Paul Kengor. „Marksizmas moko, kad būsime kaip dievai“

Lietuvos skaitytojus šį mėnesį pasieks naujai išleista verstinė JAV politikos analitiko dr. Paulo Kengoro knyga „Išardymas“ (Takedown) a...

Lietuvos skaitytojus šį mėnesį pasieks naujai išleista verstinė JAV politikos analitiko dr. Paulo Kengoro knyga „Išardymas“ (Takedown) apie kairiųjų karą prieš santuoką ir šeimą. Atsekdamas kairės siekį sunaikinti prigimtinę šeimą nuo ankstyvųjų komunistų iki šiandieninių progresyvistų, knygoje jis siekia parodyti Vakarų visuomenėse dažnai nutylimą istorijos pusę: marksizmo kvietimą panaikinti šeimą, Lenino įvykdytą seksualinę revoliuciją SSRS, pokario naujosios kairės įtaką JAV universitetuose ir galiausiai Vakarų šalių įstatymams. Siūlome interviu su knygos autoriumi, JAV žiniasklaidoje skelbtą po knygos pasirodymo. Primename, kad knygą galite rezervuoti, paprasčiausiai parašydami info@propatria.lt

- Dr. Kengorai, ar galėtumėte mus trumpai supažindinti su jūsų knyga „Išardymas: Nuo komunistų iki progresyvistų – kairiųjų karas prieš santuoką ir šeimą“?

- Kaip matote, aš vengiu provokuojančių temų. Kalbant visiškai rimtai, aš parašiau šią knygą dėl savo unikalios biografijos – dešimtmečių praleistų tyrinėjant, studijuojant, rašant ir skaitant paskaitas apie ideologijas, ypatingai apie radikaliąsias ideologijas, tokias kaip komunizmas, socializmas ir sekuliarusis progresyvizmas. Aš žinau, kaip komunistai, socialistiniai utopistai ir (paskutiniu metu) sekuliarūs progresyvistai ilgą laiką siekė pakeisti prigimtinės, tradicinės, biblijinės, kaip bevadinsime, šeimos ir santuokos formą bei apibrėžimą, o galiausiai ir jas išardyti. Tai yra ilgas, maždaug du šimtmečius besitęsiantis žygis. 

Aš pažįstu ideologinę praeitį ir matau kaip ji prisitaiko dabartyje. Tačiau to nesupranta dauguma žmonių, tarp kurių ir tie, kurie šiandien yra ryžtingai nusiteikę pakeisti istorinės vakarietiškos arba judeo-krikščioniškos vyro ir moters santuokos apibrėžimą. Daugybė tai padaryti siekiančių žmonių neturi supratimo apie gilesnes ir tamsesnes ideologines-istorines jėgas, kurios ilgai veikė šiame platesniame judėjime. Jie – žino tai, ar ne – sutinka su tuo, kas yra reikšmingai susiję su gerokai senesniais ir piktesniais kraštutinės kairės bandymais pakeisti šeimos ir santuokos apibrėžimą.

Taigi, mano knyga detaliai aprašo tą ilgesnį kairųjų siekį. Joje rašoma apie asmenybes nuo Karlo Markso, Friedricho Engelso, Roberto Oweno ir Charleso Fourierio iki tokių kaip Margareta Sanger [Planuotos Tėvystės Federacijos įkūrėja], Wilhelmas Reichas, Herbertas Marcuse, Betty Friedan, Kate Millett, bolševikai, kultūrinių marksistų Frankfurto mokykla, Naujoji kairė ir įvairūs septinto dešimtmečio radikalai, tokie kaip Billas Ayersas ir Bernardine Dohrn ar Markas Ruddas bei Tomas Haydenas.

- Kokie yra trys pagrindiniai dalykai, kuriuos jūsų skaitytojai turėtų suprasti perskaitę knygą?

- Pirmiausia, du amžius kraštutinė kairė – nuo komunistų iki socialistų – siekė išardyti prigimtinį šeimos ir santuokos supratimą. Marksas ir Engelsas „Komunistų partijos manifeste“ atvirai kalbėjo apie „šeimos panaikinimą“, kurį net tuomet, 1848-aisiais, jie galėjo pagrįstai apibūdinti kaip „begėdišką komunistų sumanymą“. Šie du vyrai nemėgo nei santuokos, nei šeimos. „Palaimintas yra jis, kuris neturi šeimos“, – Marksas rašė Engelsui, kuris, nenorėdamas vesti daugybės savo kenčiančių meilužių, pilnai su tuo sutiko.

Antra, mūsų dienomis pirmą kartą kraštutinė kairė pagaliau rado būdą, kuris leistų įgalinti šį ilgai siektą šeimos ir santuokos išardymą: homoseksualų santuokas. Ši XXI a. naujovė yra absoliučiai beprecedentė žmonijos istorijoje. Nors komunistai, socialistai ir net pirmieji progresyvistai niekada nebūtų įsivaizdavę tos pačios lyties asmenų santuokos idėjos, dabar jie ryžtingai pritaria šiai fundamentaliai santuokos ir šeimos transformacijai. Neįtikėtina tai, jog JAV Komunistų partija (JAV KP), jos svarbiausias leidinys People‘s World ir net kadaise prieš homoseksualus kovingai nusiteikusi Fidelio Castro Kuba dabar palaiko jų santuokas.

Trečia, vyraujanti Amerikos politikos kryptis ir net pati homoseksualų bendruomenė neturi nė menkiausio supratimo, jog tos pačios lyties asmenų santuokos įgalina kraštutinius kairiuosius išardyti santuoką – padaryti tai, ko jie taip ilgai troško. Labiausiai šiurpina tai, jog jie nesuvokia, kad pritardama homoseksualų santuokoms kraštutinė kairė gali pulti ilgai keiktą priešą – religiją; ir daryti tai tokiu būdu, kuris atrodė neįmanomas, t.y. su  plačiu visuomenės pritarimu. Jie nesuvokia senesnių, gilesnių su tuo susijusių jėgų.

- Ką manote apie Aukščiausiojo teismo sprendimą dėl homoseksualų santuokų?

- Manęs tai nestebina – tai buvo neišvengiama. Ši šalis ir kultūra turėjo pakeisti santuokos apibrėžimą. Tokios Amerikos, kokią kadaise pažinojome, jau seniai nėra. Dabar ji sudaryta iš žmonių, kurie mano, jog gali reikalauti teisės pakeisti bet kokio dalyko apibrėžimą. Jei pasakytume šiandieninei amerikietei, jog jos šuo yra šuo, tačiau ji nori, kad tai būtų katė, tuomet, po velniais, tai yra katė. Nuo 1973 m. sausio 22-osios mes suteikėme sau teisę pakeisti paties gyvenimo apibrėžimą. Kiekviena Amerikos moteris gali nuspręsti, ar jos įsčiose esantis kūdikis yra vaikas, ar ne.

Aš vis galvoju apie teisėjo Anthony Kennedy apgailėtiną pareiškimą byloje Planned Parenthood prieš Casey (1992), kuriuo abortą visose 50-yje valstijų jis patvirtino esant „konstitucine teise“. Jis rašė: „Laisvės šerdyje yra teisė pačiam apsibrėžti gyvybės, prasmės, visatos ir žmogaus gyvenimo paslapties koncepciją.“

Jei Anthony Kennedy laisvę supranta kaip kiekvieno amerikiečio ar amerikietės teisę apibrėžti gyvybę, prasmę, visatą ir patį gyvenimą, tuomet kodėl ir ne santuoką? Jei žmonės gali pakeisti paties gyvenimo apibrėžimą ir sugalvoti savo pačių prasmės prasmę, tuomet santuokos apibrėžimo pakeitimas tėra smulkmena. 

Teismo sprendimas taip pat reiškia ilgą ir tamsią tikinčiųjų, kurie drįsta remtis savo tikėjimu prieš naujai sugalvotą homoseksualų santuokų konstitucinę „teisę“, kovą. Jie pakliuvo į didelę bėdą. Šis sprendimas dabar pilnai įgalins religinį persekiojimą. Neįtikėtina, jog šie penki teisėjai priėmė tokį sprendimą net po to, kai kelis metus stebėjo, ką „tolerancijos“ vardu liberalai darė tiems, kurie nepritarė apibrėžimo keitimui. Šio stulbinančio naujo konstitucinio „homoseksualų santuokos“ išradimo pagalba sekuliarioji kairė galės talžyti su ja nesutinkančius tikinčiuosius.

2015 m. birželio 26-ąją buvo pradėtas ilgas religingų amerikiečių persekiojimas. 



- Kai kurie mūsų skaitytojai gali nesutikti su jūsų požiūriu į santuoką. Ką pasakytumėte tiems, kurie mano, jog tos pačios lyties asmenų santuoka yra susijusi su lygybe ar net yra civilinė teisė?

- Tai reikalauja kur kas ilgesnio ir išsamesnio atsakymo, tačiau absoliučiai fundamentalu pradėti nuo to: mes privalome suvokti ir atminti, jog du vyrai arba dvi moterys paprasčiausiai negali sudaryti „santuokos“. Pati homoseksualų „santuokos“ idėja prasideda nuo visiškai klaidingos prielaidos. Santuoka visuomet buvo vyro ir moters įsipareigojimas. Tai paprasčiausiai tą reiškia. Medis yra medis, šuo yra šuo, katė yra katė, mėnulis yra menulis, o santuoka yra santuoka.

Kuomet mes kaip konservatoriai sutinkame su visiškai reliatyvistinės kultūros pačių fundamentaliausių sąvokų pakeitimu, tuomet mes mažai kuo skiriamės nuo progresyvistų ir neabejotinai nustojame būti tikrais konservatoriais. Progresyvistas vieną rytą gerdamas kavos puodelį „Starbuckse“ gali sugalvoti naują sąvoką, naują prasmę ir naują teisę. Tą progresyvistai ir daro; jie neturi jokių absoliutų, jokių standartų. Vienintelis dalykas, kurį jie žino ir daro, yra kaita. Jie rytoj, kitą savaitę, kitą mėnesį ar po dešimtmečio gali sugalvoti visiškai naują santuokos apibrėžimą. Ir jie tai darys judėdami anapus tos pačios lyties asmenų santuokos.

Mano knygoje atidžiai skaitykite skyrių, kuriame aš aptariu „progresyvią“ grupę „Beyond Marriage“. Jie beveik dešimtmetį buvo pasiruošę panaudoti tos pačios lyties asmenų santuokas, kad kultūrą ir teisinę sistemą nustumtų anapus tradicinės santuokos.

Tai yra kultūrinė revoliucija. Jei to nesuprantate, tuomet esate ganėtinai neišprusę ir turėtume gerokai pasiskubinti. Tipiškas homoseksualų santuokų šalininkas neturi nė žalio supratimo, kokiems dalykams atvers duris vyro ir moters santuokos modelio sulaužymas. Santuokoje ir šeimoje tai neabejotinai įžiebs revoliucinę kibirkštį.

Konservatoriams, kurie palaiko homoseksualų santuokas, aš tegaliu pasakyti tiek, jog homoseksualų santuokų palaikymas yra absoliučiai ir visiškai nesuderinamas su pagrindiniais konservatizmo principais. Konservatoriai išlaiko ir tausoja laiko patikrintas dorybes ir idealus, kurie, kaip mes žinome, tiko žmonėms, kultūroms ir visuomenėms visą žmonijos istoriją. Mes nesiekiame žmogaus prigimties ir santykių fundamentaliai transformuoti visiškai naujomis revoliucinėmis idėjomis, kurios niekada anksčiau nebuvo įgyvendintos. Kita pusė būtent tai ir daro.

- Kaip bet kuriam iš 2016 m. JAV Respublikonų partijos kandidatų į prezidentus patartumėte žiūrėti į santuokos klausimą?

- Nors Aukščiausiojo teismo sprendimas Amerikos valstybei yra prastas, jis yra politiškai palankus 2016 m. Respublikonų partijos kandidatams į prezidentus. Tai leis jiems prisišlieti prie kažko, kas yra politiškai populiaru elektorato tarpe: apginti religinę laisvę nuo homoseksualų santuokų antpuolio.

Nors amerikiečiai yra pasidaliję arba vos labiau palaiko homoseksualų santuokas, dauguma nesutinka (bent jau kol kas), jog valstybė tikinčiuosius verstų kepti pyragus, fotografuoti, tiekti gėles ar bet kokias kitas paslaugas homoseksualų „santuokoms“, t.y. daryti tai, kas pažeidžia jų religinius įsitikinimus. Kandidatai dabar gali susikoncentruoti į šį homoseksualų santuokų klausimo aspektą. Aukščiausiojo teismo teisėjai jau pasakė, kad homoseksualų „santuoka“ Amerikoje yra „konstitucinė teisė“. Kandidatai nebegali daug nuveikti šia prasme, tačiau jie gali apsaugoti religinę laisvę.

Taip pat kandidatams patarčiau šiuo klausimu remtis savo tikėjimu. Dauguma, jei ne visi kandidatai yra tikintys ir, manau, krikščionys. Kaip krikščionims mums būtų neįtikėtinai arogantiška ir visiškai eretiška bei šventvagiška suteikti sau teisę pakeisti apibrėžimą to, kas iki šiol priklausė prigimties ir ją sukūrusio Dievo įstatymams. Telkiantis, prokreatyvus ir santuokinis vyro bei moters ryšys yra toks pat senas kaip Pradžios knyga ir buvo patvirtintas paties Kristaus pirmoje Naujojo Testamento knygoje, kur Kristus pasakė savo mokiniams, jog žmonės negali perskirti to, ką Dievas sujungė.
Kaip krikščionys, mes neturime teisės pakeisti santuokos apibrėžimo.

- Kokios knygos padarė didžiausią įtaką jūsų politinei filosofijai?

- Jų yra ilgas sąrašas, tačiau šiuose ginčuose apie santuoką aš dažnai prisimenu Whittakerio Chamberso pastabą jo žymiojoje knygoje „Witness“, kuri yra labai susijusi su pagrindiniu mano knygos „Išardymas“ argumentu. „Witness“ taip pat buvo mėgstamiausia Ronaldo Reagano knyga. Reaganas ir Chambersas dažnai pastebėdavo, jog komunistai (skaityti: radikalūs leftistai) patys sau buvo dievai. Reaganas į tai atkreipė dėmesį savo 1983-ųjų kovo „Blogio imperijos“ kalboje, kurioje šiuo klausimu jis citavo būtent Chambersą. Pastarasis pareiškė, jog marksizmas-leninizmas iš tiesų yra antras seniausias pasaulio tikėjimas, pirmiausia paskelbtas Rojaus sode gundymo žodžiais: „Jūs būsite kaip dievai.“

Šiandieniniai liberalai-progresyvistai, kaip ir jų leftistiniai protėviai, patys pagal savo supratimą nusprendė pergalvoti pačią mūsų tvarką. Jie yra savo pačių tiesos, moralės, to, kas yra teisinga ir klaidinga, determinantai. Jie suteikia sau teisę nuspręsti viską nuo to, kas yra santuoka, iki to, kas yra gyvenimas. Vėlgi, šie dalykai seniau buvo prigimties ir ją sukūrusio Dievo sritis. Ir kuomet kas nors nesutinka su progresyvistų bandymais pagal savo pačių supratimą perdaryti šias šventas institucijas, jis yra puolamas kone pragaro ugnimi.

Ir būtent čia šiuolaikiniai liberalai, sekuliarūs progresyvistai ir seni socialistai bei komunistai visi sueina draugėn ir dalijasi bendru pagrindu. Jie visi per ištisas kartas susijungia, kad ilgam pakeistų istorinį vakarietišką arba judeo-krikščionišką vyro ir moters santuokos supratimą. Jie atmeta vienintelio absoliutaus teisėjo idėją. Jiems bendrai būdingas fatališkas išpuikimas, pirmą kartą pastebėtas Rojaus sode: „Jūs būsite kaip dievai.“ 



Susiję

Šeimos politika 5152279099153765383

Rašyti komentarą

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME PALAIKYTI

SEKITE MUS FACEBOOK

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Naujienų prenumerata

item