Peter Kwasniewski. Kodėl gitarų muzika neturėtų skambėti katalikiškose Mišiose

„Ir nesekite šiuo pasauliu, bet pasikeiskite atsinaujindami dvasia, kad galėtumėte suvokti Dievo valią, – kas gera, tinkama ir tobula.“ ...

„Ir nesekite šiuo pasauliu, bet pasikeiskite atsinaujindami dvasia, kad galėtumėte suvokti Dievo valią, – kas gera, tinkama ir tobula.“ (Rom 12, 2)

Kodėl tradiciniai katalikai priešinasi gitarų muzikai bažnyčiose? Kodėl mes apskritai manome, kad populiari, šiuolaikinė muzika nesuderinama su liturgijos dvasia?

Nesvarbu, ar kalbame apie sentimentalias, ar greitas melodijas, aš prieštarauju gitarų muzikos išplitimui bažnyčiose, nes tai yra ne kas kita, kaip sekimas sekuliariu pasauliu, meninėmis, psichologinėmis ir dvasinėmis mūsų amžiaus normomis [čia ir toliau paryškinimas redakcijos]. Tai tarsi nevykęs Bobo Dylano ar Billio Joelio mėgdžiojimas, nors šie „liaudiški“ dainininkai atrodo tikri puritonai palyginti su triukšminga, agresyvia ir juslinga muzika, kurios šiandien klausosi daugelis jaunų suaugusiųjų.

Atrodytų, tarytum visuotinai išpopuliarintas „roko himnas“ tyliai pripažintas nauju meninio tobulumo standartu, prie kurio turi prisitaikyti netgi Dievo garbinimas. Nuo šiol Dievą taip pat reikia vilioti serenadomis; nuo šiol taip pat reikia ilgesingai inkšti apie nuodėmę ir malonę, kaip populiarūs praėjusio amžiaus dainininkai inkštė apie Vietnamo karą, Trečiojo pasaulio skurdą, AIDS epidemiją ar kitas mėgstamas temas. Skambesys turi kopijuoti sentimentalias roko balades arba energingą hip hopo ritmą. Kad ir kaip apibrėžtume šiuolaikinę religinę muziką, neįmanoma nematyti jos sekuliarių šaknų.

Bažnyčia ne pirmą kartą susiduria su šia problema liturginės muzikos istorijoje. Paskutinė didelė muzikinio sekuliarizmo epidemija Bažnyčią buvo apėmusi „operos amžiuje“ (XVIII–XIX a.), kai beveik visa bažnytinė muzika buvo atliekama griežtai operiniu stiliumi, mažai besiskiriančiu nuo nuobodžių epų ir nuspėjamų romansų, grojamų vakarais koncertų salėse, į kurias publika susirinkdavo paklausyti įspūdingų solistų balsų.

Popiežius šv. Pijus X savo bažnytinės muzikos reforma iš esmės siekė jos „resakralizacijos“, jos išgijimo nuo operos pasaulietiškumo. Šventasis popiežius norėjo sugrąžinti muziką, kuri buvo kurta Bažnyčiai ir jos liturgijai; ramią ir dvasingą muziką, skleidžiančią kontempliatyvios maldos atmosferą ir kreipiančią klausytojų dėmesį ne į jos atlikėjus, o į dieviškas paslaptis; įvairių nuotaikų ir stilių muziką, švelniai ir subtiliai veikiančią jausmus, tačiau visada tarnaujančią kai kam aukštesniam, nei ji pati, kai kam iš esmės ne emocionaliam – „protingam Dievo garbinimui“ (gr. logikē latreia), apie kurį šv. Paulius kalba Laiške romiečiams (12, 1). Apaštalui „tikrieji apipjaustytieji“ yra tie, kurie „tarnauja Dievui jo Dvasia, didžiuojasi Kristumi Jėzumi ir pasitiki ne kūnu“ (Fil 3, 3).

Noriu pasakyti štai ką: nors mūsų pakrikštyti kūnai yra Šventosios Dvasios buveinė ir mes privalome garbinti Viešpatį širdimi bei lūpomis, šis garbinimas neturi būti „kūniško“ lygio, tai nėra jausmingas lingavimas ar pasidavimas emocijoms – tai turi būti dvasinė auka ir adoracija, atnašaujama gerai suvaldytu kūnu, kurio aistros sutramdytos, o jausmai nuskaistinti.

Tikros katalikiškos sakralinės muzikos stiprybė ir šlovė yra ta, kad ji – kartu su kilniu liturgijos „šokiu“ – turi galią paskatinti mus vis labiau mylėti Viešpatį savo širdimi, protu, siela ir jėgomis. Šitaip ji tarnauja kaip kuklus žmogaus „sudievinimo“, jo tapimo panašiu į Dievą per malonę ir meilę įrankis. Muzika turėtų padėti, ar bent jau netrukdyti, laipsniškai sielos brandai jai keliaujant per šv. Teresės „vidinės pilies menes“, jai kopiant į Karmelio kalną, kurio viršūnėje laukia perkeičiantis susivienijimas ir mistinė santuoka su Dievu.

Muzika, kuri stilistiškai nepakyla virš juslingumo lygio, kuri klausytojų sielose žadina ir palaiko „kasdienes“ emocijas, netinka Dievo garbinimui, nes ji nepadeda sielai dvasiškai bręsti, nenuskaistina aistrų ir nepakelia mūsų proto į dangiškesnes egzistencijos sferas. Iš tiesų, nerūpestingas, plepus Mišių šventimas akomponuojant sentimentaliai šiuolaikinei muzikai sustabdo dvasinę brandą, dirbtinai užtęsia emocinę paauglystę ir kliudo siekti dvasinio tobulumo, kurį Viešpats nori suteikti mums šventomis apeigomis ir Bažnyčios sakramentais. Šiuolaikinė religinė muzika nesukuria tos optimalios aplinkos, kuri nuramina širdį ir nutildo mūsų hiperaktyvią valią – o tai, pagal šv. Teresę, yra būtina norint pasirengti Dievo išmėginimams ir malonėms, kurias Jis ketina suteikti pirmąsias tris „menes“ praėjusioms sieloms. Siela, sako Šventoji, turi tapti vis ramesnė ir nepasiduoti emociniam susijaudinimui, kitaip ji neišgirs Dievo, kalbančio „tyliu balsu“.

Krikščionys turi išsiugdyti gebėjimą laukti, klausytis, priimti Dievo malonę, pasiduoti Jo švelniam apsilankymui sieloje. Grigališkasis ir bizantiškasis choralai, jų įkvėpta polifonija ir homofonija, taip pat šiuolaikinė sakralinė muzika, sukurta laikantis tos pačios tradicijos, pasižymi šventumu, meniškumu ir universalumu – savybėmis, kurių reikalauja autentiška Bažnyčios liturgija. Visa, kas sekuliaru, banalu, paviršutiniška ar triukšminga, nėra verta perteikti amžinas, stulbinančias, gyvenimą teikiančias dieviškąsias paslaptis.

Autoriaus pastaba: šis tekstas yra santrumpa straipsnio, paskelbto 2009 m. internetinėje svetainėje Homiletic & Pastoral Review.

Versta iš Lifesitenews.com

Susiję

Straipsniai 5943083255111909446

Rašyti komentarą

  1. Et, inkvizitoriai :)

    Man bet kuris kuklus piliakalnis (arba Pučkorių atodanga, arba bet kuri Sapieginės kalva) brangesnė už jūsų Karamelės kalną :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Taigi, atrodo, kad „teisinga liturginė muzika“ labiau priartina prie Dievo. Ir, galbūt, Jam labiau patinka... Sako, jog turėtų priartinti labiau. Bet juk ne muzika priartina... Kažin, ar Psalmės „teisingai sukurtos ir užrašytos“? Galima tikėtis, jog pseudo ortodoksai panorės ir jas „pataisyti“... O kai Jėzus sakė ieškantis „šlovintojų, kurie Tėvą šlovintų dvasia ir tiesa“,ar Jis kalbėjo apie „teisingą liturginę muziką“? Manau, jog kalbėti galima apie stilių ir kokybę. Nekokybiška nepateisinama, nors ir lotyniška. O kokybiškai atlikta psalmė ar kyrie, pritariant gitarai - sveikintina. Norit paprieštarauti - labai pasistenkit. Iš autoriaus tono galima spręsti, kad jei ištuštėjusiose bažnyčiose būtų pradėta giedoti „teisingai“, tai jos vėl atgytų ir prisipildytų. O kad neištuštėtų, tai reikia „giedoti ir groti teisingai“. Bet juk tai neveikia. Kas galėtų visa tai pakeisti? Tik ne muziejinė muzika... Ar dėl to verta ginčytis? Ko gero, kai liks tik du katalikai, tai viens kitam priekaištaus, kad „neteisingai šlovina“. Geriau kas nors pakomentuokit, kaip negesinti Dvasios...

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2018-03-25 00:24

    teisingai pasakyta. gitara yra šetono išradimas, visi kurie groja gitaromis yra šetono pasekėjai. šlovė viešpačiui

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2018-03-25 11:29

      Man tai atrodo, kad violončelininkai yra šėtono tarnai. O va birbynės tai nuo Dievo.

      Panaikinti
  4. Puikus, aiškiai nusakantis emocijų, juslingumo lygį ir dvasinę tikėjimo dalykų vertę.
    "Visa, kas sekuliaru, banalu, paviršutiniška ar triukšminga, nėra verta perteikti amžinas, stulbinančias, gyvenimą teikiančias dieviškąsias paslaptis".
    Tikrai!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Praleidau žodį "straipsnis". Puikus straipsnis!

      Panaikinti
  5. Anonimiškas2018-03-25 14:04

    Gilus straipsnis-jei tikslas tik pritraukt i baznycias bet kokia kaina,tai ko vertos tokios baznycios..sektos irgi panasiai veikia..ikyriai,gudriai..-nereikia tu gitaru-nereikia zadint to perdeto emocionalumo-uzstrigti dvasinej paauglystej..taikliai pastebeta..tikejimas -ne vien emocijos.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Paskaitykit 150 psalme - bene viena is nedaugelio vietu biblijoj "nurodancia" kaip slovinti Viespati. Kaskaip panasiau i gitaras ir Gospelus nei i rimta grigaliska muzika;)

    Ps 150
    1 [i1]Šlovinkite VIEŠPATĮ![i2]

    Šlovinkite VIEŠPATĮ jo šventovėje,

    šlovinkite jį dangaus skliauto galybėje!

    2 Šlovinkite jį už jo didžius darbus,

    šlovinkite jį dėl jo iškilios didybės!

    3 Šlovinkite jį ragų gaudesiu,

    šlovinkite jį arfa ir lyra!

    4 Šlovinkite jį būgnelio žvangučiais ir šokiu,

    šlovinkite jį stygomis ir dūdomis!

    5 Šlovinkite jį skambiais cimbolais,

    šlovinkite jį žvangančiais cimbolais!

    6 Visi, kas gyvas, tešlovina VIEŠPATĮ!

    AtsakytiPanaikinti
  7. Viskas priklauso nuo to, kaip šlovinsi. Juk parašyta, kad reikia pasirinkti "kas gera, tinkama ir tobula", kad muzika veiktų ne jusles, ne žemas emocijas, bet pakylėtų dvasią prie Dievo.

    Muzika - pati intymiausia meno rūšis. Senovės gydytojai ligonius gydė muzika ir parinkdavo ją taip kruopščiai kaip vaistus. Menininkai ir muzikos teoretikai suvokė, jog pasaulis - tai įsikūniję garsai; garsų vibracija - tai daiktų ontologija, jų esmė ir išraiška.

    150 psalmė kalba apie tokį visuotinį Dievo šlovinimą dvasia, siela ir ragina įtraukti į šį šlovinimą visą kūriniją. Čia ne instrumentų rūšys pabrėžiamos, bet visuotinis ("visų, kas gyvas") adoravimas.

    Dievą dera garbinti viskuo, kas geriausia ir tobuliausia. Vargonai, manau, pranašesni už gitarą, o Buxtehudė, Bachas ar Dupre - už gospelus. Galite palyginti:

    https://www.youtube.com/watch?v=NyV01zXuW-A&index=7&list=RDQMSFzer7tp4Ck

    https://www.youtube.com/watch?v=L-Ztlpf_IKQ

    https://www.youtube.com/watch?v=Nv0GL8obys8

    AtsakytiPanaikinti
  8. Na taip, iš pradžių gitarom barškinkite.., o po to, žiūrĕk, ir vien tik balagans gausis.

    AtsakytiPanaikinti
  9. Gal as ne muzikalus, bet eilinis gospelas man arciau tobulo garbinimo nei grigalisko choralo bedvase nuobodybe...ar negyva Bacho muzika, lyginant su slovintoju choreliu ir gitara.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. O dar jeigu cimboliukų kokių, garmoškę, šokį kokį linksmesnį... Siūlyčiau ką nors iš harėkrišnų į konsultantus pasiimt. Nes kiek gi galima tų neprogresyvių bedvasių nuobodybių beigi negyvos muzikos klausyt - taigi už lango dvimpirmas amžius! (TM) (C) (R) :D
      Beje, o kodėl parapijonims kavutės automato nepastačius (žiemą gi ar ryte, kai visi mieguisti, labai praverstų), kokio sumuštinių aparato? Vaikams popkornų galima paspragint. Ir nauda, ir pelnas, ir (svarbiausia!) liberaliai progresyvu! ;)

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2018-03-28 11:04

      Man tai tie chorališkieji grigalai asocijuojasi su grupe Gregorian & Amelia Brightman (pažiūrėkit YouTube, visai nieko, pavyzdžiui, tą klipą Join Me, rimtai.)

      O kavos aparatai ir pan. būtų tikrai visai nieko. Kur parašyta, kad šventumas slypi smulkiame diskomforte? :)

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SEKITE MUS FACEBOOK

KVIEČIAME ĮSIGYTI

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

Naujienų prenumerata

item