Mindaugas Kubilius. Rinka ir Moralė, arba Europos gerovės šaltinio paieška

propatria.lt nuotr. www.arche.lt Ar rinka gali būti morali? Išsyk galime atsakyti - taip. Ne tik gali, bet ir privalo. Antraip rink...

propatria.lt nuotr.

Ar rinka gali būti morali? Išsyk galime atsakyti - taip. Ne tik gali, bet ir privalo. Antraip rinka išnyks. 

Idant suprastume rinkos ir moralumo santykio esmę, išskleiskime pačias sąvokas. Rinka reiškia tarpusavyje ūkiniais santykiais susijusių žmonių visumą. Žmonės kuria vertę ir ja laisvai mainosi prekių ir paslaugų pavidalais. Paprastai tariant, rinka yra turgus. O turgus yra vienas iš žmonių kartu buvimo būdų; būdas būti vienas kitam vertingais. „Moralė“ (lot. mos – paprotys, būdvardinė forma moralis) gi yra iš prigimties kylančio žmogiškojo gėrio tvirtinimas savyje ir tarpusavio santykiuose.  Kaip tokia, moralė yra žmonių bendrabūvį palaikančių teisingų įpročių ir papročių visuma. Žmogaus prigimtyje slypintis gėris ugdymo dėka tampa žmones į bendrabūvį sutelkiančiu bendruoju gėriu.     

Bendrabūvio ūkinėje veikloje būdas, t.y. rinka, yra neatsiejamas nuo bendrabūvį palaikančių įpročių, t.y. moralės, visumos. Kuo visuomenėje geresni įpročiai ir papročiai, tuo vertingesni bus vertės - prekių ir paslaugų pavidalais - mainai.  

Toliau klauskime: kodėl žmogui būtina mainytis verte; ir kaip vertės kilmę ir augimą palaiko žmogaus apsisprendimas būti vertingesniu savosios prigimties atžvilgiu, t.y. būti moralesniu?  

Pažvelkime į tikrovę. Žmonės negali nedirbti. Žmonės taip pat negali nesimainyti uždirbta (kuriama) verte. Žmonės yra vienas kitam reikalingi. Ne tik dėl to, kad atskiras žmogus nėra savarankus. Tūlam žmogui, ypač mūsų laikais, gyvasčiai palaikyti reikalingos kitų žmonių kuriamos gėrybes. Vertės mainai yra būtini ir dėl pamatinio  iš pačios prigimties kylančio lūkesčio. Dievas sukūrė žmogų, kad šis būtų ne vienas (Pr 2,18). Žmogui būtina tarpti bendryste. Dalijimasis sukurta verte su kitu žmogumi yra iš prigimties kylantis būtinumas. Taigi ar vertė, kuria dalijamasi, neturėtų būti gėrybinga prigimties atžvilgiu, t.y. kitam būtinai reikalinga, palaikanti gyvastį ir gerovę? Vertė žmogui yra naudinga, nes palaiko žmogaus gyvastį ir gerovę. Jeigu nesidalijama ar nesimainoma žmogui savu ir naudingu gėriu, tai ilgainiui mainymosi verte santykis nutrūks. Kitaip tariant, jei pardavėjai pardavinės prastas prekes ir apgaudinės pirkėjus, šie nusivils ir anais nebepasitikės. Turgus ištuštės. 

Pasitikėjimą kildina dorybingumas, t.y. teisingi savo ir kitų atžvilgiu, įpročiai. Pasitikėjimu lyg tiltais susieiname būti kartu ir būti bendrai. Bendrystė kildina sambūvį sutelkiančius papročius, kurie ir palaiko teisingus ir vertingus kuriamos vertės mainus. Iš čia išvada: moralė yra rinkos pamatas.  

Išsiaiškinę šį pamatinį santykį, išsikelkime ir problemą: kodėl vertės mainų dalyviai elgiasi vienas kito atžvilgiu nemoraliai ir neteisingai? Kitaip tariant, kodėl esame linkę laužyti bendrabūvį sutelkiančius papročius ir nusikalstame santarvei? Kodėl savojo gėrio ir naudos vardan žalojame bendrabūvio dalyvius? Atsakymas žinomas: esame iš prigimties godūs ir savanaudiški. Todėl nenorime, kad kaupimas liautųsi. Mirties grėsmės ir nuolatinio nyksmo patirties akivaizdoje negalime nekaupti, negalime liautis viltis, kad rytojus bus geresnis ir sotesnis. O gal ir tvariai pilnatviškas.   

Skamba liūdnai ir atgrasiai. Nes kaupimas lyg ir tapatus godumo blogiui. Juk taip godžiai kaupiame pinigus, turtą, galią. Ir visgi. Gal kaupimas nėra visiškas blogis? Ar nesame godūs gyvasčiai, kurioms mums taip trūksta dėl neišvengiamai mus kankinančio pragaištingo nyksmo, t.y. neišvengiamo mirtingumo? Ar nesiekiame kaupti vardan pilnatvės sieloje išgyvenimo? Juk vienuolis maldos vienumoje irgi kaupia, būtent, dvasinį gėrį. Iš tiesų, iš prigimties esame pilnatvės besočiai, godūs būti -  amžinai ir gausiai be ribų. Nes trokštame iš Kūrėjo kylančios gyvasties tvarumo ir būties pilnatvės. Sukurtas pagal „Dievo paveikslą ir panašumą“ (Pr 1,26), žmogus negali netrokšti pilnatviško būvio su Kūrėju ir jo teikiamos tvarios ir pilnatviškos gyvasties malonės. „Sukūrei mus sau“, Viešpatie, „ir nerami mūsų širdis, kol neras atilsio Tavyje“ (šv. Augustinas, „Išpažinimai“, I,1)

Tad iš prigimties žmogus yra verčiamas būti. Siekimas būti ir yra tai, ko prigimtis būtinai siekia. Sunkiai dirbame, kad pavalgytume ir pailsėtume; o pailsėję vėl kimbame į darbus, kad kitą kartą dar daugiau ilsėtumėmės, kitaip tariant, pilnatviškai ir sočiai gyvuotume. Juk trokštame, kad atostogos būtų ilgos, gyvenimas nerūpestingas ir pilnas smagių bei turtingų potyrių. Net rizikuojame dėl tikrovės ribotumą pranokstančio svaigulio, pavyzdžiui, greitai važinėjame, šokinėjame nuo uolų, vartojame svaigalus ir t.t.  

Jeigu būties trūkumas yra didžioji žmogaus bėda, ir žmogus negali nebūti, tai būties kaupimas yra mūsų būvio pamatas. Būties trūkumas mus verčia nuolat įsibūtinti ir įsigalinti, idant įrodytume sau esą pranašesni už neišvengiamą nyksmą ir užsimirštume soties būsenoje. Todėl geresnio ir tvaresnio būvio siekimas panardina mus į nesibaigiantį gėrybių kaupimą. 

Pirmiausiai patenkiname būtiniausius poreikius – palaikome ir apsaugome gyvastį. Sočius ir saugius mus spėriai pagauna beribės svajonės apie vis geresnį ir saldesnį gyvenimą. Jos ir įkalina žmogaus vaizduotę į nesiliaujantį medžiaginių gėrybių, o ir galios kaupimą bei besaikį vartojimą. Tūlas pasiduoda galios kaupimo (pavydo) ir didesnio būtinumo nei kiti jausmo (puikybės) pagundai. Kaip gera jausti kitų pavydžius žvilgsnius, kaip gera išsiaukštinti, kaip gera būti žvaigžde, kaip gera būti ... dievu. Troškimas būti dievu sau, t.y. būti kitų gėrį nusavinančiu savanaudžiu, kyla iš sužalotos žmogaus prigimties (Pr 3,5).   

Retas sugeba pasipriešinti žemiško kaupimo svajoms. Sunku pasišvęsti dvasiniam gyvenimui ir dvasinių gėrybių kaupimui. Dvasinis gyvenimas pareikalauja žemiškų svajų atsisakymo ir ryžtingo sugludimo su vieninteliu ir būtinuoju Gėriu – pačiu Gyvasties šaltiniu. Retas drįsta gyventi tikrai protingą ir maldingą gyvenimą.  

Vardan begalinio kaupimo galimybės spėriai atmetamas bendrabūvio gėris. Godumas būti sau be ribų siekia nusavinti kitų galią kaupti. Dar daugiau, ne tik nusavinti žmogaus turimą turtą, bet ir nusavinti patį žmogiškumą - atimti, orumą, laisvę, pagaliau, gyvastį. Nežabotas godus galios kaupimas yra amoralus ir paneigiantis žmogaus orumą ir laisvę. Godumas negailestingai griauna bendrabūvį. Kitaip tariant, nežabotas kapitalizmas sugriauna laisvų žmonių vertės mainus (laisvos rinkos ūkį). Galų gale, Didis kaupėjas lieka vienišas tarpe skurdžių. Ilgainiui ir pats tampa skurdžiumi, nes sukauptas turtas be turto vertintojų ir vertės mainytojų, t.y. vartotojų, nuvertėja. Menka pinigų vertė dykvietėje. Menka didelių namų vertė, jei nėra juose su kuo pasikalbėti? Bloga žmogui būti vienam ...  

Ką daryti, kad taip neatsitiktų? 

Idant būti ir būti gerai, privalu kaupti prigimties gėrį. Privalu atsigręžti į save. Privalu sukaupti prigimtį. Šis kaupimas yra pranašesnis, nes tvirtina prigimtinį santykį su Kūrėju, kuris yra bet kokio gėrio ir vertės šaltinis. Tokiu būdu žmogus įsisavina save kaip nelygstamos vertės turėtoją ir kūrėją. Žmogus pats sau tampa nuosavybe ir turtu; jis įsibūtina ir įsigalina, ir išgyvena būtiną pilnatvę beribės būties kaupimo kelyje. 

Mūsų laikais, kai prigimties atžvilgiu nebūtino turto kaupimas ir vartojimas tapo įsibūtinimo ir įsigalinimo laidu, žmonės išsižada prigimtinio žmogiškumo. Žmonės įsikalina daiktuose ir praranda savo prigimtinę galią būti - laisvai ir tikslingai. Šiandien gi prigimties sąlygotumas yra neigiamas. Niekinamas šeimos institutas, žmogiškieji santykiai iškreipiami; o iš prigimties kylančio bendrabūvio saitai aižėja. Atsiveria prigimties žaizdos. Žmones ima persekioti netvarumo baimė. Baimė gimdo priešiškumą ir įvairias neįprasto atgrasaus elgesio (kraštutinumo) apraiškas.  

Privalu liautis užsiimti savigriova. Antraip Europoje ir vėl paskęsime karuose. 

Šiandien privalome ryžtingai gręžtis į save ir Kūrėją. Privalu atrasti prigimties sąlygotumą ir sukaupti prigimtį – susigrąžinti žmogiškąjį kilnumą kaip būtiną gėrį, bendrabūvio pamatą bei tikslą. Šiandien privalome sugrąžinti į piliečių tarpą dorybės ugdymą. Kaip buvo pradžioje – Vakarų civilizacijos pradžioje. Tapsime laisvesni pačios iš žmogiškosios esmės. Dorybės dėka sugrąžinsime į mūsų tarpą prigimtinį orumą ir galią būti visavertiškai. O ir vertės mainai taps naudingesni prigimties išskleidimo prasme. 

Rinka turi nusilenkti dorybingumui. Tik tada prasidės Europos saulėtekis.

Susiję

Mindaugas Kubilius 3131984878071335105

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2018-05-23 17:57

    PAGARBA - Autoriui: ne tik politikai, bet ir - nežabotas "verslininkų" GODUMAS bei Kvailumas naikina LIETUVĄ...

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2018-05-23 21:04

    Įdomu. Autorius rašo tema, turinčia daug svarbos nedidelių tautų - tokių, kaip mes - išlikimui. Kalbant apie rinkos ir moralės santykį, šiandien didelę - ir negatyvią - reikšmę turi socialinės inžinerijos eksperimentai ir jų padariniai - fiktyvūs konstruktai, kuriuos visuomenė verčiama priimti kaip eegzistencinę tiesą.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Ačiū autoriui už paprastutes, bet būtinas paskelbti mintis.
    Pabandysiu kitais žodžiais išreikšti tą pačią esmę. Gal tas pasitarnaus tikrumo pajutimui..:
    Būtis, tame tarpe ir mano buvimas, yra užsitikrinamas paėmimu resursų iš aplinkos /atėmimu iš kitų/ . Jei neteiksime tai aplinkai/kitiems/ nieko iš savęs, neišvengiamai kils pasipriešinimas mūsų atžvilgiu. Nenutrūkstantis buvimas/stabili būsena/ galima, jei išlaikomas balansas tarp paėmimo ir atidavimo. Ir tik tokia sąlyginė intencija į stabilumo išlaikymą, gali būti laikoma už absoliutų gėrį. Besaikis ėmimas ar beatodairiškas atidavimas /iš aplinkos/aplinkai - yra grynas nesusipratimas, reiškia - absoliutus blogis, nes nepalieka galimybės išlikti tik pusiausvyrą išlaikančiame santykyje įmanomai buvimo formai. Jei paskęstame iliuzijoje, neva, gudriais fintais pasisavindami daugiau, nei mūsų fizinės galimybės gali sukurti verčių tinkamų kitiems, iššaukiame atžvilgiu savęs pagrįstą iš kitų kylančią grėsmę.., pajutus kurią, iliuzija įgauna būtinos(?) savisaugos dimensiją, jog turime sukaupti/pasisavinti/ dar daugiau resursų iš aplinkos/atimti iš kitų/, kad jų pakaktų apsiginti... nuo aplinkos/kitų/ agresijos, kurią tokiu savo nesupratingu elgesiu ir sukeliame . Įsijungia taip vadinamas TEIGIAMAS GRĮŽTAMASIS RYŠYS, nukreipiantis "mano" pastangas ne sumažinti prieštaravimams tarp "manęs" ir aplinkos/kitų, o padidinantis juos. Anksčiau ar vėliau, prieštaravimai pasiekia kritinę ribą, po kurios sistema nebegali išlikti stabili ir suyra.
    Taigi, moralas, kurį privalome išsakyti į besaikį kaupimą pasinešusiems buržujams, o tuo labiau keliomis eilėmis stambesniems parazitams transnacionalams-globalistams sėjantiems į nebūti orientuotą destrukciją, būtų toks: jūs galite išsaugoti savo buvimą/egzistenciją, jei atsisakysite besaikio kaupimo, neva, tam, kad turėtumėte pakankamus resursus apsigynimui. Iliuzija tai. Didinant agresiją, neįmanoma išvengti tos agresijos pasekmių. Jūs niekaip negalite išnaikinti visų nepatenkintų jumis, nes nepatenkinti yra tie, kurie jums būtini, kad juos apiplėšinėtumėte.., dėl ko jie ir yra nepatenkinti. Jei to nesuprasite/nepaklausysite/, kaip kad Ninevės gyventojai paklausė pranašo Jonos (https://www.bible.com/lt/bible/310/JON.1.ltzb ), kaltinkite patys save. Nepadės jums jokie jūsų sukeliami pasauliniai karai. Pasaulis sunaikins jus paprastai ir elementariai, kaip neatitinkančius Viešpaties-būties plano, kaip kad sunaikino sodomą ir gomorą.
    Nėra ir negali būti natūralaus poreikio turėti daugiau, nei užtenka jūsų misijai realizuoti, kuri reikalinga ir būtina visuomenei. Visa, ką daugiau pasisavinate, neprideda ir nepridės jums laimės.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2018-05-24 10:30

    Ir vėl tas gudruolis pjauna grybą (lot. secat fungum).

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2018-05-24 11:30

      O gi, ne tau, Martynai(2018-05-24 10:30), mėlynas dangus...

      Panaikinti
    2. „Ogi“ rašoma be tarpo, gudruoli.

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2018-05-24 12:25

      eik tu šikt...

      Panaikinti
    4. Anonimiškas2018-05-24 12:34

      Nevykėlis.

      Panaikinti
  5. Anonimiškas2018-05-24 21:41

    Arba: visi žinome, kad investicijos į Tailandą, Malaiziją, Filipinus, Indoneziją pasiteisino su kaupu: žmonės turi darbų ir pragyvenimo šaltinį. Kodėl nei Europos Sąjunga, nei Junginės Tautos niekada neteikė prioritetų sprėsti klausimams, kaip stabilizuoti padėtį tuose kraštuose, iš kurių į Europą plūste plūsta pabėgeliai? Logiška manyti, kad europietiškąjį visuomenės modelį, kurį savo veiksmais (nebūtinai žodžiais) patvirtina besistengiantys atekti į Europą, būtų logiška adaptuoti ir kituose kraštuose - Afrikoje, Azijoje. Tačiau nei JT, nei ES, nei žiniasklaida niekada nekelia šio klausimo rimtai. Kaip manote - kodėl?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tikėjausi, kad atsiras galinčių atsakyti į Jūsų iškeltą klausimą: "europietiškąjį visuomenės modelį, kurį savo veiksmais (nebūtinai žodžiais) patvirtina besistengiantys patekti į Europą, būtų logiška adaptuoti ir kituose kraštuose - Afrikoje, Azijoje. Tačiau nei JT, nei ES, nei žiniasklaida niekada nekelia šio klausimo rimtai. Kaip manote - kodėl?"

      - Kadangi neatsirado norinčių/galinčių paaiškinti situaciją, pabandysiu paaiškinti aš. Vien ta informacija, kuri laisvai sklando viešoje erdvėje, to padaryti negalėčiau. Manau, tuose rėmuose to padaryti išvis neįmanoma. Būtina daryti prielaidą, kad be viešai veikiančių subjektų - kaip minimum - veikia dar viena nežinoma(?) jėga.., bet ji bevelytų išlikti slapta. Tą aš jau daug kartų akcentavau, aiškindamas, kodėl - neva, mūsų išrenkama - valdžia, neatstovauja mūsų interesų. Apie tą "slaptą", nors - visiems gerai žinomą jėgą - ir nutyli jos skiriami statytiniai į, neva, mūsų visus valdžios renkamus ar skiriamus organus. Kitaip ir būti negali. O jei jau taip puikiai sekasi veikti visų nacionalinių valstybių visuose organuose tiems anonimams, tai kodėl gi jie turėtų vengti savus štirlicus išstatyti ir tarptautiniuose? O šeimininkų norai, visada įstatymas jų vergams. Taigi, ir tyli nusamdytieji vergai.

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2018-05-27 00:18

      Jei teisingai supratau Jūsų minį, šios - tarkime, kol kas hipotetinės - slaptos jėgos egzistavimas ir yra pagrindinė priežastis, kodėl vengiama europietiškajį modelį adaptuoti būtent tuose kraštuose, iš kuių plūsta ,,pabėgėliai''? Jei sutiksime su tokia prielaida, natūralu klausti: kodėl šios menamos jėgos suinteresuotumas yra būtent toks - ty.y neleisti adaptuoti europietiškajį visuomenės modelį kitur?

      Panaikinti
    3. Lenkiu savo žilą galvą prieš Jūsų išmintį, nes toks klausimo kėlimas liudija, kad Jūs atsakymą puikiai žinote ir galėtumėte pateikti pats. Ir tik Jūsų garbingumas bei pagarbumas toje pačioje dvasioje gyvenantiems, leidžia Jums tą misiją siūlyti atlikti kitam. Ačiū Jums.
      Esu tik dulkė palyginus su tūkstantmete išmintimi. Todėl daug nekalbėsiu nuo savęs. Pasakysiu tik tiek, kad slaptoje besistengiančios išlikti jėgos tikslas nėra toks pat, kaip kad Šventoje dvasioje gyvenančiųjų. Pikta dvasia ir yra pikta tuo, jog neturi tikslo, kad visi turėtų padorų gyvenimą. Ji gyvena iliuzija manydama, jog žemindama visus, pasijaus reikšmingesne už patį dievą.
      Ne vargingai gyvenančių kraštų gerbūviu rūpinasi piktavaliai, o kad nusilpnintų kraštus ir tuos, kurie klestėjimu savo gali nepaklūsti jiems.
      Štai ką kalba apie ją Šv. Raštas:

      2 Kor 11,14
      14 Ir nenuostabu. Juk pats šėtonas apsimeta šviesos angelu.

      Iz 14,12
      12 Kaip tu iškritai iš dangaus, Liuciferi, ryto aušros sūnau? Kaip tu kritai žemėn, kuris buvai pamynęs tautas?
      Apr 12,9
      9 Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas Velniu ir Šėtonu, kuris suvedžioja visą pasaulį. Jis buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai.
      Jn 8,44
      44 Jūsų tėvas-velnias, ir jūs norite vykdyti savo tėvo troškimus. Jis nuo pat pradžios buvo žmogžudys ir nesilaikė tiesos, nes jame nėra tiesos. Kalbėdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas.

      1 Pt 5,8
      8 Būkite blaivūs ir budrūs, nes jūsų priešas velnias slankioja aplinkui kaip riaumojantis liūtas, tykodamas kurį nors praryti.
      1 Jn 3,8
      8 Kas daro nuodėmę, tas iš velnio, nes velnias nuodėmiauja nuo pat pradžios. Todėl ir pasirodė Dievo Sūnus, kad sugriautų velnio darbus.

      Panaikinti
    4. Anonimiškas2018-05-27 16:12

      tikėjausi, kad žodį ,,Dievas'' rašysite dižiąja raide. Apskritai turjau omeny pasaulietinius šios problemos nesprendimo - tyčinio nesprendimo - aspektus.

      Panaikinti
  6. Anonimiškas2018-06-15 02:12

    Štai pažiūrėkite į humanitarinių mokslų lygį visose ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse - Prancūzija ir Italij, o visos kitos? Na gerai, Japonija. O visur kitur? - dominuoja tikslieji mokslai kaip panacėja kasdienei egzistencijai. Vėlgi galimas klausimas - kodėl apleidžiami humanitarinai mokslai? Paprasta: humanitariniai mokslai - filosofija, etika, dailės ir muzikos istorija yra mąstymo, vertinimo, neretai ir moralumo paieškas skatinantys veiksniai. O tuomet neišvengiami klausimai - kas teisinga ir kas ne? Blizgantys policijos ir vyriausybių kortežai nesiderina su bedarbiais ir benamiais gatvėse, o asigancijos karui - su veidmainingais ditirambais taikai. O jeigu žmogus pradės galvoti apie sąžinę, padorumą, tiesą, ką daryti verslui, ,,laisvosios rinkos'' papūgoms ir vadybininkais save vadinantiems užkietėjusiems veidmainiams ir sukčiams? O jiegu apie tesiingumą ir sąžinę pradsgalvoti ne vienas žmogus, o daugelis, ir jų vis daugės? - kas tuomet liks iš ,,biznio mokyklų'', pseudouniversitetų ir pseudomokslų? O emocinis ryšys tarp žmonių? - juk tuomet žmonės gali imti ir susivienyti!!! Neeeeee, skaitmeninės vergijos monstrai pasiruošę aukoti bet ką, kad tik išlaikyti iliuzorinę ,,ekonomiką'', nepaluajamą kreditų ir paskolų konvejerį, o svarbiausia - didžiąją biznio paslaptį: sėkmingas biznis pirmiausia yra niekšiška savybė pasinaudoti sunkia kito žmogaus padėtimi.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SEKITE MUS FACEBOOK

KVIEČIAME ĮSIGYTI

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

Naujienų prenumerata

item