Seimo komiteto vadovas apie situaciją VU Filologijos fakultete: šito taip nepaliksiu

Olgos Posaškovos nuotrauka  LRT.lt Negeri dalykai – taip Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša...

Olgos Posaškovos nuotrauka 
LRT.lt

Negeri dalykai – taip Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša apibūdina situaciją Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete, dėl kurios žinomi lituanistai, kitų sričių mokslininkai ir visuomenės veikėjai išplatino peticiją su daugiau nei 400 parašų. E. Jovaiša teigia jau ėmęsis veiksmų: „Pateikiau Lituanistikos įstatymą. Turiu jau antrą redakciją. Šis teisės aktas bus įtrauktas į Mokslo ir studijų įstatymą. Tikiuosi, kad taip bus apginta lituanistika.“

Nepasitenkinimas dėl VU Filologijos fakulteto kilo, nes, anot peticijos autorių, lietuvių kalba ir literatūra šių metų rugsėjį atsiradusiuose naujuose fakulteto padaliniuose buvo nustumta į paribius.

E. Jovaiša sako, kad jaučiasi apgautas, nes VU Filologijos fakulteto pertvarką jo vadovaujamas komitetas savo darbotvarkėje turėjo dar pavasarį: „Tačiau tada buvau patikintas, kad viskas bus gerai, kad lituanistika ir po fakulteto pertvarkymo tikrai neliks paraštėse. Negana to, man buvo pasakyta, kad nesikištume į universitetų reikalus, nes jie turi autonomiją. Štai, jums – ir autonomija. Juk Seimas – VU steigėjas.“

Komiteto vadovas nuogąstavo, kad lituanistikos gali neapginti net ir įstatymas, nes, anot jo, laikomasi nuostatos, kad iš VU Filologijos fakulteto „reikia daryti vos ne vertėjų institutą“: „O fundamentalūs baltistikos ir lituanistikos tyrimai pamirštami. Tai atsiprašau! Iš fakulteto išėjo visi kalbininkai, kurie gūdžiu sovietmečiu atliko milžiniškus darbus, tyrinėdami lietuvių kalbą. Dabar gi nepriklausomoje Lietuvoje mes neturime istorinių kalbos tyrinėjimų. Fundamentiniai tyrimai nevyksta, mokslininkai verčiami rašyti anglų kalba. Katastrofa!“

E. Jovaiša patikino, kad Seimo Švietimo ir mokslo komitetas svarstys situaciją VU Filologijos fakultete ir nebetikės universiteto vadovybės pažadais, esą viskas bus gerai: „Aš šito taip nebepaliksiu“.

Fakultetą valdo šeimų klanai?

Vienas iš peticijos dėl situacijos VU Filologijos fakultete autorių – Vilniaus dailės akademijos lietuvių kalbos docentas Artūras Judžentis, kuris daugelį metų pats dirbo šiame fakultete, savo komentare apgailestavo, kad jau beveik dešimt metų fakultete nėra lituanistikos magistrantūros: „Teisinamasi, kad nėra pakankamai studentų. Ir tai nenuostabu, kai bakalauro studijos neįkvepia siekti daugiau. Teigiama, kad studentai „nori šiuolaikiškos kalbotyros, šiuolaikiškos literatūros“, tarsi lietuvių kalbotyra ir literatūros mokslas nėra ir net negali būti šiuolaikiški, nagrinėjami ir dėstomi naujais metodais, pateikiant ir kritiškai įvertinant naujausius požiūrius.“

Pasak A. Judženčio, fakulteto senjorai, alumnai ir visa humanitarų bendruomenė nori ne prieš 40 metų buvusių studijų programų, o kad būtų išlaikytas ano meto lituanistikos (ir baltistikos) mokslo bei studijų lygis, dėstytojų atsidavimas savo dalykui, studentams įdiegtas patriotiškumas, atsakomybė ir įsipareigojimas lietuvių tautai, jos kultūrai.

„Fakultete neveikia konkursų ir atestavimo tvarka. Todėl katedrų sudėtis dešimtmečiais mažai keičiasi, o jauni ir gabūs žmonės neturi galimybių prasimušti. Veši pažįstamų ir artimųjų protegavimas. Pavyzdžiui, iš vienuolikos Lietuvių kalbos katedros darbuotojų keturi yra buvę kurso draugai. Fakultete dirba bent aštuonių šeimų nariai (kai kurių – net trys), neretai atsidūrę viename institute, pastaraisiais metais įdarbinta jau antroji jų karta. Neišvengta atvejų, kai motina administraciškai vadovauja savo dukrai. Ar tokiomis aplinkybėmis galima teigti, kad fakultete lieka gabiausi absolventai?“ – svarsto A. Judžentis.

Rektorius žada, kad pertvarka lituanistikos nesumenkins

„Atsakingai pažymiu, kad Filologijos fakultete vykdomi pokyčiai niekaip nesumenkins lituanistikos VU. Priešingai – fakulteto bendruomenei apsisprendus pakeisti fakulteto struktūrą, ji pati ir sprendžia, kiek konkrečiu atveju yra mokslo institutų, o juose – katedrų, centrų ar mokslinių teminių grupių tam, kad būtų galima efektyviau realizuoti universiteto misiją“, – išplatinus peticiją, savo „Facebook“ paskyroje rašė VU rektorius profesorius Artūras Žukauskas.

Jis taip pat patikino, kad universiteto struktūros pokyčiai reikalingi svarbiausiems tikslams įgyvendinti – suaktyvinti mokslinę veiklą, įveikti studijų proceso fragmentiškumą, padidinti administravimo paslaugų prieinamumą akademinei bendruomenei, sumažinti akademiniam personalui tenkančią administracinę naštą, padidinti moksliniams tyrimams priraukiamų lėšų apimtį.

„Fakultetų katedros bei centrai ir toliau veikia kaip pirminiai akademiniai branduoliai, kurie nuo šiol išlaisvinti nuo administracinės naštos. Ją perima stambesni dariniai – mokslo institutai – tam, kad katedrų mokslininkai galėtų daugiau laiko skirti moksliniams tyrimams ir šiais tyrimais grįstu darbu su studentais“, – aiškino rektorius.

Kodėl sumenko katedrų vaidmuo?

Kalbėdamas apie tai, kad, atsiradus VU institutams, kurių neišvengė ir Filologijos fakultetas, jų pavadinimuose net neliko lituanistikos pavadinimo, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vadovas Mindaugas Kvietkauskas atkreipė dėmesį, kad ir katedrų vaidmuo labai sumenko: „Tų institutų, kurie tapo pagrindiniais fakulteto padaliniais, veiklos kryptys suformuluotos kitaip nei katedrų. Kita vertus, ši problema jau suformuluota, ji jau diskutuojama, o fakulteto laukia naujo dekano rinkimai. Tikėkimės, kad šis klausimas išrinktam dekanui bus vienas iš svarbiausių.“

Vertindamas tai, kad jau seniai nebėra lituanistikos magistrantūros studijų, M. Kvietkauskas teigė, jog tam pirmiausia reikia patrauklių, kokybiškų programų. Jis pastebėjo, kad apskritai siekiama trumpinti studijų trukmę (taip pagal vadinamąjį Bolonijos procesą elgiamasi ir visoje Europoje), todėl kai kurios disciplinos apjungiamos.

„Bet labai svarbu, kad išliktų branduoliniai, svarbiausi dalykai. Tai suderinti dabartinėje studijų sistemoje – nelengva. Situacija Filologijos fakultete – sudėtinga, tačiau jis turi naują tarybą, kurioje yra ir jaunų mokslininkų, todėl, tikėtina, kas bus rasti pozityvūs sprendimai“, – svarstė instituto direktorius.

Dėstytojų algos – apgailėtinos

„Optimizacija. Štai, geologai su chemikais jau apjungti. Atsirado du institutai. Vietoj dviejų fakultetų dekanų liko vienas, sumažėjo prodekanų. Toks taps modelis bus pritaikytas ir Filologijos fakultetui. Galbūt jo ir iš viso nebeliks? Gal jį sujungs su Istorijos fakultetu, o gal atsiras bendras Humanitarinių mokslų fakultetas. Kiek žinau, strateginiame universiteto plane yra numatyta, kad iš keturiolikos fakultetų liks tik septyni“, – bendraudamas su LRT.lt, informacija dalijosi buvęs VU prorektorius, chemijos dėstytojas docentas Rimantas Vaitkus.

Jis įsitikinęs, kad draskyti dešimtmečių patirtį turinčias universiteto katedras būtų neprotinga, nes būtent jose susiformavę mokslininkų ir dėstytojų kolektyvai. R. Vaitkus pastebėjo, kad Estijos Tartu universitetas, vykdydamas pertvarką, katedras išsaugojo.

„Suprantu, kodėl dabar VU jungia fakultetus – siekiama sutaupyti lėšų. Jei profesoriaus algelė – apie 900 eurų, tai dekanai gauna per 2000 eurų. Atsirandančių institutų direktorių atlyginimai, matyt, bus mažesni. Tai dėl šito pinigų irgi susitaupys“, – kalbėjo R. Vaitkus.

Jis neslėpė, kad turėdamas gamtos mokslų daktaro laipsnį ir trisdešimties metų pedagoginio darbo stažą, atskaičius mokesčius, gauna 700 eurų algą.

„Jeigu būčiau jaunesnis, net negalvodamas išvykčiau dirbti į užsienį“, – atvirai prisipažino R. Vaitkus. 

Jis apgailestavo, kad, jam dirbant Algirdo Butkevičiaus vyriausybėje, aukštųjų mokyklų dėstytojams algos buvo pakeltos tik 3,5 proc.


Susiję

Ugdymo politika 6467593252938252763

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2017-12-20 19:04

    Ačiū E. Jovaišai! Teisingi žodžiai ir norisi tikėti, kad dar nepavėluoti. VU absolventai šito irgi taip nepaliks.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2017-12-20 20:10

    laimė, kad Švietimo komiteto pirmininkas akademikas E. Jovaiša yra mokslo žmogus ir supranta ką reiškia apjungimas. Tai lituanistikos mokslo naikinimas, tuo pačiu ir pačios lietuvių savasties, kultūros naikinimas.
    Reikia ryžtingai keisti įstatymus ir negali būti autonomijos, jei veikiama prieš valstybę ir tokie rektoriai negali dirbti, kuriems lituanistika "kaip šuniui penktą koja".

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Sarbievijaus beržas2017-12-20 20:20

      Teisingas komentaras. Vadinkim pagaliau dalykus tikraisiais vardais: viso to iniciatorius ir už visa tai atsakingas yra rektorius. Moteriškaitė Brežnevo antakiais yra tik nereikšminga statytinė. Dar yra amžinai žvalus komjaunuolis (na, toks Gyvulių ūkio kuilys Snieguolis), bet jis iš esmės irgi yra nulis.

      Taigi dabar būtina, kad: a) už tai atsakingas asmuo paliktų pareigas; 2) priimti tvirtai sukaltą įstatymą, kad tokie absurdai negalėtų pasikartoti ateityje.

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

SEKITE MUS FACEBOOK

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Naujienų prenumerata

item