Lenkiją ir Vengriją svarsto drausminti finansiškai: mažiau ES vertybių – mažiau ir ES pinigų

www.lrt.lt

Nepatenkinta Lenkijos ir Vengrijos politikos kryptimi, Europos Komisija (EK) svarsto jas drausminti finansiškai – labiau susiejant Europos Sąjungos (ES) finansavimą su šalių demonstruojama pagarba ES vertybėms. Tačiau finansavimas iš ES fondų neturėtų priklausyti nuo klausimų, kurie palieka nemažai vietos interpretacijoms, LRT.lt sako politologė Rima Urbonaitė.

EK reiškiant susirūpinimą tuo, ką ji vadina demokratijos erozija, ypač teismų ir žiniasklaidos srityje Lenkijoje, Vengrijoje ir kitur, imta svarstyti, kad šalių narių prieiga prie ES fondų turėtų būti sąlygojama jų pagarbos demokratinėms vertybėms.

„Metas nuspręsti, kaip galėtų būti sustiprintas ES finansavimo ryšys su pagarba fundamentalioms ES vertybėms“, – teigiama EK pareiškime. 

Kalbama ir apie planus reformuoti egzistuojančių fondų biudžetus taip, kad finansavimas būtų susietas su migracijos politikos Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose tikslais.

Naujienų agentūra „Reuters“ praneša, kad pristatydamas 2021–2027 metų biudžetą EK vadovas Jeanas-Claude`as Junckeris nedetalizavo, kaip atrodys ES vertybes ir finansavimą susiesiantis mechanizmas. Tuo metu už biudžetą atsakingas EK narys Guentheris Oettingeris pažymėjo, kad Briuselis dėl to derasi su šalimis narėmis, o detalesnis planas turėtų būti aiškus dar gegužę.

Tačiau ir pati EK pastebi, kad tokio mechanizmo sukūrimas gali kelti nemažai teisinių ir praktinių sunkumų.

„Bet kokia finansinė sąlyga turi būti tiksli ir proporcinga. Taip pat reikia apsvarstyti, kokį tai poveikį turės atskiriems ES finansavimo gavėjams, kurie nėra atsakingi už tokius pažeidimus, apie kuriuos kalbama, ir kuriuos norima susieti su finansavimo dydžiu“, – pažymima EK pareiškime.

Lenkija ir Vengrija tokius EK planus vertina kaip bandymą netiesiogiai jas nubausti, apeinant tiesioginius mechanizmus, tokius kaip precedento neturinti sankcijų procedūra, kurią Briuselis pradėjo dėl Lenkijos teismų sistemos reformų.

Rytų Europos šalys perspėjo, kad finansavimo sumažinimas, pasiremiant diskusijomis dėl demokratijos, tarp jų rinkėjų sumažins paramą ES.

Abejoja sprendimu finansavimą sieti su vertybėmis

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė R. Urbonaitė teigia, kad bendrai ES priimtų sprendimų ir vertybių laikytis privalu, tačiau vertybiniai klausimai, paliekantys nemažai vietos interpretacijoms, neturėtų lemti finansavimo.

„Narystė ES nenukrenta iš dangaus, valstybės privalo atlikti daugybę namų darbų, taip pat ir demokratijos, susijusių su ES deklaruojamomis vertybėmis. Kita vertus, ES nėra federacinis subjektas, nors ji ieško bendro vardiklio visoms valstybėms narėms.

Tačiau kyla klausimas, kaip tų vertybių laikymąsi arba nesilaikymą įvertinti objektyviai, nes nubrėžti aiškias raudonas linijas šiuo klausimu yra labai sudėtinga. Tai parodo ir ginčas dėl Lenkijos teismų sistemos reformos – EK tai mato vienaip, tačiau skirtingos šalys Lenkijoje vykstančius procesus vertina skirtingai. Manau, kad finansavimas neturėtų priklausyti nuo klausimų, kurie palieka nemažai vietos interpretacijoms“, – sako R. Urbonaitė.

Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros vedėjas politologas Andžejus Pukšto teigia, kad kol kas sunku pasakyti, ar šalims bus pritaikyta tokia finansinė bausmė, tačiau iškilusi situacija tik patvirtina, kad ES privalės pasirinkti – eiti gilesnės integracijos keliu ar palikti nacionalinėms valstybėms daugiau laisvių.

„Kol kas sunku pasakyti, ar prie to iš tiesų bus prieita. Viena vertus, ES šiuo metu kyla daugybė kitų klausimų ir problemų – „Brexit“, JAV pasitraukimas iš branduolinio susitarimo su Iranu. Kita vertus, pagrindinių ES taisyklių, demokratijos principų taip pat nenorima palikti už borto. Ir nors panašu, kad abi šalys yra linkusios į kompromisą, neatmestina, kad jų europiniai biudžetai gali nukentėti.

Tačiau ES anksčiau ar vėliau teks atsakyti į vieną esminį klausimą – einama gilesnės integracijos keliu ar nacionalinėms valstybėms paliekama daugiau galios. Turbūt atsakymo, kuris kelias būtų teisingiausias, neturi ir pats Briuselis“, – kalba pašnekovas.

EK ginčas su Lenkija praranda pagreitį

Pristatydama pasiūlymus dėl bloko biudžeto 2021–2027 m., EK taip pat pažymėjo, kad esama pažangos, sprendžiant aštrų ginčą su Lenkija dėl teisės viršenybės.

Po dvejų metų ginčų dėl Lenkijos vyriausybės mėginimo didinti teismų kontrolę, Lenkijos premjeru tapęs Mateuszas Morawieckis Briuselyje demonstruoja švelnesnį toną, rašo naujienų agentūra „Reuters“.

„Reuters“ šaltinių teigimu, M. Morawieckiui padarius keletą nedidelių pakeitimų politikos kryptyje, jo strategija duoda teigiamų rezultatų – ES diplomatai kalba, kad beprecedentis EK teisinis ginčas su Varšuva dėl teisės viršenybės problemų, panašu, parado pagreitį.

M. Morawieckis ir jo ministrai surengė keletą susitikimų su aukštais ES pareigūnais, pasitelkė teisės ekspertus, kurie dirbo su EK Lenkijos teismų sistemos reformos klausimu.

Švelnėjantį Lenkijos ir EK diskusijų toną pastebi ir A. Pukšto: „EK buvo nusiteikusi labai griežtai, buvo svarstoma apie balsavimą, kuriuo Lenkijai būtų atimta balso teisė ES. Pastebėjus, kad to padaryti greičiausiai nepavyks, pradėta kalbėti apie kitą sudrausminimo priemonę – finansavimo sumažinimą.

Tačiau derybos tarp EK ir Lenkijos tikrai vyksta. Jei pernai metų J.-C. Junckerio ir jo pavaduotojo Franso Timermanso tonas Lenkijos atžvilgiu buvo griežtas, pastaruoju metu derybos pasistūmėjo, pats F. Timermansas lankėsi Varšuvoje.“

Anot R. Urbonaitės, Lenkija gali išvengti sumažėjusio finansavimo, tačiau labai daug priklausys nuo Lenkijos gebėjimo argumentuoti savo poziciją, o argumentų, kodėl Briuselio kritikuojama teismų reforma nepažeidžia jokių mums įprastų normų – girdima.