Monika Morkūnaitė. Išgalvotas žmogus

Stiprėjant raginimams Lietuvai ratifikuoti Stambulo konvenciją, taip pat pasirodžius informacijai, jog Teisingumo ministerija yra parengu...

Stiprėjant raginimams Lietuvai ratifikuoti Stambulo konvenciją, taip pat pasirodžius informacijai, jog Teisingumo ministerija yra parengusi įstatymo projektą, kuris leistų translyčiams asmenims dokumentuose pakeisti nuorodą į lytį, laikas nuodugniau apmąstyti, ką reiškia minėtais atvejais centrine tampanti „socialinės lyties“ sąvoka.

Jau kuris laikas yra tarsi įprasta skirti biologinę lytį (angl. sex) bei vadinamąją socialinę lytį (angl. gender). Kada kalbama apie lytinę „tapatybę“, neva galinčią skirtis nuo biologinio žmogaus lytiškumo, remiamasi būtent pastarąja, socialinės lyties samprata. Ši skirtis sietina su feminisčių judėjimo pastangomis griežtai atriboti anatomiškai nulemtą kūniškumo aspektą nuo kultūriškai „primestų“ nuostatų apie lytį. Taigi suformulavus atskirą nuo fiziologinių duomenų socialinės lyties sampratą, tapo įmanoma kalbėti apie tai, kad žmogus gali įgyti tokią lytį, kokią jam diktuoja jo protas, jausmai, valia – iš esmės bet kas, kas tik leidžia išsilaisvinti iš gamtinės būtinybės „diktato“.

Žmogaus pojūtis, kad jo socialinės lytis skiriasi nuo biologinės, gamtos mokslų vis dar laikomas sutrikimu (klasifikacinis kodas F64). Tačiau mums svarbus ne šios idėjos pagrįstumas, o įtaigumas ir populiarumas Vakarų pasaulyje. Sunku suprasti, kaip tokia akivaizdžiai logikai bei patirčiai prieštaraujanti idėja galėjo tapti šitokia paveiki ir išsikovoti, jog į ją ne tik būtų žiūrima rimtai, bet ir būtų priiminėjami ja pagrįsti įstatymai. Tarp tokių yra ir leidimas dokumentuose nurodyti „kitą“ nei vyras ar moteris lytį bei naudotis viešaisiais tualetais priklausomai nuo „mintyse, be ne kūne“ esančios lyties.

Sąvokos „socialinė lytis“ beprasmiškumą atskleidžia elementari, faktais grindžiama logika. Kadangi lytis yra vienas iš biologinių žmogaus požymių, ji yra nesirenkama, o atsinešama kaip tam tikra duotybė – tai, kas yra neatsiejama nuo fizinio žmogaus pavidalo.

Teigimas, jog lytis reiškiasi taip pat ir socialinėje plotmėje, be jokios abejonės, yra teisingas, nes žmogus yra ne tik biologinė, bet ir socialinė būtybė. Bėda ta, kad lytis niekada negali būti vien tiktai socialinis reiškinys. Tai reiškia, jog būdama biologinis požymis lytis kartu reiškiasi ir socialiai, bet niekada nėra vien socialinės plotmės faktas.

Pavyzdžiui, buvimas valstybės piliečiu yra grynai socialinis reiškinys, nes tai nėra niekaip nulemta biologijos – gimus kūdikiui ir nieko apie jį nežinant neįmanoma pasakyti, ar jis yra kokios nors valstybės pilietis. Tačiau sprendžiant iš fizinių požymių neabejotinai galima nurodyti jo lytį. Kaip tad yra įmanoma mąstyti pastarąją ne biologiškai?

Iš esmės tai yra tas pats, kas, tarkime, atskirti biologinį amžių nuo socialinio amžiaus. Jei žmogui pagal jo kūno parametrus yra šešiasdešimt metų, tačiau „mintyse“ jis jaučiasi esąs šešerių – kodėl neturėtume leisti jam lankyti vaikų darželio?

Dažniausiai išgirdę tokį klausimą žmonės sutrinka ir ima apeliuoti į tai, kas yra savaime akivaizdu – biologiją. Juk neva jeigu leistume kiekvienam to norinčiam suaugusiajam staiga mesti darbą ir pasilikti vaikų darželyje, o vaikams – užimti suaugusiųjų vietas, visuomenėje, švelniai tariant, kiltų chaosas. Bet kodėl tuomet leidžiame dokumentuose keisti lytį, naudotis priešingos lyties viešaisiais tualetais? Kuo tai skiriasi nuo išsigalvoto amžiaus, ūgio, svorio, rankų ar kojų skaičiaus?

Paprastai sakoma, jog socialinė lytis apima įsitikinimų apie savo lytiškumą visumą, kitaip tariant, tai, kaip pats asmuo save „identifikuoja“. Negana to, manoma, kad vyriškumo ir moteriškumo normos yra socialiai suformuotas konstruktas, anot feminizmo teoretikės Judith Butler, tam tikras „ritualas“, kurį kasdien atliekame pagal tai, ko iš mūsų tikisi visuomenė. Pastaroji regima kaip diktatoriškas, represyvus mechanizmas, patalpinantis asmenį į ankštus rėmus su iš anksto apspręstomis normomis bei elgesio taisyklėmis.

Ko gero, niekas nesiginčytų, kad neįmanoma sukurti visiškai aiškaus ir apibrėžto vyriškos ir moteriškos lyties savybių sąrašo, lygiai taip pat niekas neneigia, jog, tarkime, vyras dėl tam tikro auklėjimo arba įgimto charakterio gali būti švelnus ir jautrus, o moteris – grubi ir valdinga (nepaisant to, kad, kaip rodo moksliniai tyrimai, esama tam tikrų tendencijų tiek charakterio, tiek profesijų pasirinkimo atžvilgiu). Tačiau socialinės lyties samprata ima naikinti pati save, vos tik pasakoma, jog vyras gali identifikuoti save kaip moterį, o moteris – kaip vyrą. Ką tai reiškia? Juk jei sutinkame, kad nėra pastoviai apibrėžto lyčių savybių „rinkinio“, ši mintis ima tam prieštarauti, nes pasakant, jog vyras gali laikyti save moterimi, nutylint kartu teigiama, jog yra objektyviai žinoma, ką reiškia būti moterimi – nors būtent šią nuostatą kaip tik ir neigia feministinės ir joms prijaučiančios teorijos.

Taigi visiškai nenuostabu, jog iš to nuosekliai išplaukia dvinarės (t. y. vyriškos ir moteriškos) lyčių sistemos neigimas. Judith Butler buvo visiškai nuosekli klausdama, ar vyrų ir moterų kategorijos apskritai turėtų egzistuoti. Tuomet, akivaizdu, priklausomai nuo fantazijos ir kūrybingumo, galima išrasti dvidešimt, trisdešimt ar šešiasdešimt tokių socialinių lyčių. Vis dėlto problema šitaip toli gražu „neišsprendžiama“. Tarkime, žmogus ima identifikuoti savo lytį kaip drag queen (vienas iš Niujorko žmogaus teisių komisijos siūlomų lyčių „tipų“). Kas tai yra? Kaip atskirti, ar jau esi, ar vis dar nesi drag queen? Kokie požymiai tam reikalingi? Esmė ta, jog, vėlgi, neigiant objektyvius lyčių apibrėžimo kriterijus, tokius, kaip biologinės lyties atveju, hormonai ir chromosomos, tampa neįmanoma sukurti pastovaus bet kokios lyties apibrėžimo. Kodėl tad tokio tipo identitetas apskritai siejamas su lytimi, o ne tiesiog, pavyzdžiui, charakteriu, elgesiu ar aprangos būdu?

Kitaip tariant, tai, į ką nurodo, socialinės lyties sąvoka, nėra niekaip susiję su lytimi. Jeigu aš tapatinu save su drag queen arba, pavyzdžiui, kiek banaliau, vyru, iš tiesų pasakau tik tai, kad, tarkime, laikau save fiziškai stipria, kovinga, drąsia, ryžtinga ar valdinga. Bet kur čia rasti lytiškumą?

Grįžkime prie pavyzdžio apie biologinį ir „socialinį“ amžių. Tarkime, šešiasdešimties metų žmogus įsivaizduoja esąs šešiametis. Kaip tai suprasti? Galbūt jam atrodo, kad jis negali susikaupti rimtam darbui, nuolat nori žaisti, išdykauti ir pan.? Bet kuo tai susiję su amžiumi kaip tokiu? Iš tiesų toks žmogus neįsivaizduoja, kad yra šešiametis, jis būtent galvoja, kad negali susikaupti rimtam darbui ir nori žaisti bei išdykauti. Kitaip tariant, logine prasme jis gali pasakyti visiškai tą patį turinį neapeliuodamas į amžių. Tad kodėl turėtume sakyti, jog jis įsivaizduoja esąs šešerių? Toks teiginys paprasčiausiai būtų perteklinis, nes nenurodytų į jokį papildomą turinį prie to, kas jau ir taip buvo pasakyta.

Taigi mąstant apie biologinius dalykus išimtinai socialiniu požiūriu ir atsietai nuo biologijos, kuri ir apibrėžia šiuos dalykus, neišvengiamai patenkama į paradoksus. Pasirodo, jog apie tai neįmanoma pasakyti nieko turiningo, todėl manymas, kad lytis, amžius ar ūgis tėra galvoje, yra klaidingas. Tai yra fizinės, o ne mentalinės savybės (nors tai jokiu būdu nepaneigia fakto, jog apie tas fizines savybes galima mąstyti).

Tačiau nereikia padaryti klaidos manant, kad biologinis esencializmas, teigiantis pastovias ir nekintamas biologines savybes, suredukuoja žmogų iki primityvios, mažai nuo gyvūno ar augalo besiskiriančios būtybės. Priešingai – Vakarų filosofijos istorijoje labai aiškiai matyti, kad pagarbus požiūris į empirinę tikrovę buvo derinamas su solidžių žmogaus racionaliųjų galių pripažinimu, o drauge tai buvo ir aiškiausias objektyvios tikrovės teigimas (kas puikiai atsiskleidžia, tarkime, Tomo Akviniečio mąstyme). Ir atvirkščiai – maždaug XVII a. prasidėjęs mentalistinis posūkis lėmė, kad pažinimo pagrindų buvo imta ieškoti pažinimo subjekto sąmonėje, vis labiau abejojant empirikos ir apskritai išorinio pasaulio patikimumu. Ką jau kalbėti apie teorijas, kur labai rimtai imta svarstyti žmogaus kaip pavojingo gyvūno ar mašinos prigimtis (palyginimui – jau minėtas Tomas Akvinietis žmogų laikė būtybe, turinčia Dievo mąstymui analogiškas proto galias). Taigi matome, jog atsitiko taip, kad pagarbos objektyviems biologiniams dėsniams ir empirinei tikrovei nunykimas lėmė ir žmogaus statuso degradavimą. Užuot laikę jį dievišku mąstymu apdovanota būtybe, dabar išvis vargiai galime pasakyti, kas jis yra.

Vis dėlto feministinių teorijų kontekste tai vėlgi atrodo nuoseklu ir visiškai suprantama būtent todėl, kad šios teorijos iš principo neigia metafiziką. Juk objektyviai duotos biologinės lyties atmetimas kaip tik ir parodo, kad toks mąstymas užsisklendžia išimtinai socialinėje, šiapusinėje plotmėje, šitaip paneigdamas ne tik savo mąstymo ir pažinimo teisingumo išorinį kriterijų, bet ir patį žmogų paversdamas plaukiojančiu konstruktu, neturinčiu šaknų objektyvioje, nuo kintamumo ir socialinių bei kultūrinių faktorių nepriklausančioje tikrovėje. Tai yra tas pats, kas savo noru užmerkti akis ir vaidinti akląjį: juk akivaizdu, kad žmogaus protas, užgriebiantis anapusybę, besidriekia kur kas toliau nei apima socialinis gyvenimas, o biologija šiuo atveju kaip tik ir parodo, kad esama dalykų, nepriklausomų nuo žmogaus valios – pradedant gimimu, baigiant gimstant atsinešamais bruožais, tokiais kaip lytis. Bėda ta, jog sekuliari, reliatyvizmo užvaldyta sąmonė negali pakęsti jokių išorinių duotybių. Ji verčiau kurs beprotišką, logikai ir patyrimui prieštaraujantį pasaulį su šešiasdešimčia lyčių, bet nepripažins, jog viršum jos gali slypėti kažkas didesnio, aukštesnio, kažkas, kam, kad ir kokios reikšmingos bebūtų, niekada nesugebės prilygti žmogaus kūrybinės galios.

Nesunku pastebėti, jog feministinės teorijos, teigiančios socialinių lyčių daugį, yra neįgalios ir prieštaringos ir griežtai analitiniu požiūriu. Juk paprastai pasakoma, kad dvilypis lyčių suvokimas, kaip ir apskritai moteriškumo ir vyriškumo sampratos, yra socialinis konstruktas, iš kurio neva reikėtų išsilaisvinti. Tačiau drauge nepastebima, jog šitoks manymas pats savaime yra komplikuotas. Jeigu jis pretenduoja į teisingumą, peržengiantį tas „represyvias“ socialines struktūras, įtvirtinančias griežtą dviejų lyčių perskyrą, vadinasi, pats yra aukštesnės, taigi, nesocialinės prigimties. Tuomet išeina, jog tokį suvokimą, kad lyčių „stereotipai“ tėra socialinis konstruktas, feministėms įkvėpė kažkas, kas išeina už to socialumo ribų, vadinasi, dieviška, transcendentinė būtybė. Kaip kitaip konstruktyvistai galėtų peržengti socialumą, kurio reiškinius lyg iš šalies kritikuoja? Bet šitaip pametama pati socialinio konstruktyvizmo esmė, nes imama remtis kažkuo, kas yra objektyvu ir nepajudinama. Kita vertus, jeigu pasakome, kad ši idėja pati yra socialinis konstruktas, kaip užtikrinti jos teisingumą? Šitaip tokia teorija, vėlgi, ima naikinti pati save, mat pati būdama socialiai sukonstruota gali būti visiškai laikina ir todėl negali pretenduoti į jokį pastovų, objektyvų teisingumą, kurio siekia. Tokiu atveju visi jos teiginiai apie vyrų ir moterų vaidmenis yra visiškai lygiaverčiai bet kokiems kitiems teiginiams, taigi ir tiems, kurie sako priešingai. Tokia teorija, nesiremianti į objektyvų filosofinį pagrindą, yra iš esmės bevertė ir tautologiška, galiojanti pati sau ir per save, taigi kartu negalinti kelti jokių pretenzijų dėl to, kad pasaulis ar atskira socialinė sankloda būtų tvarkoma pagal jos siūlomą modelį.

Vadinasi, net ir turint gerą intenciją – išlaisvinti vyrus ar moteris nuo tam tikrų suvaržymų, paskatinti atskleisti savo talentus ir pan., galiausiai gali būti prieinama prie visiškai distopinių idėjų, prieštaraujančių pačioms sau. Pasakant, jog lytį galima mąstyti vien tik kaip socialinį reiškinį, netrunka pasimatyti, kad tokiu atveju išvis neįmanoma suformuluoti jokio pastovaus nei vieno lyties „tipo“ apibrėžimo, nes jie ne tik yra reliatyvūs ir atviri prasmėms, bet ir neturintys nieko, kas būdinga lytiškumui kaip tokiam.

Mėginimas atsieti žmogų nuo jam objektyviai suteiktų duotybių priveda prie karštligiško noro atsistoti į Kūrėjo vietą ir kurti žmogų taip, kaip patinka – nusistatyti savo lytį, amžių, pirštų skaičių ar bet ką, kam tik yra ūpo. Šiandien pasaulyje lėtai populiarėjantis kitos rasės prisiskyrimas yra tik nauja to paties tikrovės neigimo forma. Tačiau tokie sumanymai yra iš anksto užprogramuoti pralaimėjimui. Tikrovei nerūpi tai, kad žmogus, gimęs vyru, laiko save moterimi – ji paprasčiausiai yra kurčia tokiam teiginiui. O bet kokie mėginimai perrėkti tą realybę galiausiai baigiasi nesėkme.


Susiję

Šeimos politika 6503126849410397011

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2017-11-22 11:48

    Kodėl Propatria amžinai apsėsta straipsnių apie seksualumą, lytis, homoseksualumą ir t.t. Šis portalas koncentruojasi į mažumas, kurios sudaro mažiau nei 10% populiacijos. Tai nėra kažkokios ligos, kurios staiga užplus ir visi tapsime gėjais arba transvestitais.
    Ar LGBT atstovas negali būt šalies patriotu ir ginti savo šalies? Kol kas negirdėjau jokių įrodymų, kad negali, tai kodėl mes apie juos kalbame? JAV kariuomenėje gali tarnauti tiek gėjai tiek trangender'iai, ir jie visi vienodai gali apginti šalį.
    Šiame straipsnyje yra paminėta tik viena neapibrėžtos lyties problema - viešieji tualetai. Ar tikrai verta gaišti tiek savo laiko ir rašyti straipsnius apie viešų tualetų problemas?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Nežiniukas2017-11-22 12:47

      Kaip puiku, kai pasiuntinys iš lgbt ir t.t. atropoja į Propatria ir mus kvailelius apšviečia. Dabar žinosiu, kad svarbiausias lgbt atstovų (būtent dėl šios priežasties tiek tuomet jie ir gali išdidžiai vadintis lgbt) bruožas - būti šalies patriotu ir ginti savo šalį.

      O visokie seksualumai, lyties (ne lyties) knaisiojimai - viso labo smulkmena, kuria baltic pider atstovai nesismulkina. O visokios nuogybės ir nedviprasmiški judėsiai per visokias eitynes - tai tikrai ne jų, o tik šlykščių homofobų provokacijos, panašiai kaip savo laiku nkvd atstovų persirengimas partizanais.

      Tikrieji lgbt atstovai tuo neužsiima - tiek tik patriotauja ir aktyviai gina.

      Pilnai sutinku, kad Propatria šia tema jau tikrai pereborštila.

      Kaip sakoma - svarbiausias velnio tikslas - įrodyti, kad jo nėra.

      Propatria redaktoriai turėtų kažkaip

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2017-11-22 13:54

      Kaip seksualinė orientacija yra susijusi su patriotizmu?

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2017-11-22 14:13

      Tuo, kad kai sėdi apkasuose palei Gedimimo pilį ir gini sostinę nuo slavų invazijos, į dėtuvę po vieną kišdamas paskutines tau likusias kulipkas, tau pašonėje reikia tvirto, drąsaus vyro, patikimo ginklo brolio, ne verkiančio gėjaus laibais riešiukais ar šizofreniko, nusipjovusio sau kiaušus.

      Akimirka, kaip seksualinius nukrypimus nuo normos pradėsi traktuoti kaip a) psichinę negalią savaime; ir b) gilesnių psichologinių problemų požymį, tokie klausimai tau nebekils.

      Panaikinti
    4. Anonimiškas2017-11-22 14:26

      Bet čia yra tik tavo asmeninė fantazija, kuri su realybe neturi nieko bendro.

      Pažiūrėk šį video apie Velso regbio komandos kapitoną:
      https://youtu.be/EFeo2epi-Lw

      Panaikinti
    5. Anonimiškas2017-11-22 14:30

      Išimtis taisyklei, įvilkta į emocinį propagandos apvalkalą, pateikiama su graudinančios muzikos garnyru.

      Aš vadovaujuosi asmenine patirtimi ir sveiku protu, ne YT reklamomis, dėkui. Mano teiginiai apie psichinį homoseksualų ir translyčių nestabilumą tikrai nėra laužti iš piršto.

      Panaikinti
    6. Anonimiškas2017-11-22 15:15

      Tiesa sakant, man net neįdomu šia tema diskutuoti. Man tik nepatinka, kad ProPatria skiria tiek daug dėmesio, kaip jūs minėjote, nukrypimams nuo normos. Vietoj to galėtų užsiimt lietuvio tapatybės gryninimu ir jo puoselėjimu bei skleidimu.

      Labai nusivylęs šiuo portalu.

      Panaikinti
    7. Anonimiškas2017-11-22 15:58

      Čia, kolega, taip pat apsišaunate. Turite suprasti, jog genderizmo ideologijos skleidimas šiuo metu yra vienas veiksmingiausių ir aktyviausiai naudojamų ginklų marksistinėje įrankių dėžėje. Pro Patria aktyviai užsiima priešinimusi su šia bjaurastimi, todėl tam ir yra skiriama tiek daug dėmesio. Tai tikrų tikriausias ideologinio karo frontas - karo, kuriame mes esame užpultieji, todėl ir fronto nesirinkome patys. Pro Patria negali apleisti šios kovos ar pastumti ją į šešėlį tik todėl, kad skaitytojams nemalonu kasdien matyti su šia tematika susijusias antraštes. Negalima apleisti pozicijų.

      Genderizmas yra viena iš devyngalvės globalizmo hidros galvų, o būtent globalizmas yra tai, kas labiausiai ir pakerta mūsų lietuviškos tapatybės puoselėjimą ir sklaidą. Taigi, net jei tai nėra akivaizdu iš pirmo žvilgsnio, kova su genderizmu taip pat yra kova už lietuvišką tapatybę ir laisvą jos raišką.

      Ideologiniame kare viskas yra susiję ir persidengę. Būtų klaida atskirti viena problemą kaip atskirą nuo platesnės problematikos. Būtina kautis visuose frontuose, ir nors Pro Patria tikrai daug dėmesio skiria kovai su genderzimu, būtų melaginga teigti, kad neraportuojame naujienų ir iš kitų kovos laukų.

      Panaikinti
    8. Anonimiškas2017-11-22 17:55

      Genderizmas yra šiandieninis GULAG kiekvieno namuose - išnaikinti žmonių giminę.

      Panaikinti
    9. Anonimiškas2017-11-22 18:06

      Anonimui 11:48
      Lytinis klausimas yra toks pat absoliutas kaip gyvybė ir mirtis, nes gyvybė prasideda lytiniame klausime. Kad ir kaip besistengtų LGBT su liberal-marksistų chorais, dar neteko girdėti pastojusių per burną ar išangę, nekalbant apie išnešiotą kūdikį.
      Komentare 17:48 aiškiai išdėsčiau, kad bet kokia LGBT veikla yra veika prieš Žmoniją, siekiant ją sunaikinti, grubiai pažeidžiant žmogaus teises, kurių dar niekas net nebandė anuliuoti ar pakeisti nuo 1948 m. gruodžio 10 dienos, o visi visose šalyse priimti įstatymai dėl LGBT yra žmogaus teisių pažeidimai ir niekiniai teisiniu požiūriu, jei teisė kaipo tokia egzistuoja.

      Panaikinti
    10. Cha, tipiška situacija: iškrypėliška ideologija "transliuojama" iš už kiekvieno kampo - ir labai agresyviai, bet vos tik ji pradedama kritikuoti, jos apologetai, kaip "Anonimiškas 2017-11-22 15:15" tuoj pat pareiškia "ko jūs tiek dėmesio kreipiate?". Čia priežastys dvi: pirma, jie iškart blogai pasijaučia, kad kažkas apskritai išdrįso prieštarauti - ir dar argumentais (nes patys NE argumentais, o lozungais ir emocijomis "operuoja"), o antra, jie paprasčiausiai neturi ką atsakyti. Todėl tokiais atvejas ir pareiškia, kad "diskutuoti neįdomu" - kur tau bus "įdomu", kai, išskyrus propagandą ar pagraudenimus apie "vargšus diskriminuojamus" nuokrypas, neturi ką tai diskusijai pateikti. :)

      Panaikinti
    11. Anonimiškas2017-11-22 20:48

      Tai jeigu jūs manote, kad LGBT atstovai negali tarnauti armijoje, tai kodėl palaikote Nato? Juk JAV ir kitos valstybės, tame tarpe ir Lietuvos, nedraudžia homoseksualams tarnauti kariuomenėje ir ginti tėvynę.

      Ar propatria turi savo poziciją prieš LGBT armijoje?

      Panaikinti
    12. Anonimiškas2017-11-22 20:52

      Dėl vaikų gimdymo, ar manote, kad nevaisingus heteroseksualus reiktų kažkaip žymėti, gal geltonomis žvaigždėmis, kad jiems būtų draudžiama tuoktis?

      Panaikinti
    13. Žiūriu, homjaunimas įsijautė ir pavarė kvailų klausimų diarėją. Čia jau viskas ar bus daugiau? :)
      Bet rimtai - ką ta fauna vartoja? :D

      Panaikinti
  2. Nežiniukas2017-11-22 11:55

    Klausimas linksmai (tsakant pašpilkavojimui):

    Kodėl autorė, būdama moteris, kritikuoja feminizmą, kurį išrado būtent moterys?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2017-11-22 17:53

      Nežiniuk, autorė yra normali moteris su motinystės instinktu. Apie feminizmo kritiką galima pasiskaityti ir knygą "Ievos principas", kurio autorė buvusi Vokietijos TV žvaigždė Eva Herman, ten labai aiškiai atskleidžiama feminizmo absurdai, nužmogėjimas.

      Panaikinti
  3. Velnio advokatas2017-11-22 13:50

    Labiau nuo proto nušokusios komentarų skilties reikėtų gerai paieškoti, ir ne tik PP portale. Užrakinkit išvis. Į Nežiniuko klausimą net nesiteiksiu reaguoti.

    Straipsnis geras, šaunuolė Monika. Labai geras argumentas, kad retas socialinis konstruktorius gali aiškiai apibrėžti, kodėl jis nori keistis, ir kad dažniausiai tokie paaiškinimai neturi nieko bendra su kismo objektu - ar tai būtų lytis, ar amžius.

    Kiek silpnesnis argumentas dėl to, kad "represyvias struktūras peržengiantis teisingumas" yra ne tik nesocialinės prigimties, bet dar ir įkvėptas kokios nors transcendentinės būtybės. Tokiais drąsiais, loginių šuolių reikalaujančiais teiginiais būtų įtikintas retas kairysis - o juk straipsnius ir rašome tam, kad įtikintume kitus, ar ne? Kairiųjų pasaulėžiūra stovi ant prielaidos, jog visa socialinė realybė tėra galios žaidimas tvirtinant savo subjektyvią nuomonę silpnesniųjų atžvilgiu. Teisingumas tokioje pasaulėžiūroje tėra dominuojančios žmonių grupės konstruktas, kuris nei pats yra kažkuo suprasocialinis ar dieviškas, nei turėtų būti keičiamas kažkuo atitinkamai suprasocialaus ar dieviško. Vienokio teisingumo keitimas kitokiu kairiųjų akyse reikalauja viso labo kritinės masės deglais ginkluotų žmonių, todėl straipsnyje pateiktas argumentas bus apspjautas ir išmestas viešojo diskurso pakraštyje.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tai kad tie "kairieji" ar taip, ar taip nebūtų įtikinti - jie iš tų, kurie tiesiog "žino", tad jokie argumentai jų neveikia.

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2017-11-22 20:20

      Kairieji nuo kitų pažiūrų išpažinėjų išskirtini tik sukuriamo visuomeninio produkto paskirstymo aspektu. Pagal juos, yra išnaudotojai ir išnaudojamieji. Išnaudotojų tikslas - savintis masių sukuriamą produktą. Išnaudojamųjų - teisingas (ne po lygiai, bet pagal įdedamą darbą, o perspektyvoje buvo numatyta - pagal poreikius, reikalingus visuomenei naudingam darbui ar pareigoms atlikti) paskirstimas. Visos pasakos, ką apie kairiuosius, komunistus, marksistus... šiais laikais skleidžia išnaudotojai/stambiojo kapitalo/ samdomi ar šantažu verčiami "kovoti" už savo gyvuliškas "žmogaus teises" liberalai - neatitinka tikrovės. Tokiu būdu (parazituoti linkę buržujai bei besitikintys tokiais tapti plikšiai) stengiasi diskredituoti komunizmo idėją, kurios esmė - teisingumas, o seksizmas ar šeimos institucijos naikinimas/silpninimas - tėra su sąžine nedraugaujantiems išnaudotojams tinkama priemonė tuo, kad kelti nesibaigiančią sumaištį visuomenėje. Juk kai masės užsiėmusios tarpusavio rietenomis, žymiai lengviau jas išnaudoti.
      Ir taip vadinami "karo pabėgėliai" ne kas kita, kaip tik transnacionalų taikoma priemonė maišyti skirtingas kultūras su tikslu silpninti nacionalinį tautų susitelkimą, galinti pasipriešinti išnaudotojams dabar jau veikiantiems ir globaliu mastu.

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2017-11-22 20:50

      Gal kalbėkite nevyniojęs į vatą tikruosius komunizmo tikslus -http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-10-19-valerijus-prianikovas-seksualine-revoliucija-bolsevikineje-rusijoje/70732
      Kam dulkinti raudonąja pudra smegenis ?

      Panaikinti
    4. Anonimiškas2017-11-22 21:00

      Dabar aišku, kodėl Lietuvoje far right yra tokia pridususi. Visi šneka vėjus didžiausius, net nesusitaria kas priešas yra. Radžvilas su Jokubaičiu nesusišneka, nes niekaip nuspręst negali kas yra liberalizmas.

      Panaikinti
    5. Anonimiškas2017-11-22 21:02

      Tai kad tokių klikatūrų galima pripaišyti kiek tik dažų turi... Ir tik negyvenęs tais laikais dabartinis žalias jaunimėlis gali nežinoti, kad "Tarybų sąjungoje sekso iš vis nėra"/nebuvo.

      Panaikinti
    6. Galvoju - gal palikt vatnykus su homsomolcais tarpusavy pasišnekėti? Šiaip ar taip, gi dvasios ir proto broliai. :D

      Panaikinti
    7. Anonimiškas2017-11-22 23:53

      Oi tas Leninas-paryžiečių prostitučių išnaudotojas,šeimos institucijos "puoselėtojas";prauliavojo visus darbo liaudies pinigus,delko liaudis nuskurdo tiek dvasiškai tiek protiškai.

      Panaikinti
  4. Anonimiškas2017-11-22 17:48

    Pažvelkime į Visuotinę Žmogaus Teisių Deklaraciją, pažvelkime į Europos Žmogaus Teisių Konvenciją.
    Kur ten galime surasti žodžius apie abortus, vienos lyties partnerystę, partnerystę ar dar kažkokius LGBT prajovus ?
    Visi šitie ‘modernieji’ a la V. Čmilytės – Nielsen kalbėjimai yra maivymaisi, visiškai nesilaikantys minėtų žmogaus teisių ir yra nusikalstami joms.
    Ir taip yra ir ES, ir USA ar Kanadoje, Australijoje – paminamos žmogaus teisės, lyg tai būtų tik tualetinis popierius.
    Bet kokia nuoroda į priimtas kažkur įstatymines bazes, prieštaraujančias žmogaus teisėms, kaip ir jų parlamentinis priėmimas, yra nusikalstama veika prieš Žmoniją.

    Pažvelkime į Stambulo konvenciją, kurioje įkišta sakinyje keturi žodžiai, lyg gegutės kiaušinis skirtas naikinti Žmoniją.
    “14 straipsnis – Ugdymas
    1 Šalys privalo imtis, jei reikia, atitinkamų žingsnių, kad į formalųjį visų ugdymo lygmenų mokymosi turinį būtų įtraukta pagal besimokančiųjų gebėjimus pritaikyta mokymo medžiaga apie lygybę tarp moterų ir vyrų, l y č i ų v a i d m e n i s b e s t e r e o t i p ų, tarpusavio pagarbą, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus tarpasmeniniuose santykiuose, smurtą prieš moteris dėl lyties ir teisę į asmeninių principų laikymąsi.
    2 Šalys privalo imtis reikiamų žingsnių, kad būtų skatinami 1 pastraipoje numatyti principai neformaliojo ugdymo įstaigose, taip pat sporto, kultūros ir laisvalaikio įstaigose bei žiniasklaidoje.”

    Konvencijos kūrėjai, gerai apgalvoję ir pasitarę, įkišo keturis žodžius, prieštaraujančius žmogaus teisėms, sukurdami dirbtinas ‘lytis be stereotipų’ ir tam frankenštainiškam dariniui suteikdami -pyst- jau įstatyminę galią ir galimybę terorizuoti valstybes, kurios nenori naikinti savo žmones.
    Žmonės, buskime nuo saldžių sapnų, kuriais užsmaugs mūsų vaikus ir anūkus.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Anonimiškas2017-11-22 21:09

    Sena Žemė per ilgus milijonus metų išvystė naują dvikojį padarą, kuris proto dėka gerai joje įsitvirtino,ir gana gerai gyvena su sena ląstele, kažkodėl, ko negali niekas tiksliai žinoti, atsiranda nauja ląstelė vadinama ,,navikas'', kuris ardo dvikojį padarą, ir jo paniškai bijomasi, o naujų darinių kūrimą, kaip LGBT, džiaugsmingai sveikina įnirtingai platina, ir džiaugiasi, protingai pagalvojus, keistas džiaugsmas.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2017-11-25 10:04

      Ir vis tik, kodel bijomasi garsiai ivardyti tu "naviku". Juk savaime suprantamas dalykas...

      Panaikinti
  6. Anonimiškas2017-11-22 22:28

    Puikus straipsnis, ačiū Monika.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Anonimiškas2017-11-23 22:25

    Labai geras straipsnis, džiugu, kad nors Propatrijoj galima perskaityti kokia pavojinga genderizmo liga. Autorė ne tik jauna, graži, bet ir protinga, turinti tikrąsias vertybes.
    Tūkstančius metų nekilo niekam klausimo kas gimė: berniukas ar mergaitė. Visiems buvo aišku, kaip auklėti, kokius darbus turi dirbti, kaip rengti vaiku. O dabar? Aš nenoriu būti kuo gimiau?
    Kadangi man jau virš šešiasdešimt, tai pareiškiu Teisingumo ministerijai ir visiems liberalams, kad nenoriu būti pensininku, kad apsisprendžiau ir noriu eiti į pirmą klasę. Noriu į mokyklą. Tai mano noras, aš jaučiuosi esantis pirmokas. Liberalai - ar leisite? Tai mano noras, kurių Jūs taip paisote.

    AtsakytiPanaikinti
  8. Anonimiškas2017-11-24 01:29

    Nerimstantis gaystapo seka budria akimi vis dar pasitaikančias praeities atgyvenas.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

item