Pristatytas pakoreguotas mokesčių reformos planas

Propatria.lt nuotrauka Finansų ministras Vilius Šapoka ir premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį pristatė pakoreguotą mokesčių refo...

Propatria.lt nuotrauka
Finansų ministras Vilius Šapoka ir premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį pristatė pakoreguotą mokesčių reformos planą. Tarp pristatytų naujovių yra ir siūlymas, kad minimalią algą gaunantys asmenys apskritai nemokėtų gyventojų pajamų mokesčio, padidinti PVM tarifą viešbučiams, numatyti PVM lengvatą šildymui.

Vyriausybė siūlo neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) jau nuo kitų metų prilyginti minimaliai mėnesiniai algai (MMA), siekiančiai 380 eurų. Taip pat vietoj siūlyto neapmokestinamojo 100 eurų dydžio SODROS įmokoms numatoma įvesti 380 eurų neapmokestinamąjį dydį darbuotojo mokamoms 3 proc. pensijų socialinio draudimo įmokoms. Tai reiškia, kad žmogus, uždirbantis MMA, jau nuo kitų metų nebemokės nei Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), nei darbuotojo „SODROS“ įmokos, bet vis dar turės mokėti 6 proc. dydžio privalomojo sveikatos dydžio įmokas.

Be to, numatyta, kad 30 eurų mėnesinę išmoką vaikui kitąmet jau gaus visi, nevertinant šeimos pajamų. Taip pat bus mokamos papildomos išmokos – auginantiems tris vaikus nepriklausomai nuo pajamų, auginantiems vieną ar du vaikus – jei pajamos vienam žmogui bus mažesnės nei 153 eurai.

Skaičiuojama, kad, jei abu tėvai uždirba MMA ir augina du vaikus, dėl šių pasiūlymų jų šeimos biudžetas kas mėnesį turėtų padidėti 82 eurais, per metus beveik 994 eurais, auginančių tris vaikus – atitinkamai 112 eurų ir 1346 eurais.

Dar vienas siūlymas – suvienodinti apmokestinimo sąlygas atskiruose sektoriuose, atsisakant 5 ir 15 proc. apmokestinimo pagal veiklos rūšis. Tai reiškia, kad visi vykdantys individualią veiklą Gyventojų pajamų mokestį (GPM) mokės nuo realaus pelno, todėl mažiau uždirbantys mokės mažiau, generuojantys didesnį pelną – atitinkamai daugiau.

Taip pat numatoma, kad žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių apyvarta viršija 45 tūkst. eurų, per dvejus metus turės pereiti į bendrą individualios veiklos apmokestinimo sistemą. Bendra tvarka galios ir žemės ūkio veiklą vykdančioms įmonėms, kurios taip pat turės pereinamąjį laikotarpį.

Be to, Vyriausybė siūlo, kad dirbantys pagal verslo liudijimus ir toliau galėtų vykdyti savo veiklą visose srityse, neišskiriant automobilių remonto ar statybų sektorių, tačiau tik tuo atveju, jeigu jų apyvarta per metus nėra didesnė nei 20 tūkst. eurų. Peržengę šią ribą asmenys nebegalėtų mokėti fiksuoto mokesčio, o jų apmokestinimas priklausytų nuo gaunamo pelno.

Galiausiai, siūloma nustatyti, kad iš išradimų komercializavimo uždirbtas pelnas būtų apmokestintas taikant 5 proc. pelno mokesčio tarifą, kai šiuo metu šalyje tokiam pelnui taikomas standartinis – 15 proc. – pelno mokesčio tarifas. Be to, įmonėms, vykdančioms investicinius projektus ir investuojančioms į technologinį atsinaujinimą, siūloma leisti apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis susimažinti iki 100 procentų. Šiuo metu tokios įmonės apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis gali susimažinti perpus mažiau – iki 50 procentų.

Planuojama, kad artimiausiu metu Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengs pakeitimus įtvirtinsiančių teisės aktų projektus, o rudenį, kartu su biudžetu, jie bus teikiami svarstyti Seimui.


Susiję

Ekonomika 3453731093796134288

Rašyti komentarą

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME PALAIKYTI

SEKITE MUS FACEBOOK

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Naujienų prenumerata

item