Kun. Robertas Urbonavičius. Dieviškoji logika

Dievas arti kiekvienam, kas jo šaukias,  kiekvienam, kas iš tyros širdies šaukias. (Atliepiamoji psalmė) Patraukliausia ir sunk...

Dievas arti kiekvienam, kas jo šaukias, 
kiekvienam, kas iš tyros širdies šaukias.
(Atliepiamoji psalmė)


Patraukliausia ir sunkiausiai suprantama Evangelijų dalis yra Viešpaties palyginimai. Jie vaizdingi, įdomūs, tačiau prasilenkia su tuo, ką mes vadiname logika. Palyginimuose sėjėjas barsto grūdus, kur papuola; piemuo palieka dykumoje devyniasdešimt devynias avis; tėvas nedorėliui sūnui iškelia puotą, vynuogyno šeimininkas siunčia vynininkams savo sūnų po to, kai jie nugalabijo kelis jo tarnus... Ir nors egzegetai pluša, kad surastų paaiškinimus, kurie padarytų Jėzaus palyginimus labiau suprantamus mūsų žmogiškiems protams, tačiau galiausia belieka pripažinti, kad būtent šių palyginimų netikėtumas, - provokuojantis bei stebinantis, -  yra jų patrauklumo priežastis.

Panašiai ir šio sekmadienio palyginimas apie užmokestį darbininkams atrodo mažų mažiausiai socialiai neteisingas – skatinantis korupciją bei veltėdžiavimą. Gerai, kad Jėzaus laikais nebuvo profsąjungų, - nes kitaip vynuogyno šeimininkas turėtų rimtų problemų. Jis padalijo vienodą užmokestį tiek plušusiems visą dieną, tiek dirbusiems vieną valandą! O teisėtai pasiskundusiam darbininkui jis dar atšauna: „Bičiuli, aš tavęs neskriaudžiu! Argi ne už denarą susiderėjai su manimi? Imk, kas tavo, ir eik sau. Aš noriu ir šitam paskutiniajam duoti tiek, kiek tau. Nejaugi man nevalia daryti su savais pinigais, kaip noriu? Ar todėl tu šnairuoji, kad aš geras?!“

Žinoma, šis palyginimas ne apie darbuotojų ir darbdavio santykius. Kaip ir visi Viešpaties palyginimai. Jėzus savo palyginimuose apimdamas žemiškojo gyvenimo realijas, nori pasakyti daug daugiau ir visai ką kita, nei mes įsivaizduojame. Visada turėsime kovoti su pagunda nesuvokiamą ir neaprėpiamą Dievą sumažinti iki mums patogaus dydžio; Evangeliją paversti protingų patarimų knyga, kuri tiktų ir versle bei praktinėje psichologijoje,  o Bažnyčią matyti kaip išganymo paslaugas teikiančią firmą, kur galima patogiai jaustis, ten, kur būsiu priimtas toks koks esu ir trokštantis likti toks koks esu.

Pirmame skaitinyje Viešpats per pranašą Izaiją sako: „Mano mintys – ne jūsų mintys, ir jūsų keliai – ne mano keliai, – Viešpaties žodis. Kaip aukštas dangus viršum žemės, taip mano keliai viršija jūsų kelius, ir mano mintys – jūsų mintis.“ Taip, Viešpats vadovaujasi kita logika nei mes. Jo Apvaizda nesuprantamai sugeba viską pakreipti reikiama kryptimi ir viskas pasitarnauja Jo planui. Taip, nes meilė yra išradinga. Mes savo veiksmus atliekame dažniausia siekdami asmeninės naudos ar kito žmogaus, asmenų grupės naudos, tad ūkininkas sėja tik į tokią dirvą, kuri duos derlių; piemuo susitaiko su vienos avies dingimu; tėvas pirma iškaršia kailį plevėsai vaikui ir duoda pasitaisymo laikotarpį; vynuogyno šeimininkas iškart nusiunčia kariuomenę pamokyti sukčius vynininkus; darbininkai nesamdomi likus valandai iki darbo pabaigos, o tie, kurie plušo visą dieną, gauna daugiau nei tik pusę pamainos išdirbę. Tai yra logiška, tai yra teisinga ir ekonomiškai, ir socialiai. Toks gyvenimas. Yra laimėtojai, yra ir tie, kuriems nepasisekė. Konkurencija – pažangos variklis! O vis dėlto Viešpačiui atrodo kitaip. Jam svarbu kiekvienas. Nes kiekvienas yra mylimas. Šio sekmadienio palyginime svarbiausias šeimininko noras, kad visi gautų užmokestį – Dangaus Karalystę. Jėzaus klausytojai gerai perskaitė palyginimo simboliką – vynuogynas ir Jo šeimininkas – tai Dievas ir Jo išrinktoji tauta, pasamdytieji paskutinę valandą – pagonių tautos, o visiems bendras atlygis – išgelbėjimas. Dirbę visą dieną, - Senosios Sandoros atstovai, tikėjosi gausią kažką daugiau, - gal geresnę vietą prie Viešpaties stalo, tačiau jiems teko nusivilti – atlyginimas tam, kuris atsiliepė į šeimininko kvietimą ateiti darbuotis į Jo vynuogyną, yra toks pat. Jėzus šiuo palyginimu kviečia trokšti, kad išganymą pasiektų visi, kurie atsiliepia į Jo kvietimą, nesvarbu kada ir kaip. Dieviškoji logika yra meilės logika, kuri visada ieško, kviečia ir nesustoja pusiaukelėje, kuri nesiskubina pasakyti: „viskas prarasta“.

Atgaivinęs mus šventaisiais sakramentais, Viešpatie, ir toliau palaikyk maloninga pagalba, kad laimėtume išganymo vaisius ir Mišiomis, ir gyvenimu.

(Postkomunijos malda)


Susiję

Robertas Urbonavičius 4339997546784071825

Rašyti komentarą

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME PALAIKYTI

SEKITE MUS FACEBOOK

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Naujienų prenumerata

item