Švietimo ir mokslo ministrė Lietuvos autorių literatūrą stumia į pašalius

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Ministrą Pirmi...

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį dėl švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės lapkričio 15 d. pasirašyto įsakymo, kuriame pažeidžiant visas formalias svarstymo procedūras patvirtinti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino pakeitimai savo turiniu yra iš esmės žalingi valstybinės lietuvių kalbos ir literatūros mokymui.

Pagal galiojusią tvarką, lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikantiems abiturientams buvo pateikiamas sąrašas autorių, kuriais buvo privaloma remtis rašant egzamino užduotį. Į šį sąrašą privalomai buvo įtraukiami bendrojoje programoje esantys lietuvių autoriai. Tačiau ministrės įsakymu Nr. V-876 nebebus privaloma, o tik rekomenduojama remtis konkrečiais nurodytais autoriais. Taip pat panaikinama nuostata, kad į pateikiamų autorių sąrašą privalomai būtų įtraukti lietuvių autoriai.

Tokio lygio pokyčiai įprastai priimami tik po viešų svarstymų, į kuriuos yra įtraukiama prie ministerijos veikianti Bendrojo ugdymo taryba, pedagogų bendruomenės bei mokyklos. Taip pat pastebėtina, kad už brandos egzaminų programas yra atsakingas Ugdymo plėtotės centras, kuris tokių pakeitimų ministerijai neteikė.

Ministrė įsakymą pasirašė be viešų konsultacijų ir nesilaikant nuostatos, kad egzaminų programų pakeitimai skelbiami iš anksto prieš dvejus metus iki pakeitimų įsigaliojimo. Ministrė J. Petrauskienė argumentuoja, jog tai – techniniai, o ne esminiai pakeitimai, todėl procedūrų laikytis nereikia. Tačiau tokie pakeitimai iš esmės keičia lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, nes panaikinamas jo esminis tikslas – patikrinti mokinių būtent Lietuvos autorių literatūros išmanymą. Taigi, lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą galima išlaikyti nesiremiant nė vienu lietuvių, o tik užsienio autoriais.

„Tai rodo arba tai, kad ministrė nėra susipažinusi su iškiliausiais Lietuvos literatūros kūriniais, arba sąmoningai siekia apriboti Lietuvos moksleivių domėjimąsi lietuvių autorių kūryba ir nacionaline kultūra apskritai. Todėl kreipėmės į premjerą, prašydami stabdyti lietuviškosios mokyklos skurdinimą“, – teigia kreipimosi iniciatorius, Seimo narys Audronius Ažubalis.

„Ministrės sprendimas leidžia teigti, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos manymu 2018 metais, minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį šalies abiturientai gali atsisakyti nacionalinės literatūros. Tokiu būdu lietuvių kalbos ir literatūros disciplina mokykloje gali likti be pačios lietuvių literatūros“, – kreipimosi motyvus papildė Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

Kreipimąsi pasirašę Seimo nariai pabrėžė, kad minimi pakeitimai pažeidžia valstybės interesus, iš principo siunčia žinią, jog nacionalinė kultūra ir literatūra Lietuvoje yra nevertinga ir nereikalinga, o tai daroma pasitinkant Lietuvos Respublikos atkūrimo šimtmetį.


Susiję

Ugdymo politika 3709876102318358427

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2017-11-21 12:46

    joo,pridarys šita ... na,sakykim-ministrė, žalos .Netikiu,kad čia pati gudruolė tokių iniciatyvų prisigalvoja,todėl,būtų labai įdomu sužinoti kas jai jas teikia.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Ponai, nejaugi pamiršote, kad mes ES.Gerai, kad pratins jaunimą domėtis ne tik savo,bet ir kitų Europos tautų literatūra.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Čia sarkazmas toks, kiek suprantu? Reikia pasakyti, labai vykusiai pavaizduotas visiškas kosmopolitų idiotizmas ir absoliutus negebėjimas suprasti tekstą. :)

      Panaikinti
  3. Anonimiškas2017-11-25 23:59

    Tai labai pavojingas žingsnis, taip palengva, paslapčiomis, nesitariant nei su lituanistų sambūriu, nei su visuomene siaurinami lietuvių literatūros autoriai. dar po kelių metų užsienio autorių vėl padaugės, taip mokyklas baigs mokiniai nesusipažinę su gimtąja literatūra, su savais autoriais, bet bus pasaulio piliečiai.
    Teko girdėti, kad jos patarėjas yra lenkų akcijos atstovas ponas Kaminskis. Gal tai jo patarimai?

    AtsakytiPanaikinti
  4. tikras eurosovietmetis... bent kakę makę paliktų :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Visiška netiesa tiek šitas straipsnis, tiek Audronio Ažubalio ar Lauryno Kasčiūno teigimai. Nesvarbu, kad bus leista remtis ne prie rašinio temos priskirtais autoriais, vis vien lieka privaloma remtis bent vienu autoriumi iš privalomų autorių sąrašo. Kaip žinia visi autoriai privalomų autorių sąraše yra lietuviai, gal tik ne visi rašė lietuviškai (Sarbievijus, Mickevičius). Toks įstatymas leidžia abiturientui mokytis ir gilintis į tuos lietuvių kūrėjus, kurie jam labiau suprantami ar tiesiog arčiau širdies, bei be abejo lieka daugiau laiko analizuoti pasaulinei literatūrai, kuri, beje, irgi įeina į mokyklinį kursą, pvz.: Dovstojevskis, Getė, Šopenhaueris ir kt. Liūdna, kai žmonės ima komentuoti ir smerkti neįsigilinę į situaciją.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. "Naujasis įsakymas suteikia galimybę atsisakyti kone viso programos turinio, negana to - jos šerdies, ir suteikia teisę puikiai išlaikyti egzaminą, demonstruojant 5 proc. mokymosi turinio žinias. Įteisinus tokią nuostatą, lietuvių kalbos ir literatūros dalykas yra visiškai diskredituotas. Ar toks sprendimas gali būti priimamas be viešų svarstymų? Ar gali egzistuoti demokratinėje valstybėje tokia savivalė?" --- čia citata iš "Tiesos".

      Reikia būti aklam, kad nematytum, kaip užsimota sugriauti visa, kas Lietuvai brangu ir kas ją darė valstybe. Koks niekšas dar gali teisinti šitokius veiksmus?

      Panaikinti
  6. Vienos iš LIETUVIŲ kalbos ir literatūros programos (specialiai paryškinau "lietuvių", nes būtent toks egzamino pavadinimas, o ne "pasaulio literatūros" - pabašu, kad "pregresyvai" skirtumo neįžvelgia) rengėjų komentaras: http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/dar-vienas-smugis-lietuvybei

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

item