Vyriausybėje pristatyti mokesčių pertvarkos pasiūlymai

Kitąmet skurdui mažinti ketinama skirti beveik 0,5 mlrd. eurų. Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, tai yra rekordinė suma, kuri bus pad...

Kitąmet skurdui mažinti ketinama skirti beveik 0,5 mlrd. eurų. Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, tai yra rekordinė suma, kuri bus padengta atsisakant socialiai neteisingų lengvatų ir mažinant šešėlinės ekonomikos dalį.

Penktadienį Vyriausybėje S. Skvernelis, finansų ministras Vilius Šapoka, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis ir ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius pristatė mokesčių pertvarkos pasiūlymus.

Plane nurodoma, kad kitąmet ketinama skirti rekordines 4 mlrd. eurų lėšas skurdui mažinti.

Dabar siūlomas padidėjimas sudarys 483 mln. eurų, iš kurių 252 mln. – pensijoms, 193 mln. – vaikams ir mažai uždirbančioms šeimoms, dar 38 mln. eurų – kitai paramai.

V. Šapoka tvirtino, kad pateikti pasiūlymai biudžeto atžvilgiu yra subalansuoti.

„Jokių fiskalinės drausmės taisyklių nepažeisime“, – sakė jis.

S. Skvernelis komentavo, kad Lietuva yra euro zonos šalis ir turi labai aiškias ribas biudžetui. Premjeras aiškino, kad beveik 0,5 mlrd. eurų ketinama gauti iš kelių pačiame plane pristatomų šaltinių.

„Atsisakant kai kurių socialiai neteisingų lengvatų, dalis yra susiję su mokestinių režimų pakeitimais, tikintis didesnių įmokų. Dalis yra susiję su didesnių mokesčių administravimu, tai susiję ir su šešėline ekonomika.

Be abejo, dalis susiję su tuo, ko anksčiau nebuvo. Tai „Sodros“ biudžetas iš šešėlinės ekonomikos mažinimo“, – pasakojo S. Skvernelis.

Kiti metai be naujų mokesčių

„Vyriausybė nuosekliai laikosi savo programos. Pagrindiniai pristatomų pasiūlymo tikslai yra skurdo mažinimas, mažiausiai uždirbančiųjų pajamų didinimas“, – sakė S. Skvernelis.

Jis taip pat pabrėžė, kad 2018 metais neketinama įvesti jokių naujų mokesčių.

„Įgyvendinus pasiūlymus, mokesčių našta dirbantiesiems nukristų iki 30,2 proc.“, – sakė premjeras.

Jis aiškino, kad anksčiau aptarinėto darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų konsolidavimo atsisakyta, nes tuo siekiamus tikslus galima pasiekti kitomis priemonėmis.

„Pagrindinė rizika – ar pavyktų užtikrinti tą patį atlyginimą po sujungimo. Tam reiktų naujo įstatymo ir priežiūros institucijos“, – sakė S. Skvernelis.

Vis dėlto, jis teigė, kad konsolidavimo klausimas nėra uždarytas. „Diskusijos nesibaigė, bet 2018 metais jungti neplanuojame“, – sakė premjeras.

Pensijų didinimas

Pensijoms didinti Vyriausybė ketina skirti 252 mln. eurų.

Tai reiškia, kad socialinio draudimo pensijos vidutiniškai padidėtų 20 eurų per mėnesį, o šalpos pensijos – nuo 12 iki 36 eurų per mėnesį.

NPD=MMA

Vyriausybė siūlo neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) padidinti iki minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio – nuo 310 iki 380 eurų.

„Kitaip tariant, uždirbantys minimumą GPM nebemokės“, – sakė V. Šapoka.

Pinigai už vaikus

Dabar taikomo papildomo 200 eurų NPD už vaikus siūloma atsisakyti, jį keičiant tiesiogiai mokamomis išmokomis už vaikus – už pirmą ir antrą vaiką būtų mokama po 30 eurų per mėnesį, o už trečią ir daugiau vaikų – po 75 eurus.

„Labai nedidelė visuomenės dalis gauna išmokas vaikams. Siūlome atsisakyti gan sudėtingos sistemos su NPD ir kiekvienam vaikui skirti pinigų“, – sakė V. Šapoka.

NPD „Sodrai“

Vyriausybė taip pat siūlo taikyti neapmokestinamųjų pajamų dydį ir „Sodros“ įmokoms – 100 eurų, uždirbantiems iki 380 eurų (MMA), ir proporcingai mažesnį dydį, uždirbantiems iki 480 eurų gyventojams.

V. Šapoka aiškino, kad gyventojų draustumas dėl šio pokyčio nesikeis.

„Tiesiog bus prilyginama draudžiamosioms pajamoms, nepriklausomai nuo įmokų“, – sakė jis.

Grindys įmokoms

Taip pat ketinama nustatyti MMA dydžio „grindis“ darbdavio mokamoms „Sodros“ įmokoms – tikimasi, kad tai mažintų šešėlį ir didintų socialines garantijas.

Finansų ministerijos skaičiavimu, siūlomi pakeitimai minimalią algą uždirbančių ir vaikų neauginančių žmonių pajamas padidintų 20 eurų, o gaunančių vidutinį darbo užmokestį – 11 eurų per mėnesį. Vieną vaiką auginančios šeimos, kurioje abu tėvai uždirba MMA, mėnesio pajamos didėtų 48 eurais, 2 vaikus – 78 eurais, 3 vaikus – 108 eurais. Jei vaikus auginantys sutuoktiniai gauna vidutinį darbo užmokestį, jų pajamos didėtų 21 euru, nepriklausomai nuo vaikų skaičiaus.

Individuali veikla

Vyriausybė siūlo, kad individualios veiklos apmokestinimas priklausytų nuo metinio pelno, o ne veiklos rūšies. Pelnas, neviršijantis 10 tūkst. eurų per metus, būtų apmokestinamas 5 proc. GPM tarifu. Didėjant pelnui, didėtų ir mokestis – tarkime, pelnui pasiekus 30 tūkst. eurų, mokestis būtų 15 proc.

Siūloma naikinti verslo liudijimus statybos ir automobilių remonto paslaugoms, skatinant jų teikėjus pereiti prie mokesčio mokėjimo nuo realaus pelno, taip sumažinant šešėlinės ekonomikos dalį.

Žemės ūkis

Žemės ūkio apmokestinimą ketinama suvienodinti su kitais sektoriais, todėl būtų atsisakyta dabartinių išskirtinių pelno ir GPM tarifų.

Vyriausybė taip pat ketina siaurinti akcizų lengvatą žemdirbių degalams – akcizą ketinama padidinti nuo 21 euro iki 56 eurų už 1 tūkst. litrų. Dėl to litras žymėto dyzelino pabrangtų apie 4 centais.

PVM viešbučiams

Vyriausybė siūlo atsisakyti lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) viešbučiams.

„Man asmeniškai tai kelia abejonių, bet Finansų ministerija turėjo savo argumentų. Galbūt ta pozicija ir gali keistis“, – sakė M. Sinkevičius.

Akcizą dyzelinui ketinama didinti nuo 330,17 iki 347 eurų už 1 tūkst. litrų – tai litro kainą padidintų maždaug 2 centais.

Visi šie mokesčių pakeitimai turėtų būti svarstomi Seimo rudens sesijoje ir jei jiems būtų pritarta, įsigaliotų nuo 2018 metų.

Mokesčių atostogos

Mokesčių plane siūloma taikyti 1 metų pelno mokesčio „atostogas“ smulkiam verslui pradėti ir 1 metų „Sodros“ įmokų „atostogas“ pirmą kartą savarankišką veiklą pradedantiems asmenims.

„Siūlome pabandyti atidaryti savo verslą. Nepriklausomai nuo to, ar žmogus gyvena Lietuvoje, ar ne – tiesiog pabandyt“, – sakė jis.

Naikins lengvatas

Vyriausybė taip pat ketina atsisakyti akcizų lengvatos akmens angliai, koksui ir lignitui.

Planuojama naikinti pelno mokesčio lengvatą socialinėms įmonėms, atsisakyti pelno mokesčio lengvatos lėšoms, surinktoms už jūrų uostų, oro navigacinių paslaugų rinkliavas.

Siūloma naikinti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio lengvatas už NT, naudojamą sveikatos priežiūros ar laidojimo paslaugoms.

Progresinis mokesčio tarifas brangiam NT

Brangų NT norima apmokestinti progresyviai. Iki 220 tūkst. eurų vertės tarifas būtų nulinis ir didėtų iki 2 proc. 0 proc. – iki 220 tūkst. eurų 0,5 proc. – 220–300 tūkst. eurų 1 proc. – 300–500 tūkst. eurų 2 proc. – nuo 500 tūkst. eurų.

„Jeigu šiuo metu iki 220 tūkst. asmeniui taikomas 0 tarifas, tai dabar siūlome įvesti tam tikrus laiptelius“, – kalbėjo V. Šapoka.

Inovacijų ir investicijų skatinimui numatyta taikyti 5 proc. pelno mokestį išradimų komercializavimui, 100 proc. pelno mokesčio lengvata investuojantiems į technologinį atsinaujinimą.

Taip pat siūloma įvesti 120 vidutinio darbo užmokesčio per metus „Sodros“ įmokų „lubas“. Taip ketinama pritraukti užsienio investicijų.

„Sodros“ įmokų nebejungs

Vyriausybė atsisako ketinimo sujungti darbdavio ir darbuotojo mokamas įmokas „Sodrai". Šiuo metu pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo darbo vietos kaina apmokestinama taip: 15 proc. sudaro pajamų mokestis, 6 proc. sveikatos draudimas, 3 proc. pensijų ir socialinis draudimas, o 31,18 proc. „Sodrai" moka darbdavys.

S. Skvernelis yra viešai išsakęs ketinimą šią 31,18 proc. dalį perkelti darbuotojams automatiškai padidinant atlyginimus „ant popieriaus": esą tai skatintų žmones vengti šešėlio.

Susiję

Ekonomika 5552129846437257214

Rašyti komentarą

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME PALAIKYTI

SEKITE MUS FACEBOOK

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Naujienų prenumerata

item