Audrys Antanaitis: „Lietuvių kalbos vartojimas labai traukiasi“

Irmanto Sidarevičiaus nuotr. www.respublika.lt   Dar nėra nė pusmečio, kai Valstybinės lietuvių kalbos komisijai vadovauja lituanis...

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Dar nėra nė pusmečio, kai Valstybinės lietuvių kalbos komisijai vadovauja lituanisto išsilavinimą turintis žurnalistas Audrys Antanaitis. Svarstant jo kandidatūrą Seime, bene didžiausia kliūtimi laikyta aplinkybė, kad jis neturi mokslinio laipsnio, tačiau pakako kelių mėnesių, kad lituanistikos magistro vadovaujama komisija parengtų ir pateiktų Seimui 2018-2022 metų valstybinės kalbos politikos gaires, kurių apskritai nebuvo ištisą dešimtmetį. (Tuomet komisijai vadovavo mokslų daktarės kalbininkės.)

- Na, ir kaip jums naujoji kėdė? Neduria nė kiek?

- Daug kas galvoja, kad „valdiškos“ kėdės yra minkštos, bet iš tikrųjų jos neturi durti, jeigu žmogus yra tam darbui pasiruošęs. Kalbos politikos vadovo kėdė man tikrai neduria, nes visą sąmoningą gyvenimą su kalbos politikos problema susidurdavau nuolat. Mano pogrindinė veikla sovietiniais metais buvo susijusi su kalba, kai aš lietuviškai rašiau atsišaukimus, mano sprendimas studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą turint disidentinę dėmę, buvo sąmoningas, mano darbas ar Lietuvių literatūros institute ar darbas su užsienio lietuvių (Sibiro, Kazachstano, Rusijos) bendruomenėmis irgi buvo kalbos reikalas; daugybę metų domėjausi Pietryčių Lietuvos švietimo ir kalbos problemomis, - visą gyvenimą augau, gyvenau su kalbos politikos reikalais, dėl to manęs neduria šita kėdė. Dabar kalbos problemų yra išties daug ir aš džiaugiuosi, kad galiu savo įdirbį pritaikyti galvodamas ir veikdamas, kaip reikia lietuvių kalbą plėtoti, puoselėti ir modernizuoti.

- Viena iš tų problemų turbūt būtų pakeista valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino tvarka, leidžianti moksleiviui ignoruoti lietuvių rašytojus apskritai. Tiek Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, tiek Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis nepritarė tokiam pokyčiui, tačiau kas iš to?

- Taip, šiemet lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą bus galima išlaikyti jau nebeskaičius lietuvių autorių, remiantis vien užsienio autoriais. Bet aš labai tikiuosi, kad iki kitų mokslo metų klaida bus ištaisyta ir žmonės, kuriuos minėjote, padės tai padaryti.

- Kokios dar problemos jūsų akimis yra itin aštrios?

- Pirmoji ir pati didžiausia problema yra anglų kalbos skverbimasis. Lietuva gyvena globaliame pasaulyje ir jeigu anksčiau lietuvis apsiribodavo 20 kilometrų spinduliu apie jo bažnytkaimį, tai dabar lietuvių kalbos santykiai su kitomis kalbomis jau tampa problema. Anksčiau ta problema vadinosi lietuvių - rusų santykiai, bet tuomet buvo lengviau, nes rusų kalba buvo priimama kaip okupantų kalba. Dabar anglų kalba mums yra antra sava kalba, ir čia yra pirmasis pavojus, kad mes nebežinome, kada turime kalbėti lietuviškai, kada angliškai. 

Anglų kalba tampa prestižinė kalba mūsų valstybėje, paverždama prestižą iš lietuvių kalbos. Lietuvių kalba darosi nebeprestižinė. Renginys, kuriame dalyvauja vienas du užsieniečiai, skelbiamas tarptautiniu ir jis vyksta anglų kalba. Lietuvių kalba paniekinama. Pažiūrėkime į viešuosius užrašus Vilniuje - matome daugiausia angliškus, nes galvojame, kad taip yra gražu. Yra net siūlymas, kad anglų kalba taptų antrąja pagalbine valstybine kalba. Žinoma, nenoriu pasakyti, kad neturime mokytis anglų kalbos, kad neturime mokėti kitų kalbų, bet pirmiausia turime surasti vietą lietuvių kalbai...

- Gerai nugirdau: ar ir valstybinei lietuvių kalbai turime ieškoti vietos?

- Formaliai lietuvių kalba yra valstybinė, bet jos vartojimas labai traukiasi - štai kur bėda. Net moksliniai straipsniai, paskelbti tarptautiniuose žurnaluose ne lietuvių kalba, vertinami daug geriau, negu jie būtų parašyti gimtąja kalba. Net lituanistai studijas išsyk rašo angliškai. Tai reiškia, kad motyvacija vartoti lietuvių kalbą mažėja, ir tai yra faktas, kad lietuvių kalba neranda sau vietos. Įstatymas nustato lietuvių kalbos statusą, bet realiam gyvenime ji traukiasi, užima vis mažesnę vietą. Ir siūlymų, kad ji užimtų vis mažesnę vietą, yra gana daug.

- Šit ir Seime nuaidėjo siūlymas...

- Taip, Tautinių mažumų įstatymo projekte buvo numatyta, jog vietovėse, kuriose yra 30 proc. nelietuviakalbių žmonių, būtų įvesta antroji kalba. Šalčininkų, Vilniaus rajone, galėtų būti lenkų, Visagine - rusų, Klaipėdoje - galbūt irgi rusų. Lietuvių kalbai darosi vis nejaukiau ir nejaukiau, nes, tarkime, lituanistikos veikalai vis mažiau ir mažiau finansuojami, Vilniaus universiteto filologijos fakultete lietuvių kalbos katedros yra sugrūstos į institutus, tarp kurių Lituanistikos instituto nėra. Jau pusę metų svarstomas projektas, kad lituanistinius institutus reikia sujungti į vieną „kolūkį“. Kalbama, kad šitaip siekiama jų veiklą optimizuoti, bet iš tikrųjų reikėtų į lietuvių kalbą investuoti. 

Taip daro Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas, užsimojęs atgaivinti prancūzų kalbos prestižą. Jis steigia prancūzų kalbos namus ir skiria jiems 200 mln. eurų. Jis supranta, kad net nesant kalbai didelio pavojaus, reikia į ją investuoti, o mes žiūrime, kaip sutaupyti lietuvių kalbos sąskaita. Pasirodo, kad dešimt metų Lietuvoje nebuvo jokios kalbos politikos programos. 2003-2008 metais veikė kalbos politikos gairės, nuo 2008-ųjų nebėra jokių gairių. Dabartinė komisija jau parengė 2018-2022 metų gaires, tikėdamasi, kad Seimas joms pritars ir mes pagaliau vėl turėsime kalbos politiką. Ją papildysime kalbos politikos priemonių planu, veiksmais ir aš tikiuosi, kad valstybinės kalbos traukimąsi mums pavyks sustabdyti, kaip pavyko išgelbėti ir Terminų banką, kuriam grėsė būti uždarytam. Terminų bankas - Lietuvos nacionalinė vertybė, jame sukaupta dešimtys tūkstančių terminų, kurie yra reikalingi modernizuojant lietuvių kalbą ir išlaikant ją lygiavertę su Europos kalbomis.

- Vadinasi, niauriam lietuvybės kontekste ką tik susikūręs lituanistikos stiprinimo sąjūdis nėra perteklinis?

- Joks visuomeninis sąjūdis, kuris rūpinasi kalba, nėra perteklinis, kadangi lietuvių valstybinės kalbos padėtis iš tikro sudėtinga. Svarbu tik, kad visuomeniniai sąjūdžiai vis dėlto veiktų vieningai, nes kartais jie nuklysta į tarpusavio santykių aiškinimąsi ir ima gęsti. Labai gerai, kad sąjūdžiai kuriasi ir valdžios institucijoms bus parodyta, kad lietuvių kalba rūpi visuomenei, nes iki šiol tebėra gajus mitas, kad ji rūpi tik kalbininkams...

- ...ir tai ne visiems.

- Dabar iš tikrųjų yra kelios ideologijos ir viena iš jų sako, kad lietuvių kalba nereikia rūpintis, kad lietuvių kalba yra pakankamai stipri ir pati savimi pasirūpins; neva taisyklinga kalba yra nesąmonė, lietuvis, kuriam lietuvių kalba yra gimtoji, kalbos klaidų išvis negali padaryti. Jei nereikia ja rūpintis, vadinasi, nereikia jos ir mokytis, vadinasi, nereikia jokių kalbos taisyklių, jokių terminų? Kaip tai reikėtų vertinti? 

Praktiškai tai yra per kalbą vykdoma antivalstybinė veikla. Juk kalba, tauta, valstybė yra triada, vienis, ir jeigu neturėsime bent vieno iš jų, neturėsime nieko. Negali išlikti tauta be kalbos, negali išlikti valstybė be tautos. Ir jeigu kokia nors priešiška valstybė norėtų smarkiai mums pakenkti, pirmiausia paleistų užtaisą „kalbėk bet kaip“...

- Tiesą sakant užuominų, net ne užuominų, jau esama. Šit vienos kalbininkės straipsnyje svajojama, kaip būtų gerai, jei Valstybinės lietuvių kalbos komisija „patrauktų nagus“ nuo vadovėlių ir kad lietuvių kalbos mokytojai galėtų dėstyti ką užsimanę.

- Įsivaizduojate, koks chaosas būtų keliuose, jeigu koks nors ideologas paragintų nesilaikyti eismo taisyklių, nes demokratiniame pasaulyje individas turi laisvę važinėti, kaip jam patinka.... Įsivaizduojate, kokia tai būtų nesąmonė? Beje, buvo tų neaprobuotų vadovėlių ir, žinot, kokių šiurpių mes ten radome? Pavyzdžiui, pasaką, kaip negerą mergaitę pikta moteris sumala mėsmale, o jos motina parduotuvėje pirktame farše aptinka mėlynai dažytus dukters nagus... Manot, tai yra normalu? Šeštokams?!

- Manau, pasaulis tiesiog kvailėja akyse.

- Vadinasi, negalima patraukti nagų nuo vadovėlių. Turime turėti kažką bendra valstybėje, turime vertybes diegti, o ne mergaites „malti mėsmalėje“. Prieš kokius 6-7 metus, jei pamenat, irgi buvo propaguojama vienalytė meilė, net buvo išleistos pasakos, kur karalaitis mylėjo karalaitį, princesė - princesę. Šiandien mes nuėjom kur kas toliau.. Aš nieko prieš homoseksualistus neturiu, bet niekaip negaliu suprasti, kodėl būti homoseksualistu šiandien garbinga, o būti lietuviu - jau nebegarbinga. 

Kodėl, stebimės, žmonės emigruoja, kodėl jie nepatenkinti, nemyli savo valstybės, - jie myli savo valstybę, bet jie ištvirkinti ideologų, kartojančių „tu negalvok apie tautybę“, „būk europietis“. Natūralu, kad jis, būdamas europietis, ir „varo“ į tą Europą, - koks jam skirtumas, ar Lietuva, ar Airija, ar Ispanija, ar Anglija. Nežinau, sąmoningai ar nesąmoningai, bet, mano galva, gėdijimasis būti lietuviu arba skatinimas gėdytis yra antivalstybinis veiksmas, kaip ir raginimas nesirūpinti lietuvių kalba. Dar ir dėl to visuomenei kalba yra vertinga kaip viena iš judėjimo už savo vertybes dalių, nes tik lietuviškai mes pasakysime, kad mums tos vertybės rūpi, tik lietuviškai mes galėsime pasakyti, kad mums rūpi mūsų Tauta, mums rūpi, kad ji nemažėtų, neišsigimtų, kad neišsižudytų, negertų, - tik tokia Tauta ir bus pajėgi sukurti Lietuvos valstybę, apie kurią seniai svajojame.

Parengė Danutė Šepetytė.

Susiję

Ugdymo politika 8833148307731188796

Rašyti komentarą

  1. Aha, žmonės emigruoja į užsienį, nes Lietuvoje niekas nebegerbia gimtosios kalbos. Todėl žmonės emigruoja į Angliją. Logiškai kalbi, Antanaiti.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Patriotas Didysis2018-05-28 13:06

      sustabdysim emigracija neduodami dvigubos pilietibes! niekas daugeu neemigruos jei dvigubos pilietibes nebus!

      Panaikinti
    2. Dar reikėtų uždrausti mokyti vaikus anglų kalbos. Kai nemokės angliškai, bus daug sunkiau emigruoti. Tai būtų svarus žingsnis mažinant emigracijos mastus.

      Panaikinti
    3. Niekaip nesuprantu veikėjų, kurie, nė velnio nieko nesupratę (matyt, "piar dauk raidžiū"), suskumba savo negebėjimą suprasti demonstruoti viešai. Ar čia mazochizmas toks, kai apsikvailinus jaučiamas malonumas - ar tiesiog paprasčiausias bukumas?

      Panaikinti
    4. Man tai nesuprantama, kodėl Kremlinė utelė, apsimetanti patriotu, nesugeba komentaro be krūvos rašybos klaidų parašyti.

      Panaikinti
    5. Anonimiškas2018-05-28 15:16

      pagal tavo protelį, jeigu lietuviai, kurie rūpinasi lietuvių kalba, yra "kremlinės utėlės" tai logiška, kad Kremlius irgi labai susirūpinęs lietuvių kalbos išlikimu.

      Panaikinti
    6. Gal tada žinai, kodėl Kremlinė utelė, kuri taip susirūpinusi lietuvių kalbos išsaugojimu, kiekviename komentare padaro šitiek rašybos klaidų?

      Panaikinti
    7. Anonimiškas2018-05-28 17:34

      prasilenki su logika: užsislėpusi "kremlinė utėlė" tikrai nedarys gramatinių klaidų, kad jos nedemaskuotų

      Panaikinti
    8. Pastebėjimas2018-05-28 21:37

      >Unknown 2018-05-28 15:34. Puiku kad tamsta lietuviškai rašote be klaidų ir shame kad nesugebate pasirašyti lietuvišku psiaudonimu.

      Panaikinti
    9. Anonimiškas2018-05-28 22:17

      Unknown 15.34, kas čia ta Kremlinė utelė? - ar žinai, kad rašoma ne ,,utelė'', o ,,utėlė''? Sakyk tiesiai šviesiai.

      Panaikinti
  2. Atrodo, suprantu čia atropojusių padarų isterikavimo ir apskritai neadekvatumo priežastį: kaltas aplinkos pokytis. Pabandysiu paaiškinti išsamiau.
    Šitie padarai paprastai neršia savo kloakose, kur visi tokie patys. Ten jie vieni kitiems masturbuoja postringavimais, kokie jie ypatingi, progresyvūs, visapusiškai pranašesni už „retrogradus“, „nacius-fašius“, ir apskritai „-istus“ beigi „-fobus“. Savo įsivaizduojamą pranašumą jie „grindžia“ vartodami ideologinius naujadarus (plg. su jų „proto ir dvasios brolių“ bolševikų mėgstamais „internacionalizmais“, „proletariatais“, „revoliucingumais“ ir pan.) bei gausiai „prifarširuodami“ savo kalbą anglicizmų (plg. su jų pirmtakų mėgtais rusicizmais).
    Kadangi, kaip ir jų pirmtakai bolševikai, šita homunistinė fauna jaučiasi esą savo pseudoreligijos „mesijais“, tai anksčiau arba vėliau kažkuriam iš jų šauna (ne, greičiausiai ne galvon – ten nėra kur „šauti“) „genijali“ idėja – nešti savo neišmatuojamo „entelekto“ šviesą „tamsolems-acilikėlems“. Na, ir „patrolinti“ tuo pačiu, kloakoje likusiems bendrams sutartinai pritariant savo standartiniu „ыгыгыгыгыгы“.
    Ir štai toks „minties galiūnas“ (nes taigi progresyvas – vadinasi, automatiškai „entelekto elytas“) išropoja iš savo kloakos, pasiruošęs „užmušti protu“ beigi „negyvai užtrolinti“ visus „acilikėlius“ – bet patenka į aplinką, kur visi oponentai yra neišmatuojamai už tą vargšą „progresyvą“ pranašesni. Visaip. Ne, jis to nesupranta – neturi tam reikiamų „padargų“, bet nervingas gerai ištreniruoto specifinio sfinkterio trūkčiojimas kelia pojūtį, kad „kaškas če nia tajp“.
    Kiekvienas bandymas „patrolinti“ baigiasi ne ausiai įprastu ir mielu „proto brolių“ „ыгыгыгыгыгы“, bet nelabai grakščiu skrydžiu snukiu žemyn į savo paties srutų balą. Ir nors tai beveik grįžimas į savo įprastinę „gyvenamąją aplinką“, bet tas „kaškas če nia tajp“ jausmas niekaip neapleidžia, nervingas sfinkterio trūkčiojimas nenustoja.
    Užtat ir purkštauja, nabagai, žmones juokindami, nes diskomforto jausmas yra, o jo priežasčių suprasti niekaip neina, kadangi tų dviejų smegenų skystyje plaukiojančių infuzorijų tam paprasčiausiai nepakanka.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2018-05-29 11:01

      Visi, kas prieš anglų kalbą-išvaduotoją nuo rusų-okupacinės kalbos yra Putino agentai, kremlinai, vatnikai ir kitokie mother-fuckeriai! Lietuvoje turi būti trys valstybinės kalbos!!! Pirmoji - anglų, antroji -lietuvių, o trečioji - didžios tautos, kuri iškasė Juodąją jūrą!!! Go West, go West, go West!!!

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2018-05-29 12:48

      Taip ir norisi tau pasakyti ketvirta kalba "ic do dupy". O tokia "komentarų" banga matyt plūstelėjo po Valatkos laidos per Ž. radiją, kur šis deklaravo naujai sugalvotą tautinės tironijos sąvoką. Spekit iš trijų kartų ar čia už pinigus ar pats sugalvojo...

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SEKITE MUS FACEBOOK

KVIEČIAME ĮSIGYTI

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

Naujienų prenumerata

item