Rusijos propagandai pasidavę konservatoriai kultūros ministrę puola Kremliaus metodais

propatria.lt nuotrauka 

„Kultūros ministrė savo žodžiais tarnauja Kremliaus ruporui menkindama Lietuvos valstybę“, – skelbiama Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kreipimesi į premjerą Saulių Skvernelį su prašymu įvertinti LR kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson pasisakymą apie Lietuvos kultūrą, kurį palankiai cituoja Kremliui tarnaujantis portalas.

Kreipimesi, kurį iniciavo kartu su Vytautu Juozapaičiu, Gabrielius Landsbergis rašo: „Negailestingai pliekdama Nepriklausomybės laikotarpio kultūros politiką, ministrė savo lūpomis Kremliaus ruporu vadinamai žiniasklaidai įdėjo citatą, menkinančią Lietuvos kultūros politiką ir visą jos Nepriklausomybės laikotarpį.“ Esą ministrės žodžiai tarnauja kaip Rusijos propagandos įrankis, todėl G. Landsbergis kelia klausimą, ar tik tai nėra „sąmoningas ir prieš Lietuvos valstybę nukreiptas veiksmas“?

Rusiškame portale rubaltic.ru paskelbta naujiena pavadinimu Lietuvos kultūros ministerijos vadovė: „per 26 nepriklausomybės metus kultūra šalyje buvo sunaikinta“. Nors pačiame straipsnyje sovietmetis neminimas ir nėra jokių nuorodų į laikotarpį iki nepriklausomybės, antraštė kuria įspūdį, kad ministrė teigia, jog sovietmečiu kultūros padėtis buvo geresnė ar net apskritai gera, o atgavus Nepriklausomybę rūpestis ja dingo, ir todėl kultūra bei visas geras palikimas buvo sunaikintas.

Tačiau pacituoti ministrės žodžiai, kai buvo sakomi „Žinių radijo“ laidoje, nuskambėjo visai kitaip: „Kultūra kaip sektorius buvo tiek nuniokotas per tuos 26 metus, kad realiai, žiūrint į kitas sritis ir kultūrą lyginant su kitomis sritimis, mes atsistoję esam praktiškai nulinėj pozicijoj.“ Akivaizdu, kad žodžiai ne tik ištraukti iš konteksto, nes visame pokalbyje nėra jokios potekstės apie sovietmetį, bet ir Kremliaus ruporo redaktorių pagražinti. Ministrė sakė, kad kultūra buvo nuniokota, o rusiškas portalas skelbia, esą ji sakiusi, kad kultūra „sunaikinta“ (rus. уничтожена). Skirtumas – didžiulis.

Radijo laidoje buvo kalbama apie kultūros padėtį ir ją gerinti padedančias Europos Sąjungos lėšas. Ne paslaptis, kad visos ankstesnės vyriausybės savo prioritetu kultūros nelaikė ar net ją nustumdavo tarp mažiausiai svarbių sektorių. Menininkų ir kultūros veikėjų atlyginimai bei socialinė padėtis nė iš tolo nepuošia Lietuvos valstybės, nors turimomis sąlygomis pasiektas kultūros ir meno lygis yra pakankamai aukštas.

Prieš tapdama kultūros ministre, L. Ruokytė-Jonsson užsiėmė kultūrine ir diplomatine veikla, dirbo įvairiuose kultūros arealuose, į švedų ir norvegų kalbas vertė reikšmingiausių šiuolaikinių lietuvių autorių kūrinius, taip pat švedų kūrybą į lietuvių kalbą – taigi su kultūros padėtimi susipažino iš vidaus ir visą gyvenimą stengėsi ją gerinti.

Vis dėlto pasirodė, kad konservatoriai yra pernelyg paveikūs Kremliaus propagandai, todėl ėmė atkartoti prorusiškas klišes, jas griežtai smerkdami. Rasa Juknevičienė savo socialiniame tinkle pacitavo garsiąją tezę, necituodama toliau, ir padarė išvadą: „Suprask, iki Nepriklausomybės Sovietinėje Lietuvoje kultūra klestėjo“. Būtent tokį supratimą pateikti bandė Kremliaus ruporas, tačiau jis neturi nieko bendro su ministrės žodžiais.

Nors pateikė argumentuotos kritikos, vardindamas kultūrai nusipelniusių  ir politikoje veikusių asmenybių pavardes, vis dėlto tokį pat supratimą pademonstravo ir Vytautas Juozapaitis, sakydamas, kad premjeras „turėtų savo ruožtu įvertinti savo kabineto narės, tegul ir nesąmoningą, bet antivalstybinę veiką“.

Kremliaus propaganda tuo ir ypatinga, kad iškreipia žodžius, juos pateikdama taip, jog Rusijai būtų naudingiau. Tuos žodžius suprasdami taip pat, kaip ir Rusijos propagandistai, TS-LKD nariai atrodo nepajėgę atsispirti Kremliaus nuodų propagandiniam poveikiui, nes siekta ne tik pasitelkti parankius žodžius, kurie nebūtų parankūs nurodant visą kontekstą, bet ir juos pateikti tokiu būdu, kad propagandai neatsparūs skaitytojai patikėtų, jog ministrė būtent tą ir norėjo pasakyti.

Tokį konservatorių elgesį pati L. Ruokytė-Jonsson vadina visuomenės klaidinimu ir kova su išsigalvotais priešais. 

„Konservatoriams nuo pat partijos užgimimo buvo būdinga chroniška priešų paieška Lietuvos viduje ir pretenzijos į patriotizmo monopolį. Kaltinti mane nostalgija sovietmečiui gali tik niekingi propagandistai ir melagingų naujienų kūrėjai. Liūdniausia, kad šitaip yra nukreipiamas dėmesys nuo pagrindinės temos – kultūros finansavimo ir jos reikšmės valstybės politikoje. Gali būti, kad taip daroma sąmoningai – būtent konservatorių vyriausybei valdant kultūrai finansavimas buvo mažinamas daugiau nei kitoms sritims“, – teigia ministrė.

Galima klausti, ar ministrės žodžiai teisingi ir ar neperspaudžia kultūros padėties ir kitų žmonių indėlio į ją vertinimo, tačiau jos žodžių siejimas su Rusijos propaganda, remiantis tos propagandos vartojamomis klišėmis, rodo, kad arba stengiamasi sąmoningai sukurti Rusijos propagandistės ar Kremliui „naudingos idiotės“ įvaizdį, arba patys konservatoriai yra paveikūs Rusijos propagandai. Kadangi tokiais Rusijos propagandos metodais remiasi didžiausia opozicinė partija Lietuvoje, tai gali kelti nerimą dėl Lietuvos nacionalinio saugumo.

Juo labiau, kad JAV sankcijų Rusijai stiprinimą atvirai smerkianti Angela Merkel ar konservatorių bendrapartietis Vygaudas Ušackas, atvirai kalbantis apie tai, kad su Rusija reikia palaikyti gerus santykius ir kalbėtis, o ne pyktis, nes kaimynų esą nepakeisi, kad ir kokie priešiški šie būtų. Tai rodo, kad TS-LKD narių propagandiniai pareiškimai yra nukreipti prieš kultūros ministrę dėl to, kad ji yra valdančiųjų dalis, o ne dėl to, kad L. Ruokytės-Jonsson žodžiai ar veiksmai būtų iš tikrųjų nepriimtini jos žodžius iškraipiusiems politikams.