Seimas raginamas nepritarti antikonstituciniam Vyriausybės nutarimui dėl Valstybinės kalbos

J. Stacevičiaus nuotrauka  Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ kreipėsi į Seimo Švietimo ir mokslo, Teisės ir teisėtvarkos ir Kultūros ...

J. Stacevičiaus nuotrauka 
Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ kreipėsi į Seimo Švietimo ir mokslo, Teisės ir teisėtvarkos ir Kultūros komitetus, ragindama nepritarti Kultūros ministerijos parengtam ir Vyriausybės patvirtintam nutarimui dėl konstitucinio Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo projekto, nes šis nutarimas savo esme yra antikonstitucinis. Kreipimesi teigiama, kad Kultūros ministerijos parengto nutarimo nuostatos faktiškai panaikina lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos statusą. 

Kaip rašoma kreipimesi, siūlymu „išplėsti Įstatymo projekto taikymo sritis (ne tik valstybės ir savivaldybių institucijoms, bet ir kitoms asmenų grupėms, Lietuvoje veikiantiems ES narėse įsisteigusiems juridiniams asmenims, organizacijoms ir kt.)“ siekiama iškreipti valstybinės kalbos statuso esmę. Valstybinės kalbos statusas reglamentuoja valstybės institucijų bendravimą su savo piliečiais, o ne piliečių tarpusavio santykių kalbą. Bandymas nepagrįstai plėsti jos taikymą į perteklines sritis sukuria pretekstą ir tariamą pateisinimą kitai Vyriausybės nutarimo naujovei – Lietuvoje įteisinti pagalbines užsienio kalbas. Anot asociacijos, negalima pritarti tokiam Vyriausybės nutarimo siūlymui, nes tai susiaurintų valstybinės lietuvių kalbos vartojimo sritį ir paneigtų jos išimtinį valstybinės, taigi piliečiams privalomos mokėti kalbos statusą. Pritarus Vyriausybės siūlymui, atitinkamoms Lietuvos Respublikos savivaldybėms, pirmiausia Vilniaus ir Šalčininkų rajonų bei Visagino ar Klaipėdos miesto, būtų sudaryta galimybė atitinkamai įteisinti pagalbinės lenkų ar rusų užsienio kalbos oficialų statusą, o kitakalbiams piliečiams su valstybe bendrauti ne valstybine lietuvių kalba. Kreipimosi autoriai primena, kad galimybė Lietuvoje apsieiti be lietuvių kalbos jau buvo plačiai įtvirtinta visai neseniai – sovietmečiu. „Talka kalbai ir tautai“ atkreipia dėmesį į tai, jog „pritarus šiai pataisai nebeliktų juridinio pagrindo abejoti dėl nelietuviško asmenvardžių užrašymo oficialiuose asmens dokumentuose ar oficialiuose gatvių ir gyvenviečių pavadinimų įrašuose ir užrašuose teisėtumo“. 

Kreipimesi taip pat teigiama, jog Vyriausybės nutarimas siūlo naikinti vieną iš privalomųjų valstybinės kalbos vartojimo sričių, reglamentuotą Konstitucijos 117 straipsniu: „[...] Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vertėją.“ Atsisakius nuostatos, jog teismas su teisiamaisiais bendrauja valstybine kalba per vertėjo paslaugas, teismas turėtų rūpintis suprasti paties įtariamojo pasirinktą kalbą. „Talkos kalbai ir tautai“ teigimu, tuo būtų faktiškai įteisintas principas, jog dauguma turi prisitaikyti prie mažumos. Siūlymas grindžiamas siekiu užtikrinti apsaugą nuo diskriminacijos kalbos pagrindu, tačiau, kaip teigia kreipimosi autoriai, taip teigdama Vyriausybė remiasi Lietuvoje faktiškai neegzistuojančia pabėgėlių problema. 

 „Talka kalbai ir tautai“ taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Vyriausybės nutarimo siekio „atsisakyti nuostatų, kurios sukeltų nepagrįstai didelę reguliacinę naštą telekomunikacijų įrenginių tiekėjams, kompiuterinės įrangos pardavėjams“. Tai reiškia, kad praktiškai būtų atsisakyta siekio įtvirtinti lietuvių kalbą elektroninėje erdvėje veikiančiose programose bei elektroninės komunikacijos priemonėse, kompiuterinėje technikoje, kas tampa vis būtinesniu uždaviniu skaitmenizacijos amžiuje.
Kreipimesi pabrėžiama, jog Vyriausybės nutarime atsiradęs siūlymas atsisakyti tokių konkrečių institucijų kaip Valstybinė lietuvių kalbos komisija ar Valstybinė kalbos inspekcija pavadinimo įvardijimo konstituciniame įstatyme naikintų įstatyminį šių institucijų reglamentavimą ir yra traktuotinas kaip pirmieji žingsniai link faktinio šių institucijų panaikinimo. 

„Talkos kalbai ir tautai“ tarybą sudaro pirmininkas Gintaras Karosas, kalbininkai prof. Laima Kalėdienė, habil. dr. Kazimieras Garšva, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai Gintaras Songaila ir Romas Pakalnis, žurnalistas Dalius Stancikas, režisierius Jonas Vaitkus, filosofas Laisvūnas Šopauskas, rezistentai vysk. Jonas Kauneckas, kun. Robertas Grigas, signataras Algirdas Endriukaitis, Jonas Burokas, etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, verslininkas Mindaugas Karalius, aktorius Gediminas Storpirštis, etnologė Nijolė Balčiūnienė, politologas Vytautas Sinica, VU politikos mokslų studentė Monika Morkūnaitė.


Susiję

Talka 1271574259907661713

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2017-12-12 11:58

    Ačiū kovotojams dėl lietuvių kalbos. Reikia visomis išgalėmis stabdyti antikonstitucinius neoliberalų vyriausybės veiksmus!

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2017-12-12 13:25

    Vien tik stabdyti šituos antikonstitucinus valdininkų veiksmus - yra neveiksminga. Reikia juos šalinti iš užimamų pareigų be teisės ateityje užimti valstybines pareigas. Jie yra sąmoningai angažuoti griauti mūsų valstybę. Tai ne kokie kvaileliai, kurių kairė nežino ką daro dešinė. Reikia viešai paskelbti jų pavardes, fotografijas, aprašyti jų darbus ir biografijas.
    Sveiku protu nesuvokiams, kaip gali užimti valstybines pareigas asmenys, kurie veikioa prieš tos valstybės Konstituciją? ( Aišku,jie tą Konstituciją keičia).
    Visuomenė turi žinoti šituos parazitus. Ypatingai svarbu susekti galus - kaip jie patenka į atsakingas pareigas, kas už jų stovi, kas juos kuruoja ir duoda nurodymus.
    Paprastas biologinis dėsnis - nepašalinus terpės, kurioje veisiasi parazitai - jie vėl ims daugintis, kol visiškai sunaikins užsipultą organizma.
    Čia reikalingas chirurgo skalpelis!

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2017-12-12 14:58

    Ačiū žmonėms, kurie ryžtingai kovoja už lietvių kalbą ir kultūrą. Tai tikri mūsų gimtojo krašto patriotai.

    AtsakytiPanaikinti
  4. S. Skvernelis: delsimas įteisinti originalią pavardžių rašybą neša finansinę žalą valstybei

    AtsakytiPanaikinti
  5. Anonimiškas2017-12-17 21:15

    Ir šitas nutarimas, ir lituanistikos griovimas Vilniaus universitete, ir Vyčio Lukiškių aikštėje stabdymas... viskas vienu metu. Kažkokie keisti sutapimai. Norisi tikėti, kad tik sutapimai.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

SEKITE MUS FACEBOOK

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Naujienų prenumerata

item