Paulius Stonis. Rinkos visuomenei valstybė nereikalinga

Lietuvoje vis dažniau pasigirsta pasvarstymų, kad ne tik didžiąją dalį viešųjų paslaugų, bet ir apskritai valstybės valdymą reiktų organi...

Lietuvoje vis dažniau pasigirsta pasvarstymų, kad ne tik didžiąją dalį viešųjų paslaugų, bet ir apskritai valstybės valdymą reiktų organizuoti vadovaujantis ekonomine logika bei rinkos dėsniais. Taip teigiantys yra vedini tikėjimo, kad rinka yra geriausias ir optimaliausias mechanizmas, leidžiantis subalansuoti skirtingų grupių interesus tiek siekiant, tiek įgyvendinant valdžią. Tačiau perdėm pasitelkiant rinkos mechanizmus kyla grėsmė visas politines problemos niveliuoti iki ekonominių problemų. 

Tokia ekonomine logika remiasi vadinamosios naujosios viešosios vadybos modelis, kuris grindžiamas prielaida, kad įvairaus pobūdžio viešojo sektoriaus ir valstybės valdymo reformos bus įgyvendinamos geriausiai tik tada, jei bus pritaikyti verslo vadybos principai, metodai ir technologijos. Remiantis naujosios viešosios vadybos modelio prielaidomis Lietuvoje buvo įgyvendinta aukštojo mokslo reforma, kuri tik dar labiau pagilino šios srities stagnaciją.

Tačiau problema yra ne šio modelio taikymo sėkmės, ar nesėkmės, o esminis klausimas – ar šis modelis iš principo gali būti taikomas valstybės valdymui? Ir čia kalba eina ne apie ministerijų ir departamentų biurokratų darbo organizavimo peripetijas, bet politinius sprendimus ir juos grindžiančią logiką. O ji priklauso ir nuo tam tikros žmogaus sampratos – prielaidų apie žmogui prigimtas savybes bei tikslus. Klasikai teigė, kad kiekvienos valstybės politinis valdymas atspindi toje valstybėje dominuojantį žmogaus tipą. Tad kokį žmogaus tipą atspindėtų rinkos dėsniais grindžiamas valdymas?

Rinkos dėsniais besivadovaujančioje visuomenėje idealiausias žmogaus tipas būtų ne savo interesus ir ūkinius reikalus gebantis peržengti „politinis gyvūnas“, bet racionalus ekonominis žmogus. Ekonominio žmogaus poreikiai yra itin paprasti: darbas, turto kaupimas, nauda. Toks žmogus yra varomas nuolatinio troškimo jausmo. Ko nors trokšti ekonominiam žmogui yra būtina, nes būtent troškimo jausmas leidžia jam patirtį santykį su kitais individais. Tik šis santykis yra ne „bendrumas“, o konkurencija. Konkurencija, kaip rinkos logika gyvybingos visuomenės pažangos dėsnis, skatina produktyvumą. 

Rinkos dėsniais valdomą visuomenę domina ne žmogaus gebėjimas organizuotis ir veikti politiškai, bet individo elgsena – ekonomiškai racionalūs veiksmai, kurie yra grindžiami vertybėmis: efektyvumu, apskaičiuojamumu, kiekybiškumu, kontrole bei prognoze. Būdą, kuriuo rinkos visuomenė formuoja savo narius, pirmiausia nulemia pareiga atlikti vartotojo vaidmenį. Tačiau šis vartojimas yra įgavęs begalinio proceso pobūdį, nes vartotojas neturi į nieką tvirtai įsikibti – niekas neturi priversti įsipareigoti ilgam, jokie poreikiai nelaikyti visiškai patenkintais, jokie troškimai – galutiniais. Toks vartotojas turi turėti tik vienintelį įprotį – keisti įpročius. Tik taip gali būti užtikrinta konkurencija ir rinkos dinamika.

Tad rinkos visuomenėje žmogaus sugebėjimas veikti politiškai yra laikomas paprasčiausiai nenaudingu – jis tiesiog suprantamas kaip absoliučiai neproduktyvus ar netgi potencialiai žalingas rinkos visuomenės pažangai. Juk politiniais sprendimais gali būti užkirstas kelias nežabotai rinkos logikos ir dėsnių plėtrai į pačias įvairiausias visuomenės gyvenimo sritis. 

Rinkos visuomenei politinis valdymas nereikalingas – jam pakanka paprasčiausio administravimo. Tačiau politinį valdymą pakeitus administravimu, tą valdymą legitimuojanti politinė visuomenė čia pat virsta rinkos visuomene. O tokiai visuomenei nacionalinė valstybė nereikalinga – jai pakanka globalios rinkos.








Susiję

Paulius Stonis 886268138557128032

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2018-01-04 14:32

    O prisiminkim, kaip dar visai neseniai kai kurie autoriai, ypač susispeitę apie "Naująjį židinį", kalė visiems į galvą, kad valstybė yra vertybė, daug didesnė už tautiškumą. O dabar jau ir valstybė jiems nereikalinga? Ar juos toks laipsniškas "praregėjimas" ištiko, ar tai kokios iš anksto numatyto plano etapas?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Antras variantas: taigi progresas turi progresuoti - kitaip nebus progresas. ;)

      Panaikinti
  2. Anonimiškas2018-01-04 14:38

    Kažkokie sapaliojimai iš XIX amžiaus. Jeigu rašytojas pasidomėtų apie naujienas ekonomikos moksle, suprastų, kad ekonomistai jau gana senokai suprato, kad homo economicus neegzistuoja, jis yra sausų ir niekur nepagrįstų teorijų pasekmė.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2018-01-04 19:04

      Vertinant šio autoriaus prieš tai rašytus tekstus panašia tema, susidaro įspūdis, kad jis puikiai supranta naujausias tendencijas. Bėda tame, kad šito vis dar nesuvokia didžioji dalis politikų bei laisvosios rinkos ekspertų, nuolat teikiančių rekomendacijas valdžiai, kaip reiktų gerinti valstybės valdymą, dalį funkcijų tiesiog atiduodant rinkai. Kad toks požiūris vis dar gajus ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Vakarų valstybėse, labai gerai iliustruota Harvardo profesoriaus Michael J. Sandel knygoje"Ko nenusipirksi už pinigus. Rinkos galia ir ribos".

      Panaikinti
    2. Norėtųsi tikėti, kad komentaro "2018-01-04 14:38" autorius - tik nelabai situacijoje besigaudantis naivuolis, o ne piktybinis demagogas, liberastinės ideologijos ydas bandantis prikergti tos ideologijos kritikams. ;)
      Ar prisimenate labai taiklų filmą "Idiocracy" ar ne mažiau taiklų trumpą filmuką "Alternative Math"? Ir ten, ir ten akivaizdžiai parodomos liberastijos pasekmės (priežastinis ryšys išties akivaizdus), bet KALTĖ suverčiama tradicionalistams/konservatoriams (TIKRIEMS, o ne Anūko liberastinio homjaunimo tipo faunai). Čia kaip bolševikai su Katyne - baksnoja pirštu į savo pačių "darbą" ir garsiai šaukia: "ar matėt, ką JIE pridirbo?!".

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2018-01-04 22:47

      Paieškokit google homo economicus ir elgsenos ekonomika, paskaitykite Daniel Kakhneman

      Panaikinti
  3. Visuomenė, tai labai didelis kolchozas. - Todėl ne ji (visumoje) užsiduoda gyvenimo toną ar nustatinėja sau taisykles. Tą gali daryti (ir daro) hierarchinė griežtai disciplinizuota visuomenės dalis. Ir tik visiškai aklam gali atrodyti, jog jokios valdančios organizuotos struktūros išvis nėra, o visuomenės gyvenimas rutuliojasi savaime ir vien tik tuose rėmuose, kokius apibrėžia viešoji (taip vadinama liaudyje) purvasklaida.
    Aptarinėti visuomeninio gyvenimo peripetijas nėra jokios prasmės laikantis tų taisyklių, kurias primeta bevelijantys likti šešėlyje, dar prieš tūkstančius metų atradę, kad juodus darbus geriausia daryti pačių aukų rankomis.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2018-01-08 13:32

    Kriptovaliutos sunaikins valstybes, nes valiutą generuos ne valstybės. Kaip tai sustabdyti - nežinau. Nebent valstybės pereitų prie kriptovaliutų

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SEKITE MUS FACEBOOK

KVIEČIAME ĮSIGYTI

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

Naujienų prenumerata

item