Trečdalis Lietuvos – ties skurdo riba

Europos statistikos tarnybos („Eurostat“) duomenys skelbia, kad daugiau nei trečdalis Lietuvos gyvena ties skurdo riba, nors Lietuvos sta...

Europos statistikos tarnybos („Eurostat“) duomenys skelbia, kad daugiau nei trečdalis Lietuvos gyvena ties skurdo riba, nors Lietuvos statistikai priskaičiuoja tik 22 proc. žemiau skurdo gyvenančių žmonių.

Naujausia apklausa rodo, kad devyni iš dešimties lietuvių vis sunkiau pragyvena, nes kainų didėjimą junta labiau nei pajamų augimą. Psichologai ir ekonomistai vienbalsiai tvirtina, kad nepaisant ekonominių rodiklių ir statistinio algų didėjimo, jų augimą junta tik vienas kitas, o kainų didėjimą mato ir jaučia visi.

Pliki statistikos skaičiai skelbia: vidutinė alga šiemet didėjo beveik 9 proc., bendrasis vidaus produktas – 4 proc. Skaičiai liudija, kad gyvenimas neturėtų atrodyti blogėjantis. Tačiau spartėjo ir infliacija, pasiekusi beveik 5 proc., lėmusi prekių ir paslaugų kainų augimą, todėl žmonėms kasdienis gyvenimas nėra toks, kaip rodo valstybės ekonominiai rodikliai.

Gyventojų nuotaikas atspindi naujausia apklausa, kurioje 9 iš dešimties gyventojų tikino, kad kainos kilo daug sparčiau, nei algos.

„Mes kalbame apie paprastą dalyką ir kartu labai linksmą, ir labai liūdną, pagalvokime, jei žmogus sako, kad daugiau parūpinome šieno drambliams, ant kurių stovi žemė, kaip jūs pažvelgtumėte į šitą žmogų? Turbūt su tam tikra ironija, tai lygiai taip pat reiktų pažvelgti į tuos rodiklius, kuriuos mums šiandien siūlo, konkrečiai BVP rodiklį. Kas man, jums iš BVP, jei mes nedalyvaujame jo padalijime, negauname savo dalies, jeigu tą dalį pasiima didžiosios korporacijos. Kada kainos pakyla keliasdešimt procentų, o atlyginimai keliais procentais., pamatyti didelį pagerėjimą vargu ar įmanoma“, – sako Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis.

Nors valdžia vardija augančios ekonomikos rodiklius, anot apklausos, septyni iš dešimties gyventojų tikino nė nepajutę tos gerovės. Ekonomistai turi atsakymą, Lietuva įsisukusi į kylančių algų, infliacijos ir kainų spiralę. Kai padidėja vienas dydis, pavyzdžiui algos, žmonės išleidžia daugiau, tai įsuka prekių kainų didėjimą, o kartu ir infliaciją. Tiesa yra ir tam tikrų viltingų ženklų, kai kuriems vartotojams nebeįperkant tam tikrų prekių, krenta mažmeninės prekybos apyvartos.

„Pirmąjį pusmetį stebėjome, kad šios apyvartos kilo apie 6 proc. per metus palyginamosiomis kainomis, o vasarą tas augimas yra prislopęs, teaugo 3 proc. per metus, tai rodo, kad gyventojai pradeda po truputį atsisakyti tam tikrų pirkinių ar vartoti mažiau, tiesiog pradeda riboti savo vartojimą ir renkasi alternatyvas –  įsigyti prekes iš išorės, internetu arba pirkti dėvėtus daiktus. Šitie būdai ribojantys paklausą, jie labai yra labai efektyvūs ir paklausai prislopus natūralu, kad iš dalies tos kainos bus priverstos pristoti“, – teigia „Luminor“ Ekonominių tyrimų departamento vyr. analitikė Indrė Genytė-Pikčienė

„Eurostat“ duomenimis, nors Lietuvoje ties skurdo riba gyvena trečdalis, beveik tiek ir Latvijoje, o Bulgarijoje ir Rumunijoje 40 proc. gyventojų. Vidutiniškai Europos sąjungoje maždaug ketvirtadalis gyventojų gyvena ties skurdo riba. Skurdo rizikos riba pernai Lietuvoje buvo 282 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir beveik 600 eurų šeimai.


Susiję

Ekonomika 1076705900101336897

Rašyti komentarą

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

item