Šventinė eisena su trispalvėmis Vilniaus Gedimino prospektu iki Daukanto aikštės

Balandžio 25 d. 12 val. Vilniuje, bus prisiminta ir paminėta svarbi Lietuvos 100-mečio istorijos data, kuomet 1918 balandžio 25 d. Lietuv...

Balandžio 25 d. 12 val. Vilniuje, bus prisiminta ir paminėta svarbi Lietuvos 100-mečio istorijos data, kuomet 1918 balandžio 25 d. Lietuvos Taryba patvirtino Lietuvos trispalvę tautinę vėliavą.

Ta proga visuomeninių organizacijų atstovai iš Vilniaus Nepriklausomybės aikštės prie Seimo surengs iškilmingą eiseną su trispalvėmis Vilniaus Gedimino prospektu iki Daukanto aikštės.

„Kviečiame dalyvauti visus piliečius ir organizacijas, didelius ir mažus. Su Trispalve mūsų didvyriai grūmėsi ir mirė už Lietuvos laisvę. Su Trispalve susitelkę į Sąjūdį atkūrėme valstybę. Su Trispalve buskime ir kilkime naujai Sąjūdžio bangai – susigrąžinkime tikrą Tautos laisvę ir Valstybės nepriklausomybę. Tegul Trispalvė kreipiasi į kiekvieno protą ir širdį! Eisenos Trispalvių jūra teprimena: LIETUVA VISAD LAUKIA!“, – sako vienas iš Trispalvės pagerbimo iškilmių rengėjas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas Romas Pakalnis.

1917 m. birželio 6 d. Lietuvos visuomenininkai puoselėjantys viltį atkurti Lietuvos valstybę pasitarime pas J. Basanavičių nutarė būsimos laisvos Lietuvos vėliavos spalvas išrinkti iš tautinių spalvų. 1918 m. balandžio 19 d. Komisija, į kurią įėjo J. Basanavičius, A. Žmuidzinavičius ir T. Daugirdas nusprendė, kad Lietuvos vėliavą sudarys trys vienodo pločio horizontalios juostos – geltona, žalia, raudona. 1918 m. balandžio 25 d. Lietuvos Tarybos nariai: S. Banaitis, J. Basanavičius, M. Biržiška, K. Bizauskas, P. Dovydaitis, S. Kairys, P. Klimas, D. Malinauskas, V. Mironas, A. Petrulis, A. Smetona, J. Smilgevičius, J. Staugaitis, A. Stulginskis, J. Šaulys, K. Šaulys, J. Šernas, J. Vailokaitis, J. Vileišis patvirtino šį projektą.


Į eiseną kviečia:

Vilniaus Sąjūdžio taryba, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas;

Vilniaus forumas;

Talka kalbai ir tautai;

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras;

Jaunimo sambūris „Pro patria“;

Nevyriausybinių organizacijų padedančių stiprinti valstybinius gynybinius pajėgumus koordinacinė taryba.


Daugiau žinių:

Leonas Kerosierius, tel. 8674 38465, el.p. [email protected]

Susiję

Demokratija ir valdymas 936315031589272640

Rašyti komentarą

5 komentarai

JVC rašė...

Prasau parasykite kur pasiskaityti kaip ir kodel gime "tautine" veliava. Kodel buvo pasirinktas ne Vytis.

Anonimiškas rašė...

Gerai, kad yra organizacijų, kurios nepamiršta mūsų istorinių faktų, kurioms rūpi tautos istorinė atmintis. Ateisime.
Beje, Lietuvos Taryba patvirtino ir istorinę vėliavą, kurios vienoje pusėje vaizduojamas baltas raitelis raudoname lauke, o kitoje - Gediminaičių stulpai. Istorinę vėliavą naudojo Respublikos Prezidentas.

Anonimiškas rašė...

Eitynės Trispalvės gimtadienio proga - puiki idėja.

Pikc rašė...

Idėja išties puiki - tiek, kad ji skirta praktiškai TIK vilniečiams (ir tik tiems, kurie dirba pakankamai arti centro, kad suspėtų per pietų pertrauką "subėgioti" iki eitynių ir atgal).

Anonimiškas rašė...

Pikc, o tegul judėjimo ProPatria skyriai būna visoje Lietuvoje - bent jau septyniuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tada ir eitynes bus galima organizuoti visur vienu metu. Jau seniai aiškiau nei aišku, kad reikalinga tvirta visų patriotinių Lietuvos jėgų konsolidacija. Be to, už dalyvavimą eitynėse darbdavys, jei neklystu, negali atleisti iš darbo, nes tai būtų diskriminacija dėl įsitikinimų ir saviraiškos laisvės varžymo, tik darbuotojs turi pasirūpinti, kad išėjimas iš darbo į kokias nors eitynes būtų iš anksto suderintas. O važinėti į darbą 50, 100 km ar daugiau ten ir atgal - anokia čia naujiena. Gal tik Lietuvoje tai kol kas atrodo neįprasta, bet kitur tai nieko nestebina. Jei tiek visai lengva nuvažiuoti į darbą, tai tikram patriotui - jei tik sveikata leidžia - į patriotines eitynes tuo labiau.

item