Kreipimasis dėl artėjančio Vilniaus miesto 700 metų jubiliejaus ir įstrigusio Lukiškių aikštės sutvarkymo

Lietuvos Respublikos Prezidentei,                                                     Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui, Lietu...


Lietuvos Respublikos Prezidentei,                                                    
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui,
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui,
Vilniaus miesto Merui.


KREIPIMASIS

Dėl artėjančio Vilniaus miesto 700 metų jubiliejaus 
ir įstrigusio Lukiškių aikštės sutvarkymo

2018 balandžio 18 d.


APIE SUSIKLOSČIUSIĄ SITUACIJĄ

Mes, įvairių sričių profesionalai, prisiimdami atsakomybę ir turėdami omenyje artėjantį mūsų sostinės jubiliejų 2023 metais, tikimės tinkamo Lukiškių aikštės sutvarkymo. Taip būtų išspręsta gėdinga aikštės pertvarkymo situacija ir šventinė dovana Lietuvai. Iki jubiliejaus liko nepilni penkeri metai. Turėdami karčią dvidešimties metų nesėkmių patirtį manome, kad tai pakankamas laikas šiems darbams pasiruošti, juos atlikti ir taip ištrinti mums visiems tekusią DĖMĘ.

Sąmoningai atmetus vis dar galiojančio 1999 m. vasario 11d. Nr. VIII-1070 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“, visi konkursai ir  atlikti darbai buvo nesėkmingi. Teigiame, kad šiuo metu Lukiškių aikštė esmingai SUDARKYTA, bet LAISVA. Laisva dėl neaiškios aikštės idėjos, nepatvirtintų pertvarkos projektų, nevykusių konkursų ir nekompetentingų  valdininkų savivalės.  Tačiau šešėlis dėl nesėkmės krinta ne tik jiems. 

Išeities tašku laikome architektų A. ir V. Nasvyčių paruoštą 1999 m. vasario 11d. Lietuvos respublikos Seimo nutarimą „Dėl Lukiškių aikštės funkcijų“. Dėl šios priežasties norime savo veikla ir kompetencijomis prisidėti prie tinkamo Lukiškių aikštės pertvarkymo į Pagrindinę, Reprezentacinę Valstybės aikštę. Kviečiame profesionalus, pritariančius minėto dokumento nuostatoms, prisidėti.

Imant Valstybės herbo įvaizdį kaip pagrindinį simbolį formuojamai Valstybės aikštei, turime pripažinti, kad visos buvusios nesėkmių priežastys buvo dėl nepakankamo domėjimosi Valstybės herbo simbolika ir pačia heraldika. Pati problema nebuvo išsamiai aptarta istorikų, architektų ir skulptorių. Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad kuriant valstybės reprezentacinės aikštės ansamblį svarbus ir jo sakralumo aspektas.


IKI VILNIAUS 700 METŲ JUBILIEJAUS LIKO NEPILNI 5 METAI.

Tai pakankamai realus laiko tarpas tinkamai sutvarkyti būsimą reprezentacinę Valstybės aikštę.

Norint tai padaryti matome tokius tolesnius radikalius žingsnius: 

1. Pripažinti pirmuoju ir esminiu 1999 metų Aukščiausios tarybos nutarimą dėl Lukiškių aikštės pertvarkos į Pagrindinę Reprezentacinę Valstybės aikštę.  Šis nutarimas yra neatšauktas ir vienintelis tiksliausiai apibrėžiantis aikštės idėją ir funkcijas. Jame pagrindinis dėmesys teikiamas architektūriniam aikštės ANSAMBLIO sprendimui.

2. Formuojamai Pagrindinei ir Reprezentacinei Valstybės aikštei suteikti NACIONALINĖS REIKŠMĖS statusą. Įvardinti aikštės ansamblį nuo Tauro kalno iki apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios su sudedamosiomis dalimis: pačio architektūrinio ansamblio su vertikalia Valstybės simbolika, skulptūriniais akcentais ir želdiniais, memorialo visiems žuvusiems už Lietuvą su amžinąja ugnimi ir jau esamomis aikštėje relikvijomis, tame tarpe aikštėje nužudytų 1863 metų sukilimo vadams. Būtų prasminga numatyti garbės sargybinių postų vietas ir garbės sargybos kuopos ceremonialą.

3. Atmesti, kaip netinkančius ir pripažinti negaliojančiais visus po 1999 metų Aukščiausios Tarybos  nutarimo vykusių konkursų rezultatus ir po to priimtus aikštės pertvarkos dokumentus, tame tarpe Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro konkursą.  Pripažinti šį Kultūros ministerijos ir ŠMC tarnautojų ir visų kviestų  žiuri komisijos narių veiksmus vykdžius savo asmeninius sumetimus, bet ne tautos lūkesčius atspindintį projektą.

4. Būtina atstatyti istorinę urbanistinę aikštės struktūrą ir pripažinti visus per 20 metų vykusius veiksmus pertvarkant aikštę kaip NESĖKMĘ. 

5. Paruošti ir suderinti su aukščiausiais Valstybės vadovais naujo konkurso nuostatas. Konkurso keliu parengti koncepciją, apsvarstyti specialistų komisijoje ir tik tada pradėti architektūrinius ir skulptūrinius sprendimus. Projektavimas nuo pat pradžių turi būti kompleksiškas.

6. Kviesti Lietuvos Respublikos PREZIDENTĘ būti aikštės pertvarkos į Pagrindinę reprezentacinę Valstybės aikštę globėja ir prašyti savo įsakymu sudaryti profesionalią veiksmų koordinavimo ir žiuri komisiją. 

7. Skelbti NAUJĄ ARCHITEKTŪRINĮ-IDĖJINĮ KONKURSĄ pagrindiniam reprezentaciniam Valstybės aikštės ansamblio projektui sukurti, įvardijant privalomus tokiai aikštei aspektus ir objektus bei ašinę aikštės kompoziciją įvardintus antrame punkte.

8. Turint omenyje šio objekto NACIONALINĘ reikšmę numatyti konkursus laimėjusiems specialias tobulinimo galimybes, esant reikalui numatyti galimybę skirtingų autorių kolektyvų projektų, ar jų dalių jungimą, ar bendrą tolesnį tobulinimą.


Mes, žemiau pasirašę, tikimės Valstybės vadovų ir kolegų supratimo ir palaikymo, kad būtume verti Lietuvos ir mūsų sostinės Vilniaus.

Parašai:

Bronius Leonavičius, dailininkas, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas;

Aušra Jasiukevičiūtė, skulptorė, LDS skulptūros sekcijos pirmininkė;

Algis Vyšniūnas, architektas, apdovanotas Menų Akademijos aukso medaliu;

Vytautas Rubavičius, filosofas, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas;

Arvydas Gelžinis istorikas;

Arvydas Každailis, dailininkas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas;

Vytautas Juozapaitis, muzikas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas;

Ričardas Krištapavičius, architektas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas;

Arvydas Anušauskas, istorikas;

Birutė Valionytė, Seimo Signatarų klubo prezidentė.

Susiję

Demokratija ir valdymas 444201571674182608

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2018-04-24 15:21

    joo,pritariu.Tik dėl prezidentės,kaip globėjos,tai-nežinau,nežinau.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2018-04-25 01:06

    I Aikstes ansambli turetu ieiti ir Tautos Rumai ant Tauro kalno (numatyti dar musu pirmuju signataru) ir Dr.J. Basanaviciaus butas (esantis name uz Muzikos akademijos),kuriems taip pat buvo ikurta Lietuvos mokslo draugija,ka tik atgavus spauda 1905 metais. Muzikos akademijos pastate, buvusioje gimnazijoje, 1918 metais pulkininkas Jurgela ikure Lietuvos skautu sajunga.Viskas yra kompaktiskai vienoje vietoje.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2018-04-25 01:10

    Atsiprasau uz klaida: vietoj kuriems, skaityti - kuriame.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2018-04-26 22:17

    Gal nors vieną kartą išgirs ir tautos valią, nors labai maža vilties, kol visokios Ruokytės ir Simašiai priima sprendimus

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SEKITE MUS FACEBOOK

KVIEČIAME ĮSIGYTI

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

Naujienų prenumerata

item