Karinės išlaidos pasiekė nuo Šaltojo karo laikų nematytą lygį

Pastaraisiais metais ne tik Lietuva ar Rusija didino savo gynybos biudžetus. 2016 metais viso pasaulio išlaidos šiai sričiai buvo 1,69 tr...

Pastaraisiais metais ne tik Lietuva ar Rusija didino savo gynybos biudžetus. 2016 metais viso pasaulio išlaidos šiai sričiai buvo 1,69 trilijono JAV dolerių ir pasiekė nuo 1991 metų nematytą mastą.

Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, pernai išlaidos gynybai sudarė 2,2 proc. viso pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) arba maždaug 227 JAV dolerius žmogui. Per 2016 metus ši suma padidėjo maždaug 0,4 proc.

Institutas pažymi, kad daugumoje naftą eksportuojančių šalių išlaidos gynybai glaudžiai susijusios su naftos kainomis. Todėl pastarųjų metų naftos kainų kritimas lėmė mažesnius gynybos biudžetus jose.

Išimtis – šią savaitę kartu su Baltarusija karines pratybas „Zapad 2017“ pradėjusi Rusija. Iš tiesų, 2016 metais buvo numatyta Rusijos išlaidas sumažinti, tačiau metų pabaigoje priimtas priešingas sprendimas.

Pirmauja JAV

Tarp 15 didžiausius gynybos biudžetus turinčių valstybių pirmoje vietoje yra Jungtinės Amerikos Valstijos su 611 mlrd. dolerių.

Antrą vietą užima Kinija (215 mlrd. JAV dolerių). Kaip pažymi SIPRI analitikai, šioje šalyje išlaidos per pastaruosius 10 metų augo labiausiai ir nuo 2007 metų padidėjo net 118 proc.

Pagal augimą nuo Kinijos neatsilieka ir trečioje vietoje esanti Rusija. 2016 metais pasiekusi 69,2 mlrd. dolerių biudžetą, lyginant su 2007 metais šalis gynybai skiria 87 proc. daugiau.

SIPRI ataskaitoje rašoma, jog tokie pinigai yra didelė našta sudėtingus laikus išgyvenančiai Rusijos ekonomikai.

„Žemos naftos ir dujų kainos, 2014 metais įvestos ekonominės sankcijos kelia problemų“, – teigiama dokumente.

Jame taip pat pažymima, kad 2016 metų pabaigoje Rusija nutarė reikšmingai padidinti savo gynybos išlaidas ir tam tikslui skyrė papildomus 11,8 mlrd. dolerių.

„Jei ne šis žingsnis, Rusijos gynybos biudžetas būtų sumažėjęs 12 proc.“, – nurodo SIPRI analitikai.

NATO lenkia 12 kartų

Tuo metu Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai (NATO) priklausančios valstybės 2016 metais bendrai skyrė 881 mlrd. dolerių (vien Europoje – 254 mlrd. dolerių), kas yra per 12 kartų daugiau nei Rusija.

Visos Europos šalys pernai gynybai skyrė 334 mlrd. dolerių, tai sudarė 20 proc. pasaulinių išlaidų.

„Centrinėje ir Rytų Europoje augimas siekė atitinkamai 2,4 proc. ir 3,5 proc., Vakarų Europoje fiksuotas 2,6 proc. padidėjimas“, – rašoma SIPRI apžvalgoje.

Pavyzdžiui, Vokietija 2016 metais gynybai skyrė 2,9 proc. daugiau nei 2015 metais. Instituto analitikai teigia, kad tai daugiausiai lėmė kanclerės Angelos Merkel pasiryžimas.

Išlaidų didėjimas Rytų Europoje aiškinamas išaugusiu Rusijos grėsmės suvokimu po Ukrainos krizės.

„Latvijoje gynybos biudžetas augo sparčiausiai Europoje – 44 proc., Lietuvoje pokytis siekė 35 proc.“, – pastebi instituto analitikai.

Tuo metu Ukrainoje išlaidos gynybai pernai sumažėjo 3,8 proc. ir sudarė 3,5 mlrd. dolerių.

„Tai susiję su žemesniu karinio konflikto intensyvumu. Tačiau planuojama, kad 2017 metais biudžetas didės, daugiausiai dėl naujos įrangos įsigijimų“, – rašoma SIPRI apžvalgoje.

Susiję

Pasaulis 5219800967711377657

Rašyti komentarą

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME PALAIKYTI

SEKITE MUS FACEBOOK

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Naujienų prenumerata

item