Kun. Robertas Urbonavičius. Jono žinia

Kelkis, Jeruzale, į aukštumą kopk ir žiūrėk,  kokį džiaugsmą siunčia tau Dievas. (Komunijos antifona) Įpusėjus adventui, pasirodo...

Kelkis, Jeruzale, į aukštumą kopk ir žiūrėk, 
kokį džiaugsmą siunčia tau Dievas.
(Komunijos antifona)

Įpusėjus adventui, pasirodo didžiausias iš pranašų – Jonas Krikštytojas. Be jo – tyruose šaukiančiojo balso – mūsų adventas nebūtų tikras. Gal todėl Jonas Krikštytojas nėra mėgstamas, stengiamasi „nukenksminti“ jo skelbtąją žinią apie tai, kad „kirvis jau prie medžio šaknų, ir kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, bus iškirstas ir įmestas į ugnį“. Esą tai toks hiperbolizuotas biblinių pranašų kalbėjimo būdas, esą Jonas šiek tiek sutirštino spalvas, nes atėjęs Mesijas mokė visai kitką. Ir viename, ir kitame pasakyme tiesos yra, tačiau taip žvelgdami į Joną Krikštytoją ir jo skelbtą žiną, mes pasielgiame, kaip tie sadukiejai bei fariziejai, kurie ėjo pasiklausyti Jono vien iš smalsumo ar dėl dar kitų motyvų, nepriimdami širdimi jo skelbiamos atsivertimo žinios. 

Duoti tikrų atsivertimo vaisių ypač kviečiami mes, kurie laikome save esančiais teisingoje pusėje. Mes lankome bažnyčią sekmadieniais, penktadieniais pasninkaujame, einame mėnesinės išpažinties, skaitome Šv. Raštą ir kitą dvasinę literatūrą, priklausome maldos grupelei ar bent lankomės dvasiniuose renginiuose, buvome jei ne Šventoje Žemėje, tai tikrai Šiluvoje. Atsiversti reikia jiems – tiems, esantiems kitoje pusėje. Jiems reikia atgailauti, taisytis, keistis. O ką mes? Mes juk nevagiame, nežudome, nepaleistuvaujame, nieko blogo nedarome... Šitaip mąstydami, mes irgi galvojame, kad mūsų priklausymas Bažnyčiai, praktikų ir Įsakymų išpildymas mus išganys. Ar, tiesą sakant, jau išganė – nors nedrįstame to sau pripažinti, tačiau tikrai slapta manome, kad jau esame saugūs. Taip, esame teisingame kelyje, kuris veda į Išganymą, tačiau tai tik kelias, kuriuo reikia keliauti, kad pasiektume tikslą – Amžinąjį gyvenimą. Mūsų nuosavas teisumas mūsų neišgelbės, mus išgelbsti tik Kristus, Jo Auka ir malonė. Viešpaties Pirmtako raginimas ištiesinti savo širdies ir gyvenimo kelius skamba kiekvienam. Išimčių nėra ir negali būti.

Nuolankia malda ir atnašomis trokštame permaldauti tave, o Dieve. 
Neturime nuopelnų, kurie mus paremtų, tačiau būk mums atlaidus ir pagelbėk.
(Atnašų malda)



Susiję

Robertas Urbonavičius 8546131550606035672
item