V. Valiušaičio knygos „Ponia iš Venecijos tavernos“ pristatymas M. Mažvydo bibliotekoje

Vasario 13 dieną 17.30 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Valstybingumo erdvėje (II aukštas) pristato leidyklos „Žara“ išleistą Vidmanto Valiušaičio knygą „Ponia iš Venecijos tavernos. „Mūsiškiai“ ir kiti prašalaičiai savojoje istorijoje“. Tai autoriaus tekstų, skelbtų portaluose delfi.lt, lrytas.lt, TV3.lt, Bernardinai.lt, dienraštyje „Lietuvos žinios“, mėnraštyje „Kultūros barai“ ir kitose žiniasklaidos priemonėse, rinktinė. Knygoje plačiai nagrinėjami tragiškieji 1940–1941 metų įvykiai Lietuvoje, pateikiamas istorinis kontekstas mūsų šalyje ir Europoje, istorinių patirčių sąsajos su dabartimi. Leidinys iliustruotas istorinėmis nuotraukomis ir to meto spaudos iškarpomis.

Knygos pristatyme dalyvaus istorikai dr. Rasa Čepaitienė ir dr. Juozas Skirius, politologas ir istorikas dr. Kęstutis Girnius, knygos autorius Vidmantas Valiušaitis. Renginį moderuos Nacionalinės bibliotekos Strateginės plėtros departamento Informacijos analitikos skyriaus vadovas Ginas Dabašinskas. 

Vidmantas Valiušaitis – Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas – šia knyga pratęsia 2013 m. išleistoje savo knygoje „Kalbėkime patys, girdėkime kitus. Tragiškieji istorijos 1940–1941 metai“ nagrinėjamą problematiką ir ją toliau plėtoja. Įvadiniame straipsnyje „Juditos kalavijas“ autorius cituoja Lietuvos generalinį konsulą Toronte, Kanadoje Džeraldą Grantą-Satį (Gerald L. P. Grant Suttie, 1890–1949), kuris 1941 m. gruodžio 8 d. prezidentui Antanui Smetonai rašė: „Jau vėlu, bet dar nėra visiškai per vėlu atgaivinti Lietuvos respublikos kenčiantį kūną ir sielą. Lietuvai reikia skubios stiprios pirmosios pagalbos. Stebuklai įvyksta tik tada, kai kažkas kažką daro. Sužeistos tautos miršta kaip ir žmonės ir palaidojamos užmarštyje, jeigu nėra aktyvios, kovojančios už sielos gyvybę.“

Knygos viršelyje panaudotas Luko Kranacho vyresniojo (Lucas Cranach, 1472–1553) paveikslo motyvas iš Senojo testamento Juditos knygos: našlė Judita nukerta galvą asirų kariuomenės, prieš kurią drebėjo visa Judėja, vadui Holofernui. „Ponios iš Venecijos tavernos“ autorius daro tokią išvadą: „Mito moralas: ir pas tautas, kurios nėra aktyvios ir už savo sielos gyvybę nebekovoja, kaip ir pas Holoferną, neišvengiamai ateina Judita...“