Andrius Švarplys. Prorusiškas ES ekonomizmas

Kai tiktai JAV savo sankcijomis palietė „any company that contributes to the development, maintenance or modernization of Russia’s energy...

Kai tiktai JAV savo sankcijomis palietė „any company that contributes to the development, maintenance or modernization of Russia’s energy export pipelines“ (visas kompanijas, dalyvaujančias Rusijos energijos eksporto linijų tiesime, priežiūroje ar modernizavime), iš karto paaiškėjo Europos – Rusijos meilės šaknis. Tai energetika. Ypač abu NordStream‘ai.

Meilė tokia didelė, kad Jeanas Claude`as Junckeris net pradėjo kalbėti apie „atsakomąsias priemones“ bausti JAV (kaip taikinys minėtas JAV viskio importas). EK Pirmininkas dar kartą parodo, kokia yra Europos Komisijos paskirtis, o tuo pačiu ir kokia ES prigimtis – prekybos ir verslo sąlygų gerinimas, ekonominio augimo užtikrinimas.

Ukrainos gynybinis karas, valstybingumo žaizda, su visomis aukomis atsiduria kažkur kamputyje. Rusijos pretenzija ginčyti tarptautinio saugumo tvarką rinkos komisarams atrodo kažkoks nereikšmingas dalykas. Žiūrint iš dabartinių Europos vadovų pusės, sankcijos Rusijai apskritai yra varginančios, kažkoks blogis, neša grynus nuostolius – ir tai buvo matyti nuo pat sankcijų politikos pradžios.

Vokietija palaikė sankcijas, bet tuo pačiu tyliai realizuoja Nord Stream`us, taip į šipulius daužydama vieningą ES energetikos politiką ir sėsdama ant Kremliaus adatos (matyt, laiko patikimu ekonominiu partneriu, turi V. Putino garantijas).

Tai kaip po to Centrinei Rytų Europai tikėti Junckerio ir Vokietijos „Europos vertybėmis“? Ar jos yra kas nors daugiau nei diplomatinė formulė, naudojama pridengti grynąjį ekonomizmą?

Mūsų regiono interesai akivaizdžiai šliejasi prie JAV politikos Rusijos atžvilgiu, kurią šiandien rodo Kongresas. Tik aklas gali nematyti, kad „Europos vertybės“ mūsų jau neapgins. Europos vertybės išsigimė į neoliberalistinį ekonomizmą. Kol Ukraina kraujuoja, Junckeris ruošiasi skelbti ekonominį karą JAV. Pridėkime naują Prancūzijos nusiginklavimo bangą ir gausime tobulai pragaištingą ekonomizmo ir pacifizmo junginį. Vakarai renkasi riebesnį kąsnį tardami, kad taikos ir rinkos civilizacija nugalės agresyvius barbarus Rytuose.

Kiek dar reikės įrodymų, kad dabartinė ES pirmiausia yra ne vertybės, o pinigas ir ekonominis augimas?... Na, ir dar susirūpinimas, kad jokia mažuma nebūtų įžeista retorikoje, kas iš esmės reiškia žodžio laisvės užgniaužimą, vertybinio žodžio nunykimą (nunyksta gėrio-blogio, bjauraus-gražaus, tiesos-melo kriterijai, viskas tampa egzistuojančiu tik kalboje, o ne realybėje), ir galiausiai – atvirumą radikaliam islamizmui kaip ilgai Vakarų baltojo rasizmo kankintam „Kitam“.

Lietuvos establishment`as atsidūrė keistoje padėtyje: lygiai tokio pačio ekonomizmo (neoliberalizmo) vedinas jis paėmė Pažangos kursą ir dėl jo represuoja tamsų antiliberalų, antisemitinį, tradicionalistinį, galimai prorusišką visuomenės segmentą (kuris sudaro daugumą). Jis nori būti Pažangus ir antirusiškas. Bet Europos ekonominė Pažanga, kaip matome, yra prorusiška. O antirusišką apsaugą teikiančios JAV prezidentas – išrinktas to paties „tamsaus“, antiliberalaus, tradicionalistinio elektorato. Iš tiesų Lietuvos establishmentas yra sutrikęs, bet turi inerciją laviruoti mechaniškai. Jis vis dar Europos Sąjungą tapatina su saugumu ir Pažanga, nors tai jau tapo vidujai pieštaringu junginiu.

O iš tiesų, dalykų padėtis yra tokia: jeigu hipotezė, kad grynu ekonomizmu paremta politika (globalus neoliberalizmas) ir kultūrinis savęs neutralizavimas (liberal left inspiruota mažumų „Kito“ dominavimo politika) yra natūraliai nutolę nuo vertybinės politikos ir yra nepajėgūs susidoroti su saugumo problemomis, yra teisinga, tai vienintelis saugumo politikos kelias veda į nacionalinių valstybių ir jų blokų egzistavimą. Mes turime galvoti kaip išsaugoti pažangą, bet ne per globalistinę (pacifistinę, leftistinę) pasulėžiūrą, tačiau per nacionalinę. Bet nacionalinis posūkis numato elitistinės demokratijos „pastūmimą“ link piliečių, t.y. numato realų ekonominio turto ir politinių galių perskirstymą – sudemokratinimą. O tai juk reiškia, gerovės ir galios „atidavimą“, establishmentas tam nėra pasiruošęs, todėl poliarizacija didėja. Ir kuo ji bus didesnė, tuo ji reikalaus radikalesnio „populistų“ anti-demokratinio atsako (ar tik ne šia kryptimi pasisuko Lenkijos ir Vengrijos kelias?).

Ukraina yra gyvas įrodymas, kad tik nacionalinis stuburas gali pasipriešinti kruvinai agresijai. Trumpo išrinkimas ir Brexitas panašia – nacionaline – linkme pasuko JAV ir Jungtinę Karalystę. Ne sutapimas, kad šios šalys geriausiai supranta Ukrainą ir jos kaimynes, o vokiška J. C. Junckerio Europa - nesupranta. Ukraina šiandien yra Tikroji Europa, arba dabartinės Europos Sąjungos sąžinė. (Natūralus paradoksas, kylantis iš Ukrainos geopolitinės padėties, kad ji automatiškai veržiasi į ją išduodančią ekonomistinę-pacifistinę pseudo-Europą).

Neoliberalizmo ir liberal left keliama isterija dėl nacionalizmo yra palydima interesų status quo gynimu – verslo ir mažumų interesų. Rinkos interesai Centrinėje Rytų Europoje „užmiršta“ kokią kainą turi mokėti visuomenės dėl jų įsidominavimo, pvz., Lietuva turi didžiausią soc. atskirtį ES. Vakaruose globalaus verslo interesus geriausiai įgarsino tarptautinė žiniasklaida, ji juk pranašavo U.K. galą „Brexito“ atveju, kaip velnias kryžiaus bijojo „radikalios dešinės“ triumfo Italijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Vokietijoje. Liberal left interesai sutampa su Rinkos interesais, nes reikia performuoti tas tradicionalistines visuomenes Rytų Europoje ir sulaikyti „fašistinius/rasistinius“ Dešinės radikalus Vakaruose, nes jie tradiciškai neigiamai žiūri į LGBT.

Tačiau galbūt ta isterija labiau paremta interesais, o ne objektyvia dalykų padėtimi? Galbūt post-neoliberalistinis nacionalizmas yra daugiau anti-neoliberalus, o ne fašistinis? Galbūt Lenkijos ir Vengrijos vidaus reformos iš pažiūros būdamos labai neliberalios, anti-demokratinės, tačiau savo esme yra bandymas sutramdyti neoliberalizmą, todėl jos negali būti vertinamos 20a. demokratijos-fašizmo kategorijomis, o turi būti vertinamos tik per po-Šaltojo karo triumfavusio Pažangaus neoliberalizmo dominavimo prizmę? Įvykiai Lenkijoje ir Vengrijoje pateikia per daug nežinomųjų x, kad būtų galima vienareikšmiškai į tai atsakyti.

Bet kokiu atveju tiktai itin ne kritinis žvilgsnis gali analizuoti Centrinės Rytų Europos padėtį tarsi joje nebūtų 20a. pab.-21a. pr. neoliberalizmo paliktų padarinių. O jie yra panašūs į išdegintą žemę. Išties sėkmingi šalies vystymosi makro ekonominiai ir saugumo (narystė NATO ir ES) rodikliai yra lydimi vidinės erozijos: atskirties, emigracijos ir elitistinės demokratijos.

Būtent neoliberalizmas ir liberal left, tiksliau jų dominavimas paskutiniais dešimtmečiais, yra pokyčių priežastis tiek Vakaruose (Dešinės iškilimas), tiek Centrinėje Rytų Europoje (nacionalistinių režimų kursas). Šių pokyčių demonizavimas yra status quo suinteresuotų Rinkos ir Liberal Left interesų išraiška. Beveik apčiuopiamai aišku, kad tik nacionalinė bendruomenė, kuri savaime per beveik 30 metų jau yra įtakota atvirumo, multikultūriškumo, pasaulio įvairovės, individualistinės pasaulėžiūros, gali būti rimtas demokratinis (ne formos, bet piliečių interesų prasme) atsakas ekonomizmu persunktam Rinkos elitizmui.

Bet kaip įmanomas demokratinis liberalus nacionalizmas post-neoliberalistinėje epochoje – klausimas atviras. Juolab, kad praktiškai visa žiniasklaida kartu su Rinkos ir Liberal Left politiniu elitu pasiruošę demonizuoti bet kokio nacionalizmo pasireiškimą.

Susiję

Užsienio politika 2626045493685811842

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2017-07-26 13:11

    Reikia pakeisti gudriai sugalvotą mantrą:"socialinė atskirtis" į labiau visiems suprantamą:"turtinė nelygybė". Gal kas nors gali sugalvoti ir pasiūlyti taiklesnę, nesimaskuojančią po mandromis frazėmis.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Nežiniukas2017-07-26 14:29

    Tiesiog propagandinis straipsnis, mažai bendro ką turintis su teisingumu.

    JAV energetikos pramonės protegavimas yra nesvarbu, todėl šioje srityje JAV pritaikė ekonominę blokadą (o kai Rusija mums taikė po Kovo 11-osios akto paskelbimo ekonominę blokadą - tai gerai ar blogai?). EU boikotas energetikos pramonės yra svarbu, svarbiau, nei koks ten Krymas ar dar kas nors.

    Tačiau JAV svarbu yra kosmoso sritis, kurioje svarbų vaidmenį vaidina Rusija ir todėl šioje srityje sankcijos nenumatytos.

    Kas gaunasi - teisybė svarbu, bet ekonominiai interesai yra dar svarbiau. Tuomet kodėl tuomet JAV gera, o EU bloga - kai tiek vieni, tiek kiti iškelia ekonominius interesus?

    Kiek suprantu Rusijai ypatingai būtų skaudu jos atjungimas nuo SWIFT sistemos, bet toks atjungimas būtų labai skausmingas (bet labai efektyvus) ne tik Rusijai, bet ir pačiai JAV ir EU.

    Taigi, ką šiuo straipsniu norima pasakyti: ar kad mums rūpi Rusijos piktadarybių sutramdymas pačiu greičiausiu ir efektyviausiu būdu, ar kad mums rūpi teisybė, bet tik tuomet, kai tai nesikerta su mūsų ekonominiais interesais?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2017-07-26 17:06

      savi marškiniai arčiau kūno.Šis principas universalus ir LT politikai taip pat privalo pagaliau pradėt juo naudotis.Nes kol kas šalis nuo pseudo kubilių lygio veikėjų patiria tik siaubingus nuostolius.Sunku net įsivaizduot ,kiek jau žmonėms kainavo vient kubiliaus noras tapt klasiku ,iš kurio mokytusi ateities kartos.Minėta,kad tenkindamas ES reikalavimą sustabdyti mūsų Ignalinos AE ,šis veikėjas Lietuvai padarė virš 100 mlrd.nuostolių.Dar litais.Kiek Lietuvai kainavo kito veikėjo noras atsisakyt nacionalinės valiutos taip pat juntam visi - tikrai ne mažiau milijardų plius ateities perspektyvas.Ir tame kontekste kai paskaitai kaip tie patys uždarinėtojai dabar kukuoja dėl vokiečių pretenzijų naudotis Rusijos dujotiekiais spjaunant iš esmės į ES energetinio saugumo reikalus ,darosi visai aišku(kas senai buvo aišku kiekvienam lietuviui dėl kubilo įvykdytos siaubingos avantiūros),kokie marškiniai galingiausiai ES šaliai yra arčiau kūno.

      Panaikinti
  3. Anonimiškas2017-07-26 16:05

    Nežiniukui

    JAV tebėra pagal Budapešto sutartį Ukrainos teritorinio vientisumo garantu. JAV smogia geopolitiniams Rusijos projektams, įgyvendinamiems energetikos priemonėmis (aneksuotoje teritorijoje esančių karinių pajėgų elektrifikavimas, monopoliniai Nord Stream - pastarieji monopoliniai ir gavėjo požiūriu). Nedraudžia skraidyti ir sportuoti kartu...

    ES pareigūnai tampa jungtinių Rusijos ir vakarų verslo projektų atstovais spaudai. Tada aišku, kodėl Putino ir Co atstovai spaudai ragina neskirti pinigų gynybai ar net laiko JAV grėsme. O gal čia nebe atstovų spaudai problema, jei pati ES yra geopolitinis Rusijos ir Co projektas?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Nežiniukas2017-07-26 16:16

      Na, tiesa pasakius, pagal Jūsų paminėtą sutartį ir Rusija yra garantas.

      Jei niekas nedraudžia skraidyti kartu, kodėl EU draudžiama šildytis Rusijos dujomis?

      Mano esminis klausimas buvo toks: kiek tas JAV garantas efektyvus ir ar tikrai JAV iš tiesų nori būti garantu?

      Jei tas garantas apsimestinis, kodėl neleidžiama ir EU tik apsimesti, kad jai rūpi Ukrainos žmonės ir Krymas?

      Logikos principas reikalauja arba visiems taip elgtis, arba niekam taip nesielgti. O klausimas kurioje srityje tos sankcijos taikomos, kurioje netaikomos - jau tik detalės. Svarbu, kas esminis - atstatyti teisybę, ar atstatyti teisybę tik tuomet, kai tai nekenkia ekonominiams interesams?

      Panaikinti
    2. Nežiniuk, niekam nekyla abejonių, kad ekonominiai interesai šiame JAV vadovybės sprendime yra labai svarbūs. Čia akcentus reiktų kiek kitus sudėti: pirma, žiūrint iš MŪSŲ "varpinės", o ne vadovaujantis abstrakčiais "teisingumo" kriterijais, šis sprendimas, kuriuo JAV stums Rusiją iš energetinio sektoriaus, mums yra vienareikšmiškai naudingas - pirmiausia, energetinio saugumo atžvilgiu. Antra, susidaro paradoksali, netgi groteskiška situacija: gi visa "oficialioji" purvasklaida su "politologų" ir "politikų" ordomis nenuilstamai postringavo, kaip eurosajūzas yra mūsų saugumo nuo Rusijos garantas - o štai Trampas praktiškai yra Putino statytinis. Ši situacija parodo, iki kokio laipsnio šis požiūris yra idiotiškas. Trečia, grynai šio sprendimo ribose (kai JAV yra UŽ sankcijas, o sajūzas - PRIEŠ), JAV atsiduria "teisiojo" vaidmenyje. JAV ir sajūzą galima būtų laikyti lygiaverčiais, jei būtų kokių nors sajūzo sankcijų Rusijai, dėl kurių JAV priešintųsi ir mėtytųsi grasinimais.

      Panaikinti
    3. Nežiniukas2017-07-26 22:21

      Ponas Pikc, bijau, kad JAV čia ekonominiai interesai patys svarbiausi.

      Tai grynai mano asmeninė nuomonė, bet pirmiausiai čia žaidžia strateginiai ekonominiai motyvai pridengti sankcijų Rusijai širma:

      Rusija tiek dujų gavyboje, tiek naftos gavyboje gyvybiškai priklauso nuo JAV technologijų. Negalėdama laiku atnaujinti savo dujų gavybos įrengimų, Rusija su laiku paprasčiausiai techniškai nebus pajėgi patiekti reikiamo dujų kiekio Europai.

      Manot europiečiai sušals? Tikrai ne - JAV mielaširdingai pasiūlys europiečiams atvežti savo skalūnų dujas. Valio - ir dujų kainos pakils ir Rusija bus patraukta nuo dujų rinkos.

      Nesant sankcijų, atviras technologiškai pažangių įrenginių tiekimo Rusijai blokavimas turėtų nenuspėjamų pasekmių. O dabar - Ukrainos pretekstas yra puikus šansas nebetiekti įrengimų.

      Taigi - eta igra po krupnomu.

      O kur teisingumo atstatymas? ai jo - gi mes dėl to ir skelbiame sankcijas.

      Panaikinti
    4. Pasikartosiu - pirma, aš neneigiu ekonominio intereso, bet antra, žiūrint, kas MUMS naudingiau (ir saugiau), tai JAV pozicija, nepriklausomai nuo motyvų, yra naudinga, o sajūzo (irgi nepriklausomai nuo motyvų) - žalinga. Mano galva, kol nesugebėsim PATYS pakankamai apsirūpinti visų rūšių energija, jeigu reikia rinktis tarp JAV ir Rusijos, sprendimas gana aiškus.
      O apskritai, jei jau pradėtume priekabiai žiūrėti, tai NATO plėtra, įtraukiant Baltijos šalis, irgi tėra kova dėl įtakos zonų, o ne kažkoks "teisingumo atstatymas", kad ir kas oficialiai būtų skelbiama. Bet ar turėtume dėl to skųstis? :)
      Summa summarum: Trampas su savo "America first" politika labai aiškiai parodė, kaip MUMS reikėtų savo politiką tvarkyti - t.y. žiūrėti, kas naudinga MUMS, o ne arabams/žydams/negrams/pederastams/lenkams ar dar kažkam. Nes visi kiti žiūri, kas JIEMS naudinga, ir jei mes žiūrėsime kitaip - garantuotai prakišime.

      Panaikinti
  4. Anonimiškas2017-07-26 18:32

    bet tai kaip Junkeris aukojasi, skelbdamas embargą amerikoniškam burbonui, žinant jo polinkį prie...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Nebūtinai - o gal jis rusišką vodkę mėgsta? :)

      Panaikinti
  5. Anonimiškas2017-07-26 21:54

    Neapykantos Rusijai kurstymas, virkaujant dėl neoliberalizmo įsigalėjimo. Nors būtent Rusija priešinasi tam įsigalėjimui. Kvailas rašinys.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Dėl "kvailo" sutinku - tik čia ne "rašinys", o tamstelės komentaras toks. ;)

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2017-07-26 22:25

      ,,Tai įdomus reiškinys.'' ,,Ne tiek įdomus, kiek reiškinys.''

      Panaikinti
  6. Straipsnio turinys neblogas, tačiau klaidos akis bado...

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME PALAIKYTI

SEKITE MUS FACEBOOK

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Naujienų prenumerata

item