžiaus žmonių integracija ir imigracija – trys kryptys, kurios kompensuotų anksčiau išvardintas problemas. Problema yra rimta, bet nebeviltiška. Kiekviename etape galima veikti, bet reikia veikti labai atsakingai, priimti sprendimus ir neieškoti durnių ir savo interesų“, – sakė B. Gruževskis.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „delfi logo“

Susiję

Įžvalgos 1564722650299206618

Rašyti komentarą

  1. "Pasak jo, svarbu didinti Lietuvos darbo rinkos patrauklumą imigrantams."... Dar niekas savo tautos neišgelbėjo svetimos tautos žmonėmis.. Imigracija dideliu mastu yra blogiau nei karas.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Labai teisingai pastebėta. Apskritai, įsigalėjo labai ydingas požiūris, kad lietuvių tautos mažėjimas yra TIK ekonominė problema. Taip mąstant, paprasčiausias sprendimas yra prisivežti pigios darbo jėgos iš užsienio, kad "pensijas uždirbtų", o kad tai reiškia laipsnišką lietuvių išstūmimą ir pakeitimą svetimtaučiais - arba išvis nerūpi, arba netgi matoma kaip gėris (nes juk dirbs už mažesnes algas, bus "importuotojų" elektoratas - o be to, gi "įvairovė", "atvirumas", "tolerancija" ir t.t. ir pan.).

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SEKITE MUS FACEBOOK

KVIEČIAME ĮSIGYTI

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

Naujienų prenumerata

item