Lietuvos piliečiai susibūrė į visuomeninį judėjimą „TALKA Kalbai ir Tautai“

Įkurtas judėjimas „TALKA už Kalbą ir Tautą“ Rugsėjo 22 d., Baltų vienybės dieną, Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos Didžiojoje salė...

Įkurtas judėjimas „TALKA už Kalbą ir Tautą“

Rugsėjo 22 d., Baltų vienybės dieną, Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos Didžiojoje salėje, Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ surengė konferenciją-pasitarimą „Apginkime baltų kalbas“, kurio metu buvo priimtas sprendimas TALKOS judėjimo pagrindu įkurti asociaciją „TALKA Kalbai ir Tautai“.

„Tai privalėjome padaryti tam, kad galėtume sėkmingiau tęsti pilietinę talką valstybinės kalbos ir kitose suverenios tautinės valstybės išsaugojimo srityse. Tikimės, kad asociacijos veikloje dalyvaus didelė dalis iš 70 tūkst. piliečių, kurie prieš dvejus metus parėmė TALKOS iniciatyvą“, – sakė judėjimo „TALKA Kalbai ir Tautai“ Tarybos pirmininku išrinktas visuomenės bei kultūros veikėjas, Europos parko ir Liubavo muziejų įkūrėjas, VĮ Europos parkas prezidentas, menininkas Gintaras Karosas.

Konferencija „Apginkime baltų kalbas“, T. Baranausko nuotr.
Konferencijos „Apginkime baltų kalbas“ dalyvius lietuvių, latvių ir žemaičių dainomis sutiko folklorinio ansamblio „Laukis“ dainininkai – etnomuzikologė Lijana Šarkaitė Vilums ir kompozitorius Martinš Vilums, bei jų dukra Medeina Viluma. Konferenciją atidarė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ iniciatyvinės grupės ir Seimo narys Povilas Urbšys. Visus susirinkusius sveikino Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas Domas Kaunas ir Seimo narys Audronius Ažubalis.

Savo palaikymą lietuvių kalbos talkininkams išreiškė ir vienas iš judėjimo „TALKA Kalbai ir Tautai“ steigėjas, kalbininkas akademikas Zigmas Zinkevičius, kurio nuoširdžius ir įkvepiančius sveikinimo žodžius perdavė TALKOS narė Nijolė Balčiūnienė, perskaičiusi jo laišką konferencijai:

„Sveikinu visus sąmoningus Lietuvos piliečius, susirinkusius į valstybinės kalbos ir tautinių vertybių puoselėtojų sąjūdžio steigiamąjį susirinkimą. Jei nebūtų piliečių dėmesio ir paramos, įvairūs mūsų šalies politiniai veikėjai dėl išsilavinimo ir geros valios stokos padarytų nepataisomų klaidų, trikdančių lietuvių kalbos valstybinį statusą ir jos viešą vartoseną. /…/ Linkiu TALKOS judėjimo dalyviams jokiu būdu nenuleisti rankų, visada garsiai sakyti neprotingam karaliui, kad jis nuogas. Tikiu, kad anksčiau ar vėliau piliečių balsas bus išgirstas, ir kaip visada, mūsų kalbos ir kultūros naikintojai liks nieko nepešę. Būtų žinoma geriau, kad į tai, kas sudaro mūsų šiuolaikinės lietuvių kultūros pamatus, jie niekuomet nė nebedrįstų kėsintis ir neberastų jiems tinkamų klapčiukų. Tam tereikia tik tokio mūsų sąmoningumo ir vienybės, kuriuos išreiškia jūsų steigiamo judėjimo pavadinimas“, – sakoma akademiko Z. Zinkevičiaus sveikinime.

TALKA už Kalbą ir Tautą kreipėsi į Lietuvos piliečius, LVŽS ir kitas partijas

TALKOS iniciatyvinės grupės narys Gintaras Songaila perskaitė Vytauto Didžiojo universitete vykstančios konferencijos „Baltų vienybė“ sveikinimą.

„…Džiaugdamiesi, kad buriasi piliečiai, ginantys lietuvių valstybinę kalbą ir siūlantys pasimokyti iš geriausių brolių latvių kalbos politikos ir konstitucinių vertybių gynimo pavyzdžių, sveikiname judėjimo „TALKA Kalbai ir Tautai“ steigiamąją konferenciją Vilniuje“, – sakoma lietuvių ir latvių kalbomis parašytame sveikinime.

Įžanginį žodį konferencijoje tarė kunigas, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis Robertas Grigas. Po to buvo išklausytas kalbininkės dr. Laimos Kalėdienės pranešimas „Apginkime lietuvišką rašybą ir lietuvių kalbos sistemą“.

TALKOS iniciatyvinės grupės narys Gintaras Songaila pasisakė apie TALKOS tikslus ir būtinybę telktis ir įteisinti visuomeninę organizaciją, kuri tęstų „TALKA lietuvos valstybinei kalbai“ iniciatyvinės grupės, surinkusios bemaž 70 000 piliečių parašų, pradėtus darbus. Buvo nutarta įkurtį Asociaciją „TALKA Kalbai ir Tautai“. Patvirtinti šio judėjimo nuostatai ir išrinkta 18 narių Taryba:

Gintaras Karosas
Kazimieras Garšva
Gintaras Songaila
Nijolė Balčiūnienė
Laisvūnas Šopauskas
Vytautas Sinica
Jonas Vaitkus
Robertas Grigas
Jonas Vaiškūnas
Mindaugas Karalius
Gediminas Storpirštis
Jonas Kauneckas
Jonas Burokas
Romas Pakalnis
Monika Morkūnaitė
Dalius Stancikas
Laimutė Kalėdienė
Algirdas Endriukaitis

Judėjimo (kartu su išrinktais Tarybos nariais) steigėjais tapo:

Zigmas Zinkevičius
Antanas Tyla
Arnoldas Piročkinas
Vincas Labutis
Sofija Jūratė Laučiūtė
Dainius Razauskas
Valentinas Stundys
Aušra Jurevičiūtė
Rytas Kupčinskas
Eglė Mirončikienė
Kęstutis Ignatavičius
Rasa Čepaitienė
Dovilas Petkus
Arnas Simutis
Linas V. Medelis
Libertas Klimka
Audrius Rudys
Virginijus Jocys

Konferencijos dalyviai priėmė tris kreipimusis: 1. Į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą bei jos frakciją Seime, 2. Į Lietuvos partijas, 3. Į Lietuvos piliečius.

Konferencijos kreipimesi į LVŽS bei jos frakciją Seime dėkojama už LŽVS aktyvią veiklą prieš dvejus metus renkant parašus už TALKOS Seimui teikiamą kompromisinį įstatymo projektą dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos kitame paso įrašų skyriuje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje. Taip pat dėkojama už tai, kad per rinkimus į Seimą „LVŽS aiškiai deklaravo savo paramą šiai iniciatyvai ir konkrečiam asmenvardžių rašybos principui, kuris atitinka tarptautinę teisę ir pasiteisino Latvijoje“. Tačiau konferencijos dalyvia ikartu išreiškė ir susirūpinimą dėl to, kad „ne visi LŽVS frakcijos Seime nariai yra linkę laikytis priešrinkiminių įsipareigojimų ir dalis jų paremia netgi aiškiai antikonstitucinius projektus, pažeidžiančius valstybinės kalbos statusą“.

„TALKA aktyviai dalyvaus, rengiant įstatymus, susijusius su valstybine kalba, ir tikisi kad LŽVS frakcijos nariai ne tik nepažeis Seimo nario priesaikos, bet ir nenuvils piliečių, LŽVS rinkėjų, pasitikėjimo. Nusiviltų ne tik LŽVS rėmėjai. Politinės partijos, laužančios savo įsipareigojimus, sulaužo visų piliečių, net ir tų, kuriems nerūpi valstybinė kalba, pasitikėjimą. O svarbiausia, kad einant šiuo keliu, žlugdomas ir pats piliečių, visos tautos tikėjimas savo šalies bei valstybės ateitimi“, – rašoma konferencijos „Apginkime baltų kalbas“ kreipimesi į LVŽS.

Kreipimesi į Lietuvos partijas rašoma:

„TALKA aktyviai dalyvaus, rengiant įstatymus, susijusius su valstybine kalba. TALKOS atstovai stebės, ar visi Seimo nariai laikosi duotos priesaikos, gerbia Lietuvos Respublikos Konstituciją, taip pat ir jos 14 straipsnį. Tikimės, kad galiausiai Seimas ne tik kad nepriims kokių nors teisės aktų, kurie galėtų trikdyti lietuvių kalbos vartojimą valstybėje, pakenkti pačiai kalbai, jos sistemai ir tradicijoms, bet imsis svarbiausio šios srities uždavinio – naujo konstitucinio valstybinės kalbos įstatymo, stiprinančio valstybinės kalbos veikimą valstybės gyvenime.

TALKA atkreipia parlamentinių partijų ir parlamentarų dėmesį į tai, kad dabar Lietuva gyvena itin grėsmingus tautos ateičiai laikus, kai bet koks teisės aktas, keliantis papildomas rizikas, net jei jos, kai kurių Seimo narių nuomone, būtų esą palyginti nedidelės, yra visiškai nepateisinamas. Kiekvienas toks žingsnis tik didina piliečių neviltį ir nepasitikėjimą Lietuvos viešosios politikos veikėjais, atskleidžia jų abejingumą svarbiausiems tautos ir valstybės reikalams“.

Kreipimesi į Lietuvos piliečius konferencijos dalyviai teigia, kad TALKOS rūpestis nelietuviškų asmenvardžių rašybos klausimais „nėra vien „kelių raidelių“ problema“. „Taip pasireiškia nihilistinis politinio elito požiūris tiek į tautą, kuriai pagal Konstituciją priklauso suverenios galios, tiek į Konstitucijos pagrindinius principus, kurie negali būti keičiami ar kaip nors apeinami be tautos valios, tiek į visą lietuvių nacionalinę kultūrą. Vadinamasis elitas net ir šiuo itin sunkiu tautai laikotarpiu ne tik kad nesirūpina gyvybiniais jos interesais ir ateitimi, bet lyg niekur nieko pats stumia ją į istorinę pražūtį. Visus Lietuvos piliečius, net ir tuos, kuriems valstybinė kalba neatrodo labai svarbus dalykas, kviečiame susivokti, kad politikų konstitucinės atsakomybės stoka tokiu pat būdu pasireiškia visose valdymo srityse – ar tai būtų mūsų nacionalinė ekonomika, ar socialinės darnos ir teisingumo rūpesčiai, ar nykstantys regionai, ar vis niokojamas kultūros paveldas, ar galimybės tautos kūrybinėms galioms skleistis savo Tėvynėje“, – rašoma kreipimesi.

Kreipimesi teigiama, kad Lietuvai „vėl iškilo pavojus – pirmiausia dėl grupinių interesų užvaldytos viešosios politikos, ciniškai prisitaikančios prie įvairių išorinių spaudimų ir neteisėtai stumiančios Lietuvą išvalstybinimo keliu“. Konferencijos dalyviai kviečia visus „sąmoningus piliečius bei nepriklausomas visuomenines organizacijas telktis į bendrą judėjimą pagrindinėms tautos ir valstybės vertybėms apginti“.

„Prieš šimtą metų mūsų tauta atgimė, atsirėmusi pirmiausia į savo nuostabią kalbą ir garbingą istorinį paveldą. Neleiskime abejingiems savavaliams paniekinti ir trypti tai, kas mus vienija, kas mus riša prie savo šalies, kas įkvėpė mūsų tėvų kartas ir kas įkvėps mūsų ainius ! Padarykime taip, kad net ir kėsintis ar skatinti tokią savinaiką taptų nebeįmanoma. Prisiminkime Baltijos kelią, prisiminkim Baltijos šalių vienybę ir bendradarbiavimo būtinybę, stiprinkime baltiškąją lietuvių ir latvių brolybę. Vėl imkime savosios šalies likimą į savo rankas, kiekvienas talkindami bendram reikalui, savanoriškai pagal galimybes prisidėdami prie svarbiausių uždavinių sprendimo, kaip tai darėme Sąjūdžio metais. Prieš dvejus metus pradėtas piliečių žygis už valstybinę kalbą tegul tampa sėkmingu pavyzdžiu“, – rašoma TALKOS konferencijos kreipimesi.

Seime įvyko TALKOS iniciatyvinės grupės narių spaudos konferencija

Rugsėjo 22 d. ryte prieš prasidedant konferencijai-pasitarimui „Apginkime baltų kalbas“ Seime buvo surengta „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ iniciatyvinės grupės ir Seimo nario, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių valdymo komiteto pirmininko Povilo Urbšio bei TALKOS iniciatyvinės grupės narių Vytauto Sinicos ir Gintaro Karosos spaudos konferencija „Apginkime baltų kalbas“.

Povilas Urbšys priminė būtinybę puoselėti solidarumą ir bendradarbiavimą su artimiausia mūsų kaimyne Latvija. P. Urbšio teigimu, abi baltiškas tautas sieja ne tik Rusijos grėsmė, bendri geopolitiniai iššūkiai, bet ir demografinė krizė bei kalba grįstos nacionalinės kultūros išsaugojimo klausimas.

„Baltų vienybės diena yra priminimas, kurį retai išgirstame. Priminimas ne tik apie bendrą kilmę ir istoriją, bendrą kelią iš Rytų nelaisvės į Vakarus. Priminimas ir apie tai, kad turime girdėti vieni kitus, kalbėtis, mokytis vieni iš kitų, iš klaidų ir gerosios patirties. Ypač kultūros puoselėjimo srityje turime labai daug ko pasimokyti iš Latvijos. Mūsų kultūrų pamatas yra kalba ir būtent ji šiuo metu atsiduria dideliame pavojuje. Turime girdėti Latvijos rūpestį dėl bandymų įteisinti kitakalbius įrašus pasuose ir suprasti, į kokią keblią padėtį tai pastatytų Latviją dėl jos patiriamo Rusijos spaudimo“, – teigė Povilas Urbšys.

Kaip pastebėjo politologas, Vilniaus universiteto doktorantas Vytautas Sinica, iš pradžių Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politizuotas, o vėliau ir liberalių lietuviškų partijų perimtas asmenvardžių rašybos klausimas nesitraukia iš politinės darbotvarkės jau mažiausiai 8 metus, visokiais būdais mėginant iš piliečių tapatybės dokumentų išstumti asmenvardžių įrašus valstybine kalba.

Metai iš metų girdime tuos pačius susipynusius argumentus: kad įrašus valstybine lietuvių kalba reikia pakeisti kitakalbiais, nes to nori Lenkija, kad tai esą žmogaus teisė rašyti pasuose savo norima kalba, kad tokia yra europietiška praktika, kad esame tą pažadėję. Tačiau Konstitucinis Teismas aiškiai sakė, kad tai prieštarautų Konstitucijai, o dauguma piliečių šioms Andriaus Kubiliaus ir Gedimino Kirkilo iniciatyvoms taip pat nepritaria. Nesunku suprasti kodėl. Žmonės supranta, kad yra kvailinami dėl pamatinių dalykų. Lietuva jokioje sutartyje nėra pažadėjusi tokios rašybos Lenkijai, tarptautiniai teismai nepripažįsta tokios „žmogaus teisės“, visos Vakarų šalys pasuose rašo tik valstybine kalba, o draugystės su Lenkija niekada nepavyks pasiekti jos nekorektiškų reikalavimų tenkinimu.

Dar daugiau, lietuvių tautą sieja visų pirma istorija ir kalba. Ir tokia tauta valstybinės kalbos išstūmimą ar varžymą priima ir visada priims kaip esminį iššūkį jos vertybėms ir suverenumui. Visą tai suprantant, neįmanoma sutikti su politikų bandymais įteisinti Konstitucijai prieštaraujančius sprendimus ir netgi panaudoti tam Kalbos komisiją. Natūralu, jog visą tai matant, sutelkti piliečius konkrečiam įstatymų leidybos veiksmui nebuvo sunku ir pavyko – pirmiesiems per daugiau nei 20 nepriklausomybės metų“, – TALKOS už valstybinę kalbą atsiradimą argumentavo V. Sinica.

Povilas Urbšys pabrėžė, kad būtent šis vadinamas „raidžių“ klausimas sutelkė ir TALKĄ už valstybinę kalbą. Dėl asmenvardžių rašybos klausimo 2015 metais susibūrusi TALKA, P. Urbšio teigimu, pasiekė labai daug, tačiau norėdama išlikti naudinga valstybinės kalbos ir kitų konstitucinių vertybių išsaugojimui, privalo atsinaujinti, geriau susiorganizuoti.

„TALKA visada buvo visuomeninė iniciatyva, nors ir palaikoma įvairių politinių jėgų. Sėkmingai pateikusi Seimui beveik 70 tūkst. parašų paremtą piliečių iniciatyvą dėl pavardžių rašymo kitomis kalbomis paso papildomų įrašų skyriuje, TALKA kurį laiką jautėsi padariusi savo darbą. Tačiau šiandien matome, kad to nebuvo gana, o iššūkiai kalbai ir kitoms brangiausioms vertybėms nesibaigia. Galima sakyti, kad jų net daugėja. Todėl TALKA, kurios dalis narių tapo Seimo nariais ir nebegali sėdėti ant dviejų – politiko ir visuomenininko – kėdžių, nutarė atsinaujinti. Joje nebebus politikų, Seimo narių, nors absoliuti dauguma dalyvių išlieka tie patys. Galima sakyti, kad prieš du metus Vyriausioje rinkimų komisijoje užregistruota TALKA perduoda iniciatyvą ir deglą TALKAI, kuri nuo šiol veiks kaip asociacija, išrinks savo pirmininką, tarybą, steigs valstybinės kalbos talkininkų skyrius visoje Lietuvoje“, – TALKOS pokyčius pristatė P. Urbšys.

„TALKA nesitraukia ir toliau telks visuomenę valstybinės lietuvių kalbos gynybai tiek nuo jos statuso menkinimo, tiek ir nuo kitų iššūkių. Šiandien aiškiai matome tragiškus lietuvių kalbai pokyčius Vilniaus universitete, kur panaikintos Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir Baltistikos katedros. Girdime neoliberalizmo ideologų kalbas, kad lietuvių kalbos norminimas apskritai nebereikalingas. Matome platesnį kontekstą, jog kalbą įmanoma apginti tik suverenioje Lietuvos valstybėje, gerbiančioje savo istorinę atmintį, paveldą, galiausiai siekiančioje išsaugoti šalyje savo piliečius. Taigi, TALKA tik plėsis ir bendradarbiaus su Seimo nario priesaikos nepažeidžiančiais parlamentarais, jų frakcijomis“, – žadėjo Vilniaus rajono tarybos narys Gintaras Karosas.

„TALKA“ prie Vyriausybės rūmų surengė mitingą

Po konferencijos 14.30 val. Vilniuje prie Vinco Kudirkos paminklo, priešais Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmus „TALKA už Kalbą ir Tautą “ surengė mitingą „Už baltų tautų vienybę ir valstybinės lietuvių kalbos išsaugojimą“, kurį vedė TALKOS Tarybos narys, aktorius Gediminas Storpirštis. Į viešą renginį susirinko apie 200 žmonių – maždaug tiek kiek Sąjūdžio priešaušryje 1987 m. rugpjūčio 23 d. buvo susirinkę prie Ribentropo-Molotovo pakto minėjimą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje, – pastebėjo tuometiniame ir dabartiniame mitinge pasisakęs kunigas, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis Robertas Grigas.

Mitingo dalyviai laikė iškėlę plakatus ir transparantus su šūkiais: „Už Kalbą, už Tautą, už Tėvinę!“, „Baltų kalbos – pasaulio kultūros paveldas!“, „Visi lietuvių kalbos išdavikai bus suskaičiuoti!“, „Kalbininkai – nebijokite politikierių!“, „Mes atstovaujame 70 000 piliečių!“, „2K =SS. Skverneli nesusidėk su 2K!“, „Įrašų įteisinimui lenkiškais rašmenimis Lietuvos piliečių pasuose – NE!“, „Naujų raidžių ir diakritinių ženklų įvedimas dokumentuose – sumaištis ir tautinėms bendrijoms“, „Prezidentė: Lietuvių kalba negali būti sandėrių objektu!“, „Walstiečiai laikykitės rinkiminių pažadų – ginkite valstybinę kalbą!“, „Apginkime lietuvių kalbą ir Lietuvos Konstituciją!“, „Amžina gėda lietuvių kalbos ir tautos išdavikams!“, „Apginsime kalbą – apginsime Lietuvą!“, „Kalba – Tautos savastis!“, „Lietuviškai abėcėlei – raidžių netrūksta!“, „Latviškas variantas nereikalauja šiukšlinti lietuvių kalbą jai nereikalingomis raidėmis!“, „V. Kudirka po Jūsų langais ne šiaip sau!“ ir kiti.

Mitinge pasisakė TALKOS tarybos nariai: Jonas Vaiškūnas, Robertas Grigas, Gintaras Songaila, Gintaras Karosas, Kazimieras Garšva. Taip pat kalbėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) narė, Baltų laisvės lygos vykdomoji direktorė Angelė Nelsienė, bei Vilniaus Sąjūdžio pirmininkas Leonas Kerosierius.

Mitingas prie V. Kudirkos paminklo | T. Baranausko nuotr.
J. Vaiškūnas mitingo dalyviams priminė, kad Lietuvių tautinės giesmės autorius Vincas Kudirka, kurio paminklas stovi prieš Vyriausybės rūmus, būdamas jautrus lietuvių kalbos norminimo reikalui, 1890 m sudarytoje instrukcijoje „Statrašos ramščiai“ vieną skirsnį skyręs ir nelietuviškiems tikriniams vardams rašė: „Svetimus vardus ir pavardes rašome taip, kaip ištariama, o kabėse (skliausteliuose) pridedame kaip rašoma tam tikroje kalboje…“

„Tuo metu kai valdžioje esantys Lietuvos politikai nuolat piktybiškai, nepaisydami Lietuvos Respublikos Konstitucijos nei Lietuvos piliečių nuomonės, vis garsiau kalba apie tariamų Lietuvos įsipareigojimų Lenkijai vykdymą ir siekia kuo greičiau įteisinti nelietuviškus rašmenis oficialiuose Lietuvos Respublikos išduodamuose dokumentuose, mes Lietuvos piliečiai vienijamės, kad apgintumėme savo kalbą ir tautą nuo į valdžią papuolusių lietuvių kalbos išdavikų. Atėjo metas suvienijus mūsų jėgas pasakyti ryžtingą NE! visokiems skvernialiams, pranskiečiams, kirkilams ir kubiliams!“, – prie V. Kudirkos paminklo susibūrusius visuomenininkus ragino J. Vaiškūnas.

Mitingo dalyvių patriotinius jausmus pakylėjo dvasingos Giedriaus Arbačiausko ir Gedimino Storpirščio dainos.

Susiję

Politika 8457031394552037917

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item