Vytautas Daujotis. Vinys Lietuvos Konstitucijos karstui

propatria.lt nuotrauka  Gavęs Konstitucinio Teismo (KT) išvadą, kad M. Bastys sulaužė Seimo nario priesaiką, Seimas nepritarė M. Basčio...

propatria.lt nuotrauka 
Gavęs Konstitucinio Teismo (KT) išvadą, kad M. Bastys sulaužė Seimo nario priesaiką, Seimas nepritarė M. Basčio mandato panaikinimui. KT pirmininkas D. Žalimas pareiškė, kad tai iššūkis teisinei valstybei, neva Seimas galėjo tik pritarti KT išvadai ir balsuoti tik už M. Basčio mandato panaikinimą (taip nepasakė, bet pasakė taip, kad publika būtent taip suprastų!). Seimo nepaklusimas KT išvadai labai sujaudino LRT darbuotojus E. Jakilaitį ir A. Tapiną. Užuot kaip žurnalistai pateikę visuomenei bent kiek profesinalesnę ir bešališką įvykių analizę visuomenei, tardytojas Jakilaitis ir liaudies tribūnas Tapinas ėmėsi viso Seimo apkaltos dėl KT išvados nepaisymo.

Valdiška žiniasklaida ir oficioziniai interneto portalai daug kalbėjo ir rašė apie Basčio nusikaltimus tautai (nelabai profesionaliai ir nepakankamai įtikinamai), apie Seimo narių motyvus balsuojant. Todėl Basčio peripetijų ir KT išvados turinio čia neaptarinėsime. Įdomesnė KT ir LRT veikėjų elgsena po Seimo balsavimo. Svarbesnė yra KT laikysena, bet pirmiau aptarkime LRT veikėjų aktyvizmą.

Lietuvos radijas ir televizija

Įnirtingas LRT veikėjų puolimas prieš Seimą prasidėjo iškart po paskutinių Seimo rinkimų, nes pirmąkart po atgautos nepriklausomybės valdžią prarado nuolatinė valdančioji partija, susidedanti iš dviejų nekintančių frakcijų – konservatorių ir socialdemokratų. Direktoriaujant A. Siaurusevičiui LRT labai greitai tapo tik šią partiją aptarnaujančia kontora. Už tai valdžios partija užsimokėdavo leisdama valdiškam LRT transliuoti reklamą, o už reklamą gautus milijonus pasidalinti įtakingesniems LRT veikėjams jų pačių nusistatyta tvarka. Kai valdžios partija uždraudė reklamą valdiškoje LRT, ta pati partija iš valstybės biudžeto kompensavo LRT negautas reklamos lėšas. Biudžeto lėšos yra griežčiau reglamentuojamos. Pripratus prie reklamos generuojamų įspūdingesnių piniginių priedų, atlyginimų dalis atrodo nykstamai maža. 

Siaurusevičiaus vadovaujama kontora nepasimetė ir iškart pasinaudojo jau buvusio ilgamečio Lietuvos filharmonijos, vėliau Lietuvos operos ir baleto teatro direktoriaus G. Kėvišo „gerąja patirtimi“. Direktoriaudamas Kėvišas darbavosi ir privačiai. Buvo užsienio atlikėjų, koncertuojančių Lietuvoje, privatus impresarijus. Kartu su savo kaip direktoriaus atlyginimu kaip privatus impresarijus pasiimdavo savo dalį iš užsienio atlikėjams išmokėtų honorarų. Ta pati schema veikė ir Lietuvos menininkams išvykstant koncertuoti į kitas šalis. Ir ten jis (arba jo sūnus) būdavo impresarijus – į kišenę įsidėdavo savo dalį iš lietuviams už gastroles sumokėtų pinigų. To negana. Kažkur nepaaiškinamai dingo keliolika milijonų litų numatytų operos ir baleto scenos rekonstrukcijai. Kėvišo verslas kasmet būdavo aptarinėjamas valdiškuose namuose: FNTT, STT, Generalinėje prokuratūroje, bet tos tarnybos iškart nuščiūdavo, kai Kėvišo politinis užnugaris joms viską paaiškindavo.

Puiki schema. Užnugaris yra – valdžios partija (konservatoriai su socialdemokratais arba atvirkščiai) ir prezidentūra. LRT veikėjai arba jų artimi skubiai steigia privačias prodiuserines firmeles, kurioms už prodiusuojamas laidas perpumpuojami pinigai iš LRT biudžeto. LRT veikėjai tautai parodo prodiusuotas laidas, pavyzdžiui, E. Jakilaitis laidoje „Dėmesio centre“ perskaito pakviestiems laidos dalyviams prodiuserių pagamintus klausimus.

Daugelį metų tarnaudami vienai valdžios partijai LRT veikėjai prarado nuovoką. Įtikėję, kad valstiečiai tik trumpalaikis, bet labai nemalonus reiškinys Lietuvos politikos padangėje, beatodairiškai puolė ją kandžioti tikėdamasi pagreitinti maitintojos – buvusios valdžios partijos sugrįžimą. Vien LRT transliuota daugiaserijinė ir daugiadienė muilo opera pavadinimu „Kildišienės lova, automobilis ir kailiniai“ ko verta! Visa Lietuva sustingusi stebėjo žurnalistų veržimąsi su žvakutėmis prie Kildišienės lovos, užgniaužusi kvapą laukė iš Prancūzijos svetimšalių legiono žinių apie Kildišienės žuvusio brolio pinigus, Lietuvos vyrai aptarinėjo Kildišienės iš Karbauskio įsigytą automobilį, o jų žmonos, šnairuodamos į savo vyrus, piktinosi Kildišienės kailiniais.

Atsakomojo smūgio neteko ilgai laukti. Valstiečiai įsteigė Seimo komisiją ištirti, kaip LRT naudoja iš valstybės biudžeto skiriamas lėšas. Būti ar nebūti aštrumu iškilo grėsmė LRT veikėjų asmeninio „išgyvenimo“ šaltiniams. LRT pereina į žūtbūtinę gynybą. Geriausia gynyba – puolimas. LRT staiga pamato, kad R. Karbauskis turi daug daugiau žemės nei leidžia Lietuvos įstatymai, nors tokį žemės grobimą per įstatymo spragas saviškiams seniai įteisino minėta buvusi valdžios partija, R. Karbauskio prekyba rusiškomis trąšomis tampa Lietuvos valstybės pamatų griovimu. 

Apsiginklavęs nepavykusia M. Basčio apkalta, tardytojas Jakilaitis į savo laidą “Dėmesio” centre” kviečia valdžios pareigūnus pasiaiškinti. Įvadinė tokio tardymo scena: „M.Bastys, kuris sulaužė duotą priesaiką, pagal Seimo patvirtintas išvadas – veikė prieš Lietuvos valstybę, – prabyla Jakilaitis, – lieka Seime. Ką jūs į tai?“ – Tai yra apgailėtina situacija, – lemena premjeras S. Skvernelis, – tai tikrai diskredituoja patį Seimą.” – „Konstitucinis teismas sako, kad balsavimo dėl M. Basčio baigtis – iššūkis teisinei valstybei, – rūsčiai tęsia Jakilaitis, – Apskritai keliamas klausimas, ar Lietuva tebėra teisinė valstybė. Gal tai, kas įvyko – ne juokas?“ – „Tai tikrai ne juokas“ – nuolankiai pritaria premjeras.

Po tokio apšilimo KT reikalai atidedami ir pereinama prie esmės: „Yra frakcijos seniūnas [R. Karbauskis], kuris aiškiai turi ryšių su Rusija […], – kerta Jakilaitis, – ar čia nebuvo veikiama ir tokiu būdu?” – “Aš galiu atsakingai pasakyti, – ginasi premjeras, – kad frakcijos seniūnas neagitavo balsuoti kitaip.” – „Seimas [...] pritarė [...] Žemių užvaldymo ir Europos pinigų įsisavinimo komisijos sudarymui dėl padėties žemės ūkyje, – tęsia Jakilaitis, – Jūs nepritarėte tokiai komisijai. Kodėl?“ – Aš laikausi nuosekliai, – aiškina premjeras, – Taip pat pasisakiau ir dėl LRT komisijos.” – “Jūs sakote, kad jeigu yra pagrindo manyti, – prie R. Karbauskio grįžta Jakilaitis, – kad „Agrokoncernas“ ir kitos kelios įmonės, žinoma, ne tokiais mastais kaip „Agrokoncernas“, sukūrė schemą [ apeiti antidempingo muitus] …” – „Kitos įmonės yra daugiau importuojančios už „Agrokoncerną, – skuba Svernelis.“ – Ne, aš turiu 2016-2017 m. skaičius, kurie rodo, kad „Agrokoncernas“ yra didžiausias importuotojas, – pataiso Jakilaitis, – Bet kuriuo atveju, jeigu tokia schema leidžia apeiti antidempingo muitus, jūsų nuomone, Lietuva turėtų atstovauti pozicijai, kad trąšų sąrašas turėtų būti plečiamas?“ – „Žinoma. Mes pirmiausiai turime ginti savo rinką,“ – visiškai sutinka Skvernelis.

Kol Jakilaitis tardo valdžios pareigūnus, liaudies tribūnas Tapinas prie Seimo surengia feisbukinį liaudies mitingą, kurio leitmotyvas: „Respublikos Prezidentei konstatavus, kad šiuo metu visos politinės grupės Seime neužsiima tiesioginiu savo darbu mes reikalaujame iki Seimo pavasario sesijos pabaigos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 58 straipsniu priimti sprendimą surengti pirmalaikius Seimo rinkimus.” Tokių rinkimų rezultatas LRT vizijoje: valstiečiai išnyks, grįš geroji senoji partija maitintoja, baigsis nesusipratimas pavadintas LRT lėšų panaudojimo tyrimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

Oficiozinė žiniasklaida kuria įspūdį, jog visa Lietuvos visuomenė su pilietiškumo perlais Tapinu ir Jakilaičiu priešakyje pasipiktino, kad Seimas nepakluso KT išvadai. KT pirmininkas D. Žalimas teigia, kad jokių abejonių dėl Basčio pažeidimų negali būti, kadangi tai jau įvertino KT ir bet kokie vertinimai ar interpretacijos Seime nėra teisinio proceso dalis: „Seimas neturi teisės reikšti nepasitikėjimo KT sprendimais;” „Turėsime Seime vieną Seimo narį, kurio atžvilgiu yra konstatuota galutinai ir negrįžtamai, kad jis yra sulaužęs priesaiką ir šiurkščiai pažeidęs Konstituciją. Šitos išvados niekas negali pakeisti joks Seimo sprendimas;“ „Tai yra iššūkis teisinei valstybei.“ Teisės kazuistas Žalimas sako netiesą, bet apkaltinti neįmanoma. Pirma, Seimas rėmėsi ne KT sprendimu, o KT išvada, kuri pagal Konstituciją Seimui nėra privaloma vykdyti. Antra, KT išvados tikrai niekas (išskyrus patį KT) negali pakeisti, bet po Seimo sprendimo ta išvada ir nepasikeitė.Trečia, Žalimo pasisakymo kontekste „iššūkio teisinei valstybei“ turinys prilygsta ištiktukui „oi“. 

Premjeras S. Skvernelis siūlo inicijuoti Konstitucijos pataisą, pagal kurią Seimo nario (galbūt ir teisėjo bei Respublikos Prezidento) apkalta pasibaigtų jau po neigiamos Konstitucinio Teismo išvados ir Seimui nebereikėtų balsuoti dėl jo pašalinimo. Tai tipiška jėgos struktūrų atstovo nuomonė (kilmė įpareigoja).

Premjerui antrina teisininkas V. Nekrošius, kuris siūlo pakeisti Konstituciją, kad Seimas galėtų tik pritarti KT išvadoms: „Mano supratimu, čia nėra ką priiminėti. Seimas čia turėtų būti tiesiog notaras tam tikra prasme, kuris tiesiog konstatuotų tai, kas pasakyta.“ Tipiška teisėjų klano atstovo nuomonė – valdžių (įstatymų leižiamosios, vykdomosios, teisminės) padalijime svarbiausia yra teisminė valdžia (pvz., negi kažkokie mulkiai Seime gali parengti gerą įstatymą, tik teisėjai tą gali atlikti profesionaliai – neoficialioje aplinkoje išreikšta teisininko nuomonė), o bet koks Konstitucijos keitimas turi artinti prie idealo: aukščiausia valdžia – teisėjų valdžia.

Teisininkas V. Vaičaitis nepritaria nuomonei skubėti keisti Konstituciją. Jis mano, kad Seimas bijotų neteisingai (nepaisydamas KT išvados) balsuoti, jei balsavimas būtų atviras: “Seimui rekomenduotina Statute įtvirtinti nuostatą, šiuo atveju [dėl Seimo nario pašalinimo iš pareigų] neleidžiančią taikyti slapto balsavimo formos“. Švelnesnė teisėjų klano atstovo nuomonė – reikia pagąsdinti, tuomet Seimas „teisingai“ balsuos.

Atrodo, kad tik politologas K. Girnius skaitė Konstituciją: “Konstituciniu požiūriu Seimas yra bene svarbiausia Respublikos institucija (jis pirmas aptariamas Konstitucijoje). Seimas turi teisę tvarkyti savo reikalus savo nuožiūra. Nei KT, nei kokia nors kita institucija negali jam nurodinėti, kaip jis turi reguliuoti savo vidaus reikalus. Juolab niekas negali nurodyti, kaip Seimo nariai turi balsuoti. KT teismas gali išreikšti savo nuomonę, bet deputatai turi būti laisvi jai pritarti ar ją atmesti.” 

Žvilgtelėkime į Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalį: „Remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, Konstitucijos 105 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia Seimas.” Žiūrime į 105 straipsnio 3 dalį: „Konstitucinis Teismas teikia išvadas: 1) ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus; 2) ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas; 3) ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai; 4) ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.“

Tad Konstitucija absoliučiai vienareikšmiškai teigia, jog KT išvada, ar Seimo nario, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, tėra tik išvada (nuomonė), o ne galutinis sprendimas. Galutinai sprendžia tik Seimas. Procedūrą nustato 74 straipsnis: „[...] Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas.” 

Konstitucijoje aiškiai atskirtos terminų “išvada” ir “sprendimas” prasmės. Galutinumas priskiriamas tik sprendimui. Išvada neturi tokio svorio, ji tėra tik KT nuomonė. Pagal Konstituciją KT priima sprendimus (ne išvadas!) dėl Seimo, Vyriausybės, Prezidento priimtų teisės aktų atitikimo Konstitucijai (105 straipsnio pirma ir antra dalis) ir tie sprendimai yra galutiniai (107 straipsnio pirma ir antra dalis). Viskas.

Viskas? Ne. Bent kiek išprusę teisininkai puikiai žino, kad Konstitucijos tekstas akivaizdžiai prieštarauja KT kuriamai vadinamajai konstitucinei doktrinai (žr., pavyzdžiui, ankstesnę pastraipą), pagal kurią bet kokia KT ištara (sakinys, frazė, išvada, sprendimas ir pan.) yra galutinė, neskundžiama ir nediskutuotina. Kitaip tariant, KT ištara yra Dievo žodis, žemiškas ekvivalentas būtų Sovietų Sąjungos Politbiuro žodis. Teisininkas Nekrošius tiesiai šviesiai drožia, kad Konstitucijos tekstas, kurią Lietuvos piliečiai priėmė 1992 m. referendume, yra blogas: “problema yra ir Konstitucijoje užprogramuota, nes ten sakoma, kad galutinį sprendimą priima Seimas. […] Jeigu kada nors gyvenime bus peržiūrima Konstitucija, tai šioje vietoje Seimo turėtų tiesiog nelikti.” Iš tikrųjų Nekrošius tik pakartoja lietuviškos teisės klasiko, ilgamečio Lietuvos KT pirmininko, dabar Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjo E. Kūrio 2010 m. Dušanbėje paskelbtą nuosprendį Konstitucijos tekstui: „Iki Konstitucinio Teismo atsiradimo Lietuvoje Konstitucija, tai yra konstitucinio dokumento originalus tekstas buvo suvokiamas kaip Pagrindinis Įstatymas“, o atsiradęs Konstitucinis Teismas sukūrė konstitucinę taktuotę, pagal kurią jis pats, be Konstitucijos įgaliojimų, „prisiėmė oficialios konstitucinės doktrinos formulavimo funkciją“; „[...] Konstitucinės teisės šaltinių sistemoje tokia traktuotė nepalieka erdvės jokiems kitiems teisės aktams išskyrus Konstituciją taip, kai ji yra aiškinama oficialioje konstitucinėje doktrinoje. Vėliau pastaroji pati buvo pakelta iki Konstitucijos statuso“. Iš tikrųjų Kūris tokį nuosprendį Konstitucijai viešai ir aiškiau paskelbė gerokai anksčiau, dar 2003 m. žurnale JUSTITIA: „Konstitucijos realiai yra tiek, kiek yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas“.Tai didžiausias Kūrio gyvenimo nuopelnas, kuriųo dėka Lietuvos KT pavirto Sovietų Sąjungos Politbiuro klonu, naikinančiu demokratiją Lietuvoje. Šiuos Kūrio nuopelnus valstybės atkūrimo 100-mečio proga Respublikos Prezidentė, apdovanojusi ordinais ir medaliais 100 Lietuvos ir užsienio valstybių piliečių, įvertino aukščiausiai – skyrė Kūriui ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didijį kryžių. 

Lietuva gali guostis, kad jos parlamentas, savo noru atidavęs aukščiausią valdžią Konstituciniam Teismui, nėra vienintelis toks Europoje. Visose Europos šalyse, kur yra konstituciniai teismai, vyksta panašūs dalykai, tik ilgesnę valstybingimo ir demokratijos istoriją turinčiose šalyse tai vyksta lėčiau ir „kultūringiau“. Lietuvos konstitucinės teisės specialistai mėgsta cituoti konstitucinės teisės autoriteto Alec Stone Sweet darbus, bet jie niekada necitavo vieno iš jo pagrindinių veikalų „Valdymas su teisėjais. Konstitucinė politika Europoje“ pirmojo ir pagrindinio sakinio: „Parlamento viršenybė, kurią dauguma tiriančių ir išmanančių Europos politiką priima kaip pagrindinį Europos politikos principą prarado savo gyvybingumą.“. Pasak Stone Sweet parlamento viršenybę keičia valstybės piliečių nerinktų konstitucinių teismų viršenybė.

Baigiant reikėtų priminti kad mažiausiai korumpuotų pasaulio valstybių pirmasis dešimtukas neturi konstitucinių teismų. Valstybių su konstituciniais teismais atsiranda antrame ir trečiame dešimtuke, o toliau visose valstybėse yra konstituciniai teismai. Skaitytojas galėtų pats tai apmąstyti ir nuspręsti, ar Lietuvai reikia Konstitucinio Teismo ir kokia Lietuvai nekenksminga institucija/os galėtų perimti jos funkcijas, jei jos reikalingos valstybei. Užuomina – pasaulyje yra valstybių, kurios be konstitucinių teismų daugiau mažiau sėkmingai tvarkosi su šiomis problemomis.



Susiję

Vytautas Daujotis 8868593634548647846

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2018-03-22 11:20

    Lenkija , po Teisės ir Teisingumo pergalės, puikiai susidorojo su KT diktatu. Kaip ir su savo nacionaliniu transliuotoju. Tikėkimės, kad ir lietuviai vieną dieną atsibus

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2018-03-22 12:33

    >2018-03-22 11:20 bet tai koks erzelis kilo briuselynėj dėl tokių Lenkijos veiksmų.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2018-03-22 13:47

    joo,Karbauskio istorija su dešimčių tūkstančių ha. žemės įsigijimu tikrai negardžiai kvepia ir manau ,kad tai reikia tirti (ir ne vieną Karbauskį,yra ir daugiau susipirkusių tūkstančius hektarų),bet,kad LRT aiškiai nusistačiusi prieš valstiečius tai -faktas.O dėl visų tų KT rypavimų,tai manau,kad jie (teisėjai) ir patys puikiai žino,kad TIK Seimas turi teisę daryti (arba ne) apkaltas seimo nariams.Niekas kitas.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2018-03-22 16:19

    Labai teisingi autoriaus komentarai. Ir aktualūs, ir svarbūs. Tačiau kalbant apie šią konkrečią situaciją yra akivaizdu, kad žaliavalstiečiai padarė gana kvailą ir visai nereikalingą klaidą nepasirūpinę, kad balsavimas dėl Basčio baigtųsi taip kaip reikia. Parlamentinių žaidimų ir politinių intrigų naujokai patys ant lėkštutės savo oponentams pateikė pagalį, kuriuo dabar ir yra talžomi. O "konstituciniai teismai" reikalingi tik nebrandžiose ar specialiose situacijose atsidūrusiose valstybėse (kaip pvz. okupuotoje Vakarų Vokietijoje, kur sąjungininkai įgyvendino "denacifikavimo" ir "perauklėjimo" politiką, kurios instrumentu iš dalies buvo ir vietinis konstitucinis teismas). Pridėkit ranką ant širdies ir atsakykit į klausimą: ar Lietuva šiandien jau yra brandi valstybė?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Na, galima ir kitaip klausti - o ar KT nėra vienas iš tą valstybės brendimą stabdančių veiksnių?

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2018-03-23 14:25

      tau nuo brendimo tik spuogai, jokio kito rezultato.. Na, dar poliucijos... Nelaikyk, nestabdyk, nebus ir kaltų :) Prancūzija, Vokietija, Austrija, Italija, Belgija jiems, matote, nebrandžios valstybės. Komentaruose rašinėtis kvailumą rodant tai ne knygutes skaityti ir ką nors apie anglosaksų ir kontinentinę teisės tradicijas išmanyti. Iš kur tokiam asilėnui žinoti, kad konstitucinių teismų tradicija kaip tik ir kilo siekiant nesuteikti piliečių nerinktiems teisėjams per daug politinės galios. Nes panaikinęs Konstitucinį Teismą, automatiškai ir neišvengiamai atiduosi teisės aiškinimo funkciją ne konstituciniam, o paprastam teismui. Koks skirtumas kaip vadinsis? o toks, kad Konstitucinio teismo teisėjų skyrimas daug labiau politinis negu paprastų ir jie skiriami laikinai (pas mus tik 9 metams), o ne iki pensijos, kaip kiti teisėjai. Su visomis to pasekmėmis. Bet kam tai rūpi. Svarbu paloti, save ir savo kvailumą parodyti.

      Panaikinti
    3. Na, va, atrėpliojo žmogelis, palojo, kvailumą parodė, nebrandumu pasigyrė. Tikiuosi, palengvėjo. Dabar gali atgal į delfius pas "savą chebrą" rėplioti. :)

      Panaikinti
  5. Anonimiškas2018-03-22 17:07

    Pagarba autoriui. Labai argumentuotai, paprastai ir aiškiai. Gaila, kad sveiko proto ir tiesos straipsnelius labai sunku rasti didžiuosiuose portaluose. Ačiū autoriui ir propatriai.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2018-03-25 11:23

      Daujotis... aka agentas "Aleksas". Buvusių aleksų nebūna. Gavo naują zadaniją - klibinti LT teisinę sistemą? Propatria, kur tu eini?

      Panaikinti
    2. Teisinę ar teisminę? ;)
      Ir jo, visi, kas ne su libkonais - rusū agentaj! :D

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2018-03-25 21:49

      Kodėl aš turiu pasitikėti žmogum, bendradarbiavusiu su KGB? Ir kodėl pseudopatriotinis portalas suteikia jam tribūną? Arba AMB adeptui Juozaičiui? Arba "Respublikos" šunaujai? Kas gali paneigti galimybę, kad Propatria yra Trojos arklys, skirtas sugriauti naivių patriotų pasitikėjimą Tėvynės sąjunga, atveriant rinkimų vartus destruktyvioms jėgoms (valstiečiams, paksistams, drąsos keliui)? Nes tokios neapykantos konservatoriams, kokią skleidžia Propatria, reiktų gerai paieškoti ir tarp atvirų vatnikų.

      Panaikinti
    4. Kas gali paneigti galimybę kad jūs dabar kurpdamas fakekomentarą vykdote FSB užduotį? Šiaip trojos arklys, sprendžiant kenksmingumo, yra gabrielius, kuris su keliais kitais libkonų "kumeliukais" labai efektyviai griauna pasitikėjimą Tėvynės sąjunga. Pirma - koncervatorių pirmininku tapo pagal "pavardės įpėdinio teisę" tarsi atstovautų ne demokratinę, o kokią lukašenkinę partiją. Antra - koncervatoriai vadinasi Lietuvos krikščionys demokratai. Žodis Lietuvos, seniai prašosi keičiamas į "Briuselio", nes stengiamasi kuo daugiau valdžio svertų atiduoti metropolijai. Beje priminkit kurioje temoje koncervai bent bandė oponuoti Briuselio nurodymams, Trečia - partijos "aktyvas" veikia tokia priešinga tikėjimui kryptimi, kad greitai visi tą partiją vadins antikrikčioniška. Taigi buvusi Tėvynės sąjunga, o dabar Briuselio antikrikščioniška partija su paveldima pirminiko vieta taip diskredituoja dešinį politinį sparną, kad Pro Patria tenka iš naujo žmonėms aiškinti ką reiškia žodžiai demokratija, krikščionybė, Lietuva.

      Panaikinti
    5. Anonimiškas2018-03-26 01:22

      Ką bendro su “demokratija, krikščionybe, Lietuva” turi Daujotis, Tomkus, Juozaitis, kiti panašūs marginalai? Atsakysiu: juos vienija neapykanta Landsbergiui, už tai, kad jis, o ne kuris nors iš jų įėjo į istoriją kaip žmogus, rizikuodamas laisve ir gyvybe, sugriovęs Imperiją. Nepamirškit, kad mes galėjom likti Baltarusijos padėty, jei 1990 būtume klausę AMB, Juozaičio ir panašių mazgočių, raginusių neskelbti nepriklausomybės, nusilenkti ir laukti malonės iš Maskvos. O neapykanta Landsbergiui yra skiriamasis vatniko ženklas.

      Panaikinti
    6. 123, gi pats matote, kad argumentais kalbėtis su nučiuožusiais libkonų fanatikais - tuščias reikalas. Aniems makaulėj sukasi ta pati užstrigusi plokštelė - "mes esam vienintelei tikri beigi didžeusi patrijotai, o kas teip negalvoja - tie rusū agentaj!"
      Beje, šitie jų pačių keikiamų vatnykų/koloradų "dvasios ir proto broliai" - tiesiog tobula S. Džonsono posakio apie patriotizmą kaip paskutinę niekšų prieglaudą, iliustracija. ;)

      Panaikinti
    7. Anonimiškas2018-03-26 17:40

      Propatria vietoj Landsbergio renkasi Tomkų, vietoj konservatorių - "Respubliką", vietoj Vakarų civilizacijos - vietinę kanalizaciją. Rūpėtų jums Tėvynė, tai stiprintumėt Tėvynės sąjungą, jos ryšius su NATO ir EU partneriais, o ne žaistumėt ura patriotus. TS-LKD nusipelno konstruktyvios kritikos ir paramos per rinkimus, o ne neapykantos ir neigimo. Ponui V. Sinicai metas subręsti ir išlipti iš pono prof. V. Radžvilo užvyniotų vystyklų :)

      Panaikinti
    8. "vietoj Vakarų civilizacijos - vietinę kanalizaciją" citatos fragmentas.
      Tamsta Anonimiškas 2018-03-26 17:40 po šitos frazės, kai Lietuvą prilyginote vietinei kanalizacijai, pasakykite kuo tamsta skiriatės nuo "vatniko", kurie bet kokia proga dergia Lietuvą? Žongliravimas meile tėvynei, "briuselio antikrikščioniška lansbergio partija", NATO, kažkokiais EU seksualiniais partneriais nepadės. Jūs atskleidėte savo tikrą požiūrį į Lietuvą. Žinote, o apskritai, su savo išvedžiojimais eikite jūs ant LGBT...

      Panaikinti
    9. Na, ką aš sakiau? Kuo ne religinis fanatikas? :D

      Panaikinti
    10. Čia apie anonimišką libkonų garbintoją, jeigu ką. :) O "123" komentaras - labai taiklus.

      Panaikinti
    11. Anonimiškas2018-03-26 19:16

      Vietinė kanalizacija, jūsų žiniai, yra ne Lietuva, o medinis Tomkaus lauko šikinykas. Atsiribokit nuo “Respublikos” ir panašių fake news, tada kalbėsim toliau. Landsbergis rašoma didžiąja raide, jei nežinojote.

      Panaikinti
    12. Čia tamsta asmeniškai, ar visi jaunieji briuselio antikrikščionys (LKD) yra prieš visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 19 straispnį? - Kiekvienas turi teisę laisvai laikytis savo įsitikinimų ir juos reikšti; ši teisė apima laisvę
      nekliudomam turėti savo nuomonę ir ieškoti informacijos bei idėjų, jas gauti ir SKLEIST visokiomis priemonėmis ir nepaisant valstybės sienų.
      Ar tamsta turit juridinių įgaliojimų atimti tą tesę iš minėtų, kokie bebūtų, informacijos šaltinių? Vėl tamsta savo užmojais (fakenews) panašėjate į putino rėžimą kuris uždarinėja alternatyvius infomacijos šaltinius.
      p.s Vytautą Landsbergį visada rašau didžiosiomis raidėmis. Neginčijamas nuopelnas nepriklausomybes skelbimui (mano nuomonė), o gabrielių landsbergį rašau iš mažūjų, nes mažesnių raidžių tiesiog nėra. Todėl.
      p.s II jūs nenuėjote ant LGBT?

      Panaikinti
    13. Anonimiškas2018-03-26 22:18

      tai kaip supratau, pritariate Tomkaus teiginiui, kad pvz Čmilytė, P.Saudargas, Adomėnas buvo jau vaikystėje užverbuoti KGB? Jei Tomkaus fake news jums priimtina, tai ką gi, likite sveiki savo stebuklų šalyje, o aš gyvenu realybėje. Čia jau ir žmogaus teisės nepadės.

      Panaikinti
    14. "tai kaip supratau" - NĖ VELNIO nesupratote, KĄ ir KODĖL Tomkus padarė. :)

      Panaikinti
  6. Anonimiškas2018-03-23 14:14

    Paprasta ir aišku sudėtinguose reikaluose būna tik kvailiui, tai taip įprasta. bukesniam skaitytojui reikėtų paaiškinti, kas yra teksto aiškinimas (interpretacija). Ir kad be aiškinimo, joks tekstas apskritai negali būti perskaitytas ir suvoktas. Jeigu Daujotis to nežino, tai marš atgal į mokyklos suolą, skaityti Vitgenšteino, Gadamerio ir kitų klasikų. O jeigu žino - tuomet jis paprasčiausias niekšelis, murzinomis rankelėmis darantis murzinus darbelius.
    Kita vertus aš visiškai sutinku su argumentu, kad tik Seimas gali ir turi spręsti dėl apkaltos Seimo nariui rezultatų, o teismas tėra gerasis specialių žinių turtintis Seimo draugas ir jo valdžios partneris, padedantis ištirti situacija. Aišku, Seimas, nenorėdamas apkaltos, gali apskritai nesikreipti į teismą, kam tas cirkas, jeigu po to balsuoji prieš? Arba nešalinti priesaiką sulaužiusio Seimo nario, jeigu Seimui tinka būti sudarytam iš priesaiką sulaužiusių. Bet tai jau politinis, ne teisinis reikalas ir teismui po išvados paskelbimo čia nebėra ką veikti.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ir ką gi mes be tokių entelektualū gilemintiškū yžvalgū darytume? :D

      Panaikinti
  7. Anonimiškas2018-03-23 21:08

    Buvo ir tokių, kurie balsavo prieš apkaltą Basčiui. Ir kaip pavadinti tokius Seimo narius?

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

Kviečiame

PALAIKOME

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item