Kam Bažnyčiai lotynų kalba?

www.bernardinai.lt „Conspicientes praesepe sistamus: cum pastoribus in veram Domini Nativitatem ingrediamur, ad Iesum Infantem nos ip...


„Conspicientes praesepe sistamus: cum pastoribus in veram Domini Nativitatem ingrediamur, ad Iesum Infantem nos ipsos deferentes“. Tokia žinute socialiniame tinkle „Twitter“ popiežius Pranciškus pirmąją Kalėdų dieną ragino sekėjus sustoti ir įsižiūrėti į prakartėlę, įžengti į tikrą Kalėdų dvasią drauge su piemenėliais ir atnešti Kūdikėliui Jėzui visa, ką turime. Žinoma, tai tik viena iš devynių Šventojo Tėvo paskyrų šiame socialiniame tinkle, populiariausios – anglų ir ispanų kalbomis. Tačiau ir lotyniškoji turi 861 tūkst. sekėjų. Kodėl Romos Katalikų Bažnyčia XXI a. rūpinasi mirusia lotynų kalba? Ji vis dar kartais vartojama liturgijoje, ja rengiami svarbiausi Šventojo Sosto dokumentai. 

Likus keliems mėnesiams iki Vatikano II Susirinkimo, po kurio liturgijoje beveik visur atsisakyta lotynų kalbos, popiežius Jonas XXIII paskelbė apaštališkąją konstituciją „Veterum sapientia“, kurioje išskiriami trys esminiai lotynų kalbos bruožai. Pirma, kaip Bažnyčia yra visuotinė, taip ši kalba yra universali, nepriklausanti kuriai nors vienai valstybei. Antra, kadangi ji nebesivysto kaip šnekamoji, yra nekintanti, puikiai tinka dogmatikai ir liturgikai, kur negali būti jokių dviprasmybių, reikalingas aiškumas. Trečia, lotynų kalba yra graži ir didinga, tai svarbu Bažnyčiai, kuri rūpinasi menu ir kultūra.

Dešimt citatų, pabrėžiančių lotynų kalbos Katalikų Bažnyčioje svarbą:

Bažnyčiai būtent dėl to, kad ji apima visas tautas ir jai skirta išlikti iki laikų pabaigos… pati jos prigimtis reikalauja universalios, nekintamos, neliaudiškos kalbos.

Popiežiaus Pijaus XI apaštalinis laiškas „Officiorum Omnium“, 1922 m.

Ta diena, kai Bažnyčia atsisakys universalios kalbos [lotynų], bus sugrįžimo į katakombas išvakarės.

Popiežius Pijus XII

Lotynų kalbos vartojimas, galiojantis daugelyje Bažnyčių, yra visiems atpažįstamas ir gražus vienybės ženklas bei veiksminga apsauga nuo bet kokio doktrininės tiesos sugedimo. 

Popiežiaus Pijaus XII enciklika „Mediator Dei“ apie šv. liturgiją, 1947 m.

Lotynų yra nekintama Vakarų Bažnyčios kalba. 

Popiežius Jonas XXIII

Pačia savo prigimtimi lotynų kalba yra labiausiai tinkama skleisti tautoms visokią žmogiškąją kultūrą, nes nežadina pavydo, yra lygi visoms tautoms, neskatina partiškumo, galiausiai yra visiems patraukli ir draugiška. Taip pat nereikia pamiršti, kad lotynų kalba pasižymi patogumu ir tinkamumu, nes „jos kalbėsena yra glausta, turtinga, melodinga, pilna didingumo ir kilnumo“, todėl nepakartojamai skatina aiškumą ir rimtumą. Dėl šių priežasčių Apaštalų Sostas visais laikais uoliai rūpinosi išlaikyti lotynų kalbą ir laikė ją verta, kad jis pats ją „lyg nuostabų dangiškosios doktrinos bei šventųjų įstatymų rūbą“ vartotų vykdydamas savo mokymą bei kad ją vartotų šventųjų dalykų teikėjai.

Popiežiaus Jono XXIII apaštalinė konstitucija „Veterum Sapientia“, 1962 m.

Romos apeigose ir toliau tebūnie vartojama lotynų kalba, nebent konkretus nurodymas teigtų priešingai.

Visuotinio Vatikano II Susirinkimo konstitucija apie šventąją liturgiją „Sacrosanctum consilium“, 1963 m.

Lotynų kalbą neabejotinai verta rūpestingai ginti, užuot ją atmetus. Lotynų Bažnyčiai tai pats gausiausias krikščioniškos civilizacijos šaltinis ir brangiausias pamaldumo lobynas. 

Popiežiaus Pauliaus VI apaštalinis laiškas „Sacrificium Laudis“, 1966 m.

Mes kreipiamės pirmiausia į jaunus žmones. Šiais laikais, kada kai kuriose vietose, kaip jūs žinote, menkai vertinama lotynų kalba ir humanistinės studijos, jūs turėtumėte džiaugsmingai priimti šios kalbos paveldą, kurį taip labai vertina Bažnyčia, ir energingai padaryti ją vaisingą. Gerai žinomi Cicerono žodžiai Non tam praeclarum est scire Latine, quam turpe nescire (liet. Ne taip puiku yra mokėti lotyniškai, kaip gėdinga nemokėti) (Brutus, XXXVII, 140) tam tikra prasme yra skirti jums. Mes raginame jus aukštai iškelti lotynų kalbos žibintą, nes ir šiandien ji yra vienybės ryšys tarp visų tautų žmonių.

Popiežiaus Jono Pauliaus II kalba 1978 m. lapkričio 27 d.

Vis dėlto netrūksta žmonių, kurie, auklėti pagal senąją liturgiją lotynų kalba, pasigenda šios „vienos kalbos“, visame pasaulyje žymėjusios Bažnyčios vienybę ir savo tauria prigimtimi žadinusios Eucharistijos slėpinio pajautą. Todėl tokius jausmus bei troškimus būtina ne tik suprasti, bet ir gerbti ir, kiek įmanoma, patenkinti taip, kaip numatyta naujuose nuostatuose. Romos Bažnyčia jaučia ypatingą įsipareigojimą lotynų kalbai, tauriai senovės Romos kalbai, ir turi tai pasitaikius progai parodyti.

Popiežiaus Jono Pauliaus II laiškas „Dominicae Cenae“ apie Eucharistijos slėpinį ir kultą, 1980 m.

Bažnyčios vienybei ir visuotinumui geriau išreikšti rekomenduočiau tai, ką, laikydamasis Vatikano II Susirinkimo nutarimų, pasiūlė Vyskupų sinodas: liturgiją tinkama švęsti lotynų kalba, išskyrus skaitinius, homiliją ir tikinčiųjų maldą; lotyniškai turėtų būti recituojamos ir Bažnyčios tradicijos žinomiausios maldos bei, jei įmanoma, atliekami kai kurie grigališkojo giedojimo fragmentai. Apskritai prašau studijų seminarijoje metu mokyti būsimuosius kunigus suprasti bei švęsti šv. Mišias lotynų kalba, skaityti lotyniškus tekstus bei mokyti grigališkojo giedojimo. Iš akių nevalia išleisti galimybės ir tikinčiuosius išmokyti žinomiausių maldų lotynų kalba bei tam tikrų liturgijos dalių giedojimo grigališkuoju stiliumi.

Popiežiaus Benedikto XVI posinodinis apaštališkasis paraginimas „Sacramentum Caritatis“, 2007 m.

Parengė Rosita Garškaitė


Susiję

Straipsniai 5247894428882086324

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2018-01-05 00:36

    Tik deja, "sistamus" reiškia "stabdykime", o ne "sustokime". Turėjo būti "consistamus". Žodį "ėdžios" (t.y. prakartėlė) geriau rašyti "praesaepe".

    AtsakytiPanaikinti
  2. O kai žmonės dar prieš kokį dvidešimt metų reikalavo lotynų kalbos liturgijoje, tai tie patys aktyvistai su didžiausiu entuziazmu įrodinėjo, kokia naudinga ir tinkama yra gimtoji kalba.
    Šiaip lotynų k. novus ordo mišiose visiškai netinka, geriau jose vartoti kasdienę - virtuvinę kalbą, kad net neklaidintų tikinčiųjų apgaulingu sakralumo įspūdžiu.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Jūsų atsiliepimas apie tautines kalbas, tarp jų ir lietuvių, buvo nepagarbus ir įžeidžiantis.

      O jei ir vėl ketinate sakyti, kad „neopagonys“ neturėtų mokyti katalikų, tai pirma įrodykit, kad pats kažką mokat. Pavyzdžiui, atsakykit lotyniškai.

      Enuntiatum tuum de linguis gentium, inter eas et de Lituanica, irreverens et contumeliosum erat.

      Panaikinti
    2. Gerbiamasis, yra sakrali ir profaniškoji sferos, jas dera atskirti. Profaniškajai sferai priklauso gimtosios kalbos, nors ir jomis galima Dievą garbinti. Tačiau visais laikais žmonės Dievui skyrė, kas geriausia, ir visada išskirdavo sakralines kalbas - lotynų, graikų, bažnytinę slavų, koptų, etiopų, gruzinų, armėnų, rumunų, arabų.
      Lingua sacra adoremus Deum, Dominum nostrum.

      Panaikinti
    3. Cuique sacerrima lingua nativa :)

      Šitą net jūsiškiai pripažįsta (1Kor 14:18–19). O savo „sakralinių“ kalbų sąraše, regis, praleidot lenkų :D

      Panaikinti
    4. Gerai, kad skaitote šv. Raštą, bet gaila, kad savaip interpretuojate. Paulius ten (1Kor 14,18-19) minėjo kalbėjimą kalbomis (plg. Apd 2,6-11), t.y. šlovinimą dvasia ir priešstatė tam šlovinimą protu, kuriam galima priskirti ir šlovinimą sakraline kalba. Jūs neskiriate gamtinės ir antgamtinės srities, dėl to jums viskas tarsi "sulipę", ir Dievo jūs ieškote savo nuodėmingoje prigimtinėje plotmėje. Deja, Dievas nėra "iš mūsų pasaulio", jis yra virš jo.

      Panaikinti
    5. Jūsų minima Apd vieta sako, kad su kiekvienu kalbėti jo gimtąja kalba yra dieviškas stebuklas.

      O Perkūno man ieškoti nereikia, nes Jis nesislapsto. Cum tonat, tonat :)

      Panaikinti
  3. Nelabai į temą , bet...2018-01-05 15:14

    Kažkada kažkokioje radijo laidoje skirtoje kažkokiai kosmetikai , teko girdėti kaip labai"protingas" pašnekovas, LOTYNIŠKAI surašytas sudedamasias kosmetikos dalis skaitė ANGLIŠKAI :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2018-01-05 19:00

    O man tai lotynų kalba graži. Kai vaikystėje buvau klapčiukas man tiesiog būdavo įdomu klausytis ką kunigas skaito iš mišiolo .Man ji tokia melodinga mokėdavau atmintinai ištisas pastraipas. Dar reikėdavo ir lotyniškai atsakinėti mišių metu keleta sakinių. Kažkaip gražu buvo. dd.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Dabartinėje bažnyčios krizėje piršti ir "garbinti" lotynų kalbą gali tik tie, kurie neskiria svarbių dalykų nuo nežinia kelintaeilių. Gal kreipkime dėmesį į turinį - forma ateis pati.

    O šiaip aš užaugau su lietuvių kalba bažnyčioje. Lotyniškos mišios atrodo, kaip kažkas itin svetimo ir visiškai bebprasmio.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Lotynų kalba puikiai padeda saugoti Bažnyčios Tradiciją. Kai kam gal net per gerai.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Anonimiškas2018-01-25 19:22

    ne vidutiniam protui suvokt apie lotynų kalbą ir jos vertę... arba kad nieko neįžeisčiau - išrinktųjų yra mažuma

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. O antikinės tautos, kalbėjusios lotyniškai, irgi prie išrinktųjų priklauso?;)

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SEKITE MUS FACEBOOK

KVIEČIAME ĮSIGYTI

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

Naujienų prenumerata

item