Artūras Dubonis. „Numatyti etatų mažinimai, pinigų reformai nėra“

www.bernardinai.lt 2017 m. lapkričio 10 d. Ministro Pirmininko potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė parengti pasiūlymus dėl valstybini...


2017 m. lapkričio 10 d. Ministro Pirmininko potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė parengti pasiūlymus dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo. Kovo 4 dieną ši darbo grupė plačiajai visuomenei pateikė savo parengtų pasiūlymų ataskaitą, kurioje pasiūlė sutelkti humanitarinių institutų mokslinį potencialą į Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą. 

Tokie planai sujaudino akademinę visuomenę, kuri šiame pasiūlyme įžvelgė ketinimus panaikinti keturis lituanistinius valstybės mokslo institutus – Lietuvos istorijos, Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvos kultūros tyrimų – bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą. Abejonių sukėlė ir pačių reformatorių pasirengimas atlikti reformą, prieš tai neatlikus konkrečių skaičiavimų, o tik nuolat kalbant apie pridėtinę vertę, kurią turės sukurti naujasis humanitarinių mokslų darinys. 

Apie Vyriausybės planus sujungti humanitarinius  institutus kalbiname dr. Artūrą Dubonį, Lietuvos istorijos instituto Mokslo tarybos pirmininką. 

- Vyriausybės sudaryta darbo grupė planuoja po vienu stogu suburti Lietuvos istorijos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvių kalbos, Lietuvos kultūros institutus ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą. Darbo grupė parengė pasiūlymų dėl valstybinių mokslinių institutų veiklos kokybės gerinimo ataskaitą, kurioje keliami klausimai, ar institutų vykdoma veikla turi valstybinę reikšmę. Nustačius, kad institutų vykdoma veikla tokios reikšmės neturi ar dubliuoja, bus siūloma juos prijungti prie kitos institucijos. Ar Jūs buvote informuoti apie tokius planus? 

- Žinojome apie tokią reformą. 2017-ųjų metų gruodžio 7 d. visi minimų institutų direktoriai ir mokslo tarybų pirmininkai buvo susitikę su darbo grupe Švietimo ir mokslo ministerijoje. Susitikimo metu buvo pažadėta, kad kiekvienas atvejis bus sprendžiamas atskirai, jog bus susitinkama su institutais arba jų grupėmis, kad humanitariniai institutai išskiriami dėl jų nacionalinės svarbos. Mes laukėme, tačiau niekas su mumis taip ir nesusitiko. Žinau, kad pokalbiai vyko su direktoriais, bet su institutų bendruomene ar mokslo tarybų nariais susitikimų nebuvo. 

Kovo 12 d. mes, keturių humanitarinių institutų atstovai buvome pakviesti į susitikimą su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene, viceministru Giedriumi Viliūnu ir prof. Eugenijumi Butkumi, kurie yra minimos darbo grupės nariai. Susitikimo metu jie pristatė pasiūlymus dėl mūsų veiklos pagerinimo. 

- Lietuvos istorijos institutui keliami uždaviniai atitinka nacionalinės atminties, o ne kalbos institutų veikimo logiką, tad kyla klausimas, kuo pagrįsti ketinimai skirtingus institutus sukišti po vienu stogu? Ar viskas matuojama tik optimizavimo kaštais? Kaip tą pakomentuotumėte? 

- Tame posėdyje trys grupės nariai, humanitarinių institutų pertvarkoje griežiantys pirmaisiais smuikais, pasakė, kad institutų sujungimas susijęs su aukštojo mokslo pertvarka. Kadangi traukiasi aukštasis mokslas, natūraliai traukiasi ir trauksis humanitariniai mokslai, nes studentų, stojančių į humanitarines specialybes, skaičius mažėja, tad mums teks prisitaikyti. Didesnio junginio, kurį jie siūlo sudaryti, privalumai yra tokie, kad jis sutelktų kritinę masę, suteiktų galimybių turėti daugiau paveikumo vidaus ir užsienio veikloje, gauti papildomų lėšų iš tarptautinių projektų. Bet to jie nepagrindė jokiais konkrečiais skaičiais ar pasiūlymais.

Prasta institutų vadyba, taip pat faktas, kad iš mokslo tyrimų ir eksperimentinės veiklos numatytų apimčių užsakymų neuždirbama pakankamai lėšų buvo įvardytos kaip konkrečios priežastys, dėl kurių reikėtų imtis pertvarkos. Pastebėta, kad institutai nedirba kaip verslo įmonės, nesukuria pridėtinės vertės, tad tas jungimas būtų ir pridėtinės vertės sukūrimo pasiūlymas. Dar pastebėta, kad vykdomi neintegruoti, monokryptiniai tyrimai, institutų veikloje nėra tarpdalykiškumo ir tarptautiškumo. Manoma, kad, sutelkus po vienu stogu visus resursus, žmonių kolektyvus, atsirastų galimybė integruotis viduje, sustiprėti ir sukurti jėgą, kuri pasiektų didelių ir svarbių rezultatų. Nes dabar, kaip teigia darbo grupės ataskaitos, viskas yra blogai. 

Susitikimo metu kilo prieštaravimai tarp pačių darbo grupės narių: vienas narys sakė, kad humanitariniai institutai nėra patekę į krizę, o jų veiklos rezultatai yra geri. Tuo tarpu apie blogą vadybą, neuždirbamas lėšas, tematinį susiskaldymą kalbėjo kitas narys. 

Jie pasiūlė humanitarinius institutus jungti dviem etapais. Pirmajame etape būtų išgrynintos veiklos, antrajame etape būtų keičiama teisinė bazė, kuri pagal įstatymą turėtų būti keičiama Seime. Pasakyta labai svarbi frazė: „Atlikus darbus galima tikėtis investicijų į šią sritį. Jei norime investicijų – reikia sprendimų.“ Vadinasi, mus sutelks, reformuos iš tų pačių išteklių, o po to mums duos pinigų – kad ir kiauram instituto stogui suremontuoti. 

Kol kas yra tik pažadai, kurie kelia įtarimų ir nieko netenkina – nebent pačius reformatorius.

- Kaip, Jūsų nuomone, šis penkių institucijų sujungimas padėtų spręsti esminius valstybei tautos tapatybės ir identiteto plėtojimo uždavinius, prisidėtų prie lietuviško ir europietiško pilietiškumo stiprinimo? Kaip tai padėtų įveikti hibridinių grėsmių šalies nacionaliniam saugumui iššūkius? 

- Manau, kad šiuos uždavinius institutai sprendžia ir dabar, pavieniui. Diskutuojame su Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos naratyvais. Pristatome savo pozicijas lietuvių ir anglų kalba plačiame tarptautiniame kontekste 1000 km spinduliu aplink Vilnių. Esame vertinami kaip stiprus regioninis institutas su normaliais ryšiais, kurie mus sieja su Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Vokietijos centrais. Tiek vienu, tiek kitu atveju visa tai išliks ir bus vykdoma tuo pačiu tarptautiniu mastu, jei tik neiškils viena problema, apie kurią mažai kalbama – finansavimas. Iš pradžių reforma, o pinigai – po to.  

Susitikimo metu susidariau įspūdį, kad jungiant bus išsaugomas esminis – svarbus ir reikalingas – potencialas, tad darosi aišku, jog numatyti etatų mažinimai, nes pinigų reformai nėra – jie pažadėti tik po reformos. 

- O ar apskaičiuota, kiek lėšų reikės šiai reformai įgyvendinti? 

- Buvo užsiminta, jog apskaičiavimai atlikti dabartinių institutų finansavimo lygmeniu. Iš esmės to darinio struktūra, jo valdymas ir finansavimas yra neaiškūs. Reformatoriai irgi nežino, ką daryti, tad diskusija buvo nuomonių išklausymas ir pasitarimas su institutų atstovais. O kadangi buvo įvairių institutų atstovai, vieni – prieš, o kiti – gal už reformą, tad diskusijos rezultatų nežinau. Manau, kad reformos autoriai gavo atsakymus, jog jie elgiasi teisingai, tuo tarpu mes galvojame, kad jie elgiasi neteisingai. Likome iš dalies prie savo nuomonių. 

- Kaip manote, ar ši reforma bus vykdoma? 

- Mano asmenine nuomone, autorių nurodomos reformos priežastys ir tai, ką jie siūlo, yra kritikuotina ir nelabai pagrįsta. Tos formalios frazės, kurias supranta nedaugelis žmonių, yra neaiškios. Turi išlikti dabartinė padėtis, o mes turime galvoti, kas esame, kur esame, kokia humanitarinių mokslų padėtis Europoje ir pasaulyje, kokie uždaviniai, ir po truputį tvarkyti šią sritį. Sakoma, kad humanitariniai mokslai pavojuje, nes mažėja studentų. Bet mūsų institutų kitokia paskirtis, mes dirbame ne tik su vietine aplinka ir kaimynais, dirbame su globalia Lietuva, kuriai reikia žinių, informacijos ir šaltinių. Manau, kad reikia galvoti, kas iš tiesų keičiasi ir kas turėtų mus versti pasikeisti.

Kalbino Rasa Baškienė


Susiję

Kalbos politika 4554587272527915861

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2018-03-22 22:35

    Niekas nesutrukdė Žukauskui VU sunaikinti lituanistinių katedrų, tai bent institutų naikinimą reikėtų sustabdyti.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

Kviečiame

PALAIKOME

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item