Vytautas Sinica. „Politikai prievartauja Konstituciją“

D. Pipo (DELFI) nuotrauka  Interviu „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ 2017 spalio 17 dieną, belaukiant Konstitucinio Teismo iša...

D. Pipo (DELFI) nuotrauka 
Interviu „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ 2017 spalio 17 dieną, belaukiant Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl galimybės nekeičiant Konstitucijos Lietuvoje įteisinti masinę daugybinę pilietybę. Laidos vedėjas – Aurimas Perednis. Visą laidos įrašą galite perklausyti šioje nuorodoje

- Kaip žiūrite į dvigubos pilietybės rebusą ir kokį protingiausią klausimo sprendimą matote?

- Rebusas iš tikrųjų labai painus. Manau, kad dabar jau labai didelio skaičiaus politikų pastangos įteisinti masinę dvigubą pilietybę, rodo norą tarsi „užtušuoti“ gyventojų nykimą Lietuvoje. 

- Kodėl sakote „gyventojų nykimą“? Kalbame apie Lietuvos piliečius. 

- Tikslesnė problemos formuluotė būtų: bandoma paslėpti Lietuvos piliečių, gyvenančių Lietuvoje, skaičiaus mažėjimą. Keliant masinės dvigubos pilietybės klausimą galėtų būti ir kitokių argumentų, tačiau politikų lūpose kažkodėl vėl ir vėl išlenda būtent šis: neva toks sprendimas kažkaip sustabdys emigraciją ir grąžins išvykusius lietuvius į Lietuvą. Manau, kad taip tikrai nebus, priešingai, tai sukurs iliuziją, kad ir palikęs Lietuvą fiziškai, nepalieka Lietuvos kažkokia kita, pilietine prasme. Taigi jeigu motyvas yra toks, kokį deklaruoja politikai, tos pastangos yra bergždžios ir nieko neduos. 

Jeigu visgi spręstume esamą situaciją bandydami įteisinti masinę dvigubą pilietybę, tą reikėtų daryti tik Konstitucinio Teismo nurodytu referendumo keliu. Ar jis pavyks, aš tikrai abejoju, kaip abejoja ir politikai. Niekas nežino. Tačiau faktas, kad labai blogai atrodo dabartiniai bandymai Konstuticinį Teismą apeiti. 

- Klausytojas sakė: „suremkime pečius, sukelkime aktyvumą, suorganizuokime referendumą ir padarykime, kad jis įvyktų“. 

- Be abejo, tokia viltis yra ir tai įmanoma. Šiose diskusijose egzistuoja požiūris, kad jeigu iš tiesų yra noras ir poreikis, tada ir referendumas pavyks. Jeigu jis nepavyks, tai savaime paliudys, kad tokio sutelkto noro nėra. Nežinau, ar tuo galima vadovautis. Tačiau dėl ko esu tikras, tai kad negalima Konstitucinio Teismo prievartauti taip, kaip tai daroma Lietuvoje. Mūsų šalyje jau tapo įprasta, kad kai politikams netinka kokie nors išaiškinimai, jie kas keletą metų vis iš naujo pabando gauti išaiškinimą tuo pačiu klausimu. Kas yra juokinga ir skatina politikus taip elgtis, tai faktas, kad tokie bandymai kartais pavyksta – laikas nuo laiko Konstitucinis Teismas apsigalvoja ir tuo pačiu klausimu pateikia kitokį išaiškinimą, nors Konstitucijos tekstas išlieka nepakitęs. 

- Ar jūs manote, kad taip gali nutikti ir šį kartą?

- Ne, šį kartą aš nemanau, kad taip galėtų nutikti. Sprendžiant iš to, kaip šiuo klausimu pasisakinėjo esami ir buvę Konstitucinio Teismo teisėjai, šiuo klausimu doktrina yra gana aiški. Tačiau prieš tai ne kartą pasirodžiusi praktika, kad tuo pačiu klausimu galimas tai vienoks, tai kitoks išaiškinimas, yra labai bloga ir tikrai nestiprina mūsų demokratijos. 

- Kitas klausytojas teigia, kad jeigu klausimas iš tiesų svarbus, tai lietuviai suvažiuos iš visų Europos ar NATO šalių ir subalsuos. Kaip jums tokie argumentai?

- Didele dalimi galima sutikti. Kaip minėjau, toks mąstymas egzistuoja ir „turi logikos“. Jeigu iš tikrųjų yra svarbu, tegu suinteresuota tautos dalis tai parodo. Dažnai užsienyje esančių lietuvių ypač žemas balsavimo aktyvumas aiškinimas tuo, kad jiems toli, nepatogu. Daug kam būna nepatogu... Gi šitas klausimas jiems, teigiama, yra labai svarbus, išeivijos lietuviams dvigubos pilietybės labai reikia. Balsavimas parodytų, kiek jie jaučiasi ir nori būti Lietuvos piliečiai. 

- Laidoje vis skamba sąvoka „Konstitucijos prievartavimas“. Kodėl Seimo nariai tą daro?

- Seimo nariai tą daro todėl, kad pamatė, jog tai įmanoma. Politikoje prievartaujama tada, kai yra leidžiamasi. Iš tikrųjų tokių atvejų, kai Konstitucinis Teismas leidžiasi prievartaujamas, netrūksta. Tai ir šeimos samprata, kur net nereikėjo prievartauti, ir asmenvardžių rašymas. Šiuo klausimu labai lėtai, bet keitėsi, „švelnėjo“ doktrina. Jeigu pamenate, išaiškinimai dėl asmenvardžių rašymo pasuose prasidėjo nuo griežto draudimo rašyti nevalstybine kalba pirmame puslapyje. Tada problema ir politikų spaudimas buvo nusimestas, nukreipiant į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją – esą, jei ir kada ji leis, tada ir bus galimos išimtys. Toks, kad ir mažas pokytis, bet kokia landa Seimo nariams suteikia viltį kažkaip apsieiti be referendumo. 

Beje, yra buvę ir drastiškų doktrinos pokyčių. 1994 metais Konstitucinis Teismas buvo išaiškinęs, kad politikai visiškai negali riboti piliečių referendumo iniciatyvos teisės. 2014 metais išaiškinta jau visiškai priešingai: kad Seimas gali priimti sprendimą, kad 300 000 piliečių parašais inicijuotas referendumas prieštarauja esamam Konstitucijos tekstui ir todėl gali būti sustabdytas. Tai apskritai yra loginė klaida, nes Konstitucija ir yra keičiama tam, kad būtų pasiūlyta kažkas, kas prieštarauja esamam jos tekstui. Tačiau esmė ne tame, o drastiško Konstitucijos Teismo pozicijos pakeitimo precedentuose. Tokių pavyzdžių yra daugiau ir jie skatina politikus bandyti šitą kelią. 


Susiję

Vytautas Sinica 4321126392391379123

Rašyti komentarą

  1. Žinių radijas? Kaip čia tas pokalbis cenzūrą praėjo? :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Išgirdus "Konstitucinis teismas", vis prieš akis Kūris vaidenasi su savo dvasių aiškinimais.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2017-10-22 19:23

      Bukagalviams daznai vaidenasi

      Panaikinti
  3. Anonimiškas2017-10-22 23:11

    Tokį Konstitucinį teismą reikia išvaikyti, kuris tenkina politikų pageidavimus. Kaip ir dvigubos pilietybės, taip ir vardų-pavardžių rašymas yra įtvirtintas Konstitucijos I skyriuje, kurį galima pakeisti tik Referendumu. Tačiau Konstitucinis teismas paaiškino, kad Kalbos komisija yra ukščiau nei Konstitucija ar tautos referendumas. Pasitikėjimo nekelia tokie Konstitucinio teismo aiškinimai, žmonės nusivylę politizuotais sprendimais.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2017-10-22 23:45

      Geras pavyzdys, parodantis kaip koks tai diegas savo pribezdetame kambarelyje tupedamas moko visus gyvenimo - ta isvaikyti, ana atleisti, o sitas ir taip netikes. Tik i veidrodi nepaziuri. Ir net skaityti nemoka. Konstitucinis teismas aiskiai pasake - lietuviu kalbos siukstu neliesti. O jau kas yra kalba, kokia ji yra - ne teismo reikalas. Jeigu kalbos komisija pasakys, kad W musu kalboje galima - prasom. Bet bukesniems ta sunkoka suprasti.

      Panaikinti
    2. Savo paties įvaizdžio labui siūlyčiau apsieiti be visokių "bukų" etikečių klijavimo, nes tai įtartinai panašu į savo paties trūkumų kompensavimo bandymą - savotišką psichologinę projekciją. ;)
      O "Anonimiškas 2017-10-22 23:11" komentare prasmės yra, nors pats stilius gal per daug kategoriškas. KT išties "nusiplovė rankas", vis nerimstantiems liberastiniams lenkų šovinistų pašluostėms pasiųsdami žinutę "susitarkite su VLKK - o mes palaiminsim" (tai paaiškina vos ne isterišką tų mazgočių elgesį "ideologiškai neteisingo" kandidato į VLKK pirmininkus atžvilgiu). Ir "šveplame" komentatoriaus "Anonimiškas 2017-10-22 23:45" pasisakyme, iš pirmo žvilgsnio visiškai prieštaringame ir net alogiškame ("lietuviu kalbos siukstu neliesti" versus "Jeigu kalbos komisija pasakys, kad W musu kalboje galima - prasom") taip pat yra dalis tiesos - KT išties paliko landą antikonstituciniams sprendimui, jei tik "progresyvistai" sugebėtų perimti VLKK kontrolę.

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

item