Keturi šimtai mokslo ir meno veikėjų reikalauja lituanistikos išsaugojimo Vilniaus universitete

PASIRAŠYTI PETICIJĄ Visi neabejingi piliečiai gali prisidėti prie lituanistų ir kitų pasirašiusiųjų mokslo ir meno veikėjų pasirašydami...

PASIRAŠYTI PETICIJĄ

Visi neabejingi piliečiai gali prisidėti prie lituanistų ir kitų pasirašiusiųjų mokslo ir meno veikėjų pasirašydami elektroninę peticiją aukščiau esančioje nuorodoje.

Reaguodami į pertvarkas Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, žymūs šalies kalbininkai ir lituanistai, įvairių sričių akademikai, visuomenininkai ir rašytojai kreipėsi į universiteto vadovybę. Keturis šimtus mokslo ir meno veikėjų parašų surinkusiu kreipimusi reiškiamas susirūpinimas dėl suprastėjusios lituanistikos ir baltistikos padėties, kai fakultete katedras pakeitus institutais, nei vieno jų pavadinime neliko net nuorodos į lietuvių kalbą. Reikalaujama VU Filologijos fakultete užtikrinti deramą išskirtinę lituanistikos tyrimų ir studijų vietą bei išimtinai tam skirtą struktūrinį padalinį (institutą). 

Kreipimesi rašoma, kad pertvarka kilo ne iš fakulteto vidaus poreikių, o buvo primesta naujosios Vilniaus universiteto administracijos, kuri ignoruoja šios srities fundamentinių studijų reikmes ir siekia komercializuoti kalbų mokymą. Katedrų, kurios netrukus gali būti galutinai panaikintos, statusas pažemintas – jos perkeltos į fakultete naujai sukurtus penkis institutus: Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų, Baltijos kalbų ir kultūrų, Literatūros ir kultūros tyrimų, Taikomosios kalbotyros ir Užsienio kalbų. Kreipimosi autoriams kelia abejonių toks institutų paskirstymas ir įvardijimas, kuris painioja ir išskaido, o ne vienija akademinę bendruomenę pagal mokslinių interesų sritis. Jų neįtikina ir fakulteto dekanės aiškinimai, esą papildomos institutų grandies sukūrimas sumažina administracinę naštą. 

Susirūpinimą pasirašiusiesiems kelia tai, kad pagal naują tvarką, pagal kurią Lietuvių kalbos katedros darbuotojai priskirti prie Taikomosios kalbotyros instituto, faktiškai atsisakoma fundamentinių lietuvių kalbos tyrimų, nors taikomoji kalbotyra jais remiasi. Lietuvių literatūros katedros darbuotojai pateko į bendrą Literatūros ir kultūros tyrimų instituto sudėtį, kurioje lituanistinis dėmuo tampa mažareikšmiu.

„Fakultete, net ir sunkiais okupacijos metais buvusiame lietuvybės bastionu, nebelieka įsipareigojimo lituanistikai. Į lituanistines katedras pasikėsinta kaip į institucijas. Užuot įsteigus (jeigu jau būtina) Lituanistikos (arba Lietuvių kalbos ir literatūros) institutą, lituanistų jėgos buvo išskirstytos po kitus institutus, kuriuose tapo mažumomis, negalinčiomis lemti katedrų veiklos. Pertvarka Vilniaus universitete sąmoningai susilpnino lituanistų ir lituanistikos (bei baltistikos) svorį, o iškėlė bendrąją kalbotyrą, kalbų tipologiją ir bendrąsias kultūros studijas“, – rašoma kreipimesi.

Kreipimosi autorių teigimu, tokios pertvarkos tik dar labiau prisideda prie jau kurį laiką besitęsiančio lituanistinio turinio „išplovimo“ iš studijų programų: Vilniaus universitete nebėra lituanistikos magistrantūros studijų, o lituanistiniai dalykai Lietuvių filologijos bakalauro programoje – ženkliai sutrumpinti.

Pertvarkant fakulteto struktūrą, institutų pavadinimuose neliko žodžio „lietuvių“. Kreipimesi pabrėžiama, kad lituanistikos paminėjimas pavadinime – labai svarbi politinė nuoroda į jos statusą dabartinėje Lietuvos valstybėje. „Dabar jis sumenkintas labiau, nei sovietmečiu, ir liudija siekį, prisidengiant reformomis, ištautinti ir išvalstybinti ne tik Fakultetą, bet ir visą Vilniaus universitetą“, – teigia kreipimosi autoriai. Anot jų, keičiama pati šio ilgaamžes tradicijas turinčio universiteto misijos ir tikslo samprata – iš svarbiausio lietuvių tautos kultūros ir mokslo židinio bei sąmoningų ir patriotiškų šalies piliečių ugdymo institucijos universitetas verčiamas į globalios „akademinių paslaugų“ rinkos žaidėją.

Anot Lietuvių kalbos instituto mokslinio darbuotojo ir vieno iš kreipimosi iniciatorių dr. Artūro Judženčio, pagrindinis Lietuvos universitetas dėl dabartinės kultūrinės ir demografinės Lietuvos būklės privalo lituanistikai skirti išskirtinę vietą, todėl net ir kreipimosi nesėkmės atveju bent jau šviesuomenė bus sutelkta prieš akademinės nomenklatūros diegiamą globalizmą.

Kreipimesi akcentuojama, kad lituanistikos studijos privalo ugdyti patriotizmą, saugoti ir puoselėti tautinį orumą ir valstybinę savigarbą. Kreipimosi autorių įsitikinimu, tik tą užtikrinantis „fakultetas bus iš tikrųjų tarptautiškas, nes jo paskirtis ir siekiai bus suprantami kiekvienai save gerbiančiai tautai“. Reikalaujama steigti lituanistikai skirtą ir pavadinime su ja susietą padalinį, o lituanistikos studijas išplėsti bei laikyti strategine universiteto kryptimi, tuo pačiu grąžinant ir lituanistines magistrantūros studijas.

Kreipimosi iniciatoriai planuoja toliau rinkti neabejingų piliečių parašus internetinėje erdvėje: https://www.peticijos.com/dl_lituanistikos_bkls_pertvarkomame_vilniaus_universiteto_filologijos_fakultete 

Tarp keturių šimtų kreipimąsi pasirašiusiųjų yra akad. Zigmas Zinkevičius, prof. dr. Aldona Paulauskienė, prof. dr. Vitas Labutis, prof. dr. Arnoldas Piročkinas, doc. dr. Aldonas Pupkis, prof. dr. Jūratė Laučiūtė, prof. dr. Jonas Palionis, prof. dr. Laima Kalėdienė, prof. dr. Daiva Vyčinienė, dr. Artūras Judžentis, akad. Vytautas Martinkus, Kazys Saja, Antanas A. Jonynas, Rimvydas Stankevičius, Valentinas Sventickas, Liudvikas Narcizas Rasimas, Vidmantė Jasukaitytė, Algirdas Endriukaitis, doc. dr. Liutauras Degėsys, Gytis Lukšas, Birutė Jonuškaitė, Zita Mažeikaitė, Vytautas Bubnys, akad. Arvydas Janulaitis, akad. Antanas Tyla, akad. Giedrius Kuprevičius, akad. Antanas Andrijauskas, akad. Zigmantas Kiaupa, akad. Arvydas Virgilijus Matulionis, akad. Pranas Kūris, Doc. dr. Bronius Dobrovolskis, prof. dr. Roma Bončkutė, prof. dr. Albinas Drukteinis, doc. dr. Regina Venckutė, prof. dr. Rūta Bruzgienė, prof. dr. Dalia Pakalniškienė, prof. dr. Kazimieras Garšva, prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė, prof. dr. Genovaitė Kačiuškienė, prof. dr. Rūta Bruzgienė, prof. dr. Leonas Ašmantas, prof. dr. Virginija Balsevičiūtė-Šlekienė, doc. dr. Kazimieras Juozas Ambrasas-Sasnava SJ, doc. Dalia Urbanavičienė, kun. Robertas Grigas, prof. dr. Bronislovas Genzelis, prof. dr. Kazimieras Župerka, Bronius Leonavičius, prof. dr. Aloyzas Sakalas, prof. dr. Kęstutis Makariūnas, doc. dr. Judita Džežulskienė, Faustas Latėnas, prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė, dr. Vytautas Tumėnas, doc. dr. Marijus Šidlauskas, Jonas Vaitkus,  dr. Gaila Kirdienė, Vidmantas Valiušaitis, dr. Pranas Kniūkšta, prof. dr. Ingė Lukšaitė, doc. dr. Audronė Girdzijauskaitė, doc. dr. Agnė Narušytė, Vladas Braziūnas, Alvydas Šlepikas, dr. Dainius Razauskas, dr. Vytautas Rubavičius, doc. dr. Mindaugas Strockis, doc. dr. Sigitas Narbutas, Renata Šerelytė, doc. dr. Saulius Nefas, prof. dr. Libertas Klimba, prof. dr. Jonas Jasaitis, dr. Vaclovas Bagdonavičius ir kiti.

PASIRAŠYTI PETICIJĄ

Susiję

Ugdymo politika 5642458368507291906
item