Sandro Magister. Dar vienas keturių kardinolų laiškas popiežiui. Šis taip pat nesulaukė atsakymo

Praėjus septyniems mėnesiems po dubia (lot. abejonių) pareiškimo, šio pavasario viduryje popiežius Pranciškus gavo dar vieną laišką nuo ...

Praėjus septyniems mėnesiems po dubia (lot. abejonių) pareiškimo, šio pavasario viduryje popiežius Pranciškus gavo dar vieną laišką nuo tų pačių keturių kardinolų: Carlo Caffarra‘os, Walterio Brandmüllerio, Raymondo L. Burke‘o ir Joachimo Meisnerio.

Į šį laišką, kaip ir anksčiau siųstą dubia, popiežius vis dar neatsakė.

Keturi kardinolai paprašė audiencijos pas popiežių, norėdami aptarti „Amoris Laetitia“ sukeltą susiskaldymą ir iš to kylančią „sumaišties ir pasimetimo situaciją“ didžiojoje Bažnyčios dalyje.

Laiškas Pranciškaus rankas pasiekė gegužės 6-ąją, bet Šventajam Tėvui vis delsiant atsakyti kardinolai išplėtė dokumento pobūdį: kaip tai jau buvo nutikę su dubia, jie mano būsiant teisinga, jei laiškas bus pateiktas apmąstyti visai „Dievo tautai“, reikalaujančiai paaiškinimo, kurį jie ir ketiną pateikti.

Žemiau pateikiame visą laiško tekstą [verstą iš anglų kalbos; teksto originalo kalba – italų].

Tačiau prieš tai verta pažymėti, kad per 45 dienas, praėjusias nuo laiško įteikimo popiežiui iki jo paviešinimo, „Amoris Laetitia“ interpretacijų – ir ne tik jų – babelis ir toliau augo.

Tai įrodo šie faktai:

Lenkijoje vyskupų konferencija paskelbė, jog spalį pateiks „Amoris Laetitia“ taikymo gaires, kurios tvirtai ir be išimčių laikysis Jono Pauliaus II-ojo mokymo apie išsiskyrusiuosius ir dar kartą susituokusiuosius, kurie galės priimti Komuniją, tik jei pasiryš gyventi „kaip brolis ir sesuo“.

Italijoje Sicilijos regiono vyskupų konferencija paskelbė „Ganytojiškas gaires“ aštuntajam „Amoris Laetitia“ skyriui, numatančias „praktinius sprendimus, pritaikytus atskiroms situacijoms“, įskaitant išrišimą ir Komuniją išsiskyrusiesiems ir dar kartą susituokusiesiems, kurie gyvena „more uxorio“ („kaip vyras ir žmona“).

Belgijoje vyskupai „Ganytojišku laišku“ taip pat davė leidimą priimti Komuniją išsiskyrusiesiems ir dar kartą susituokusiesiems, net jei šie patys tai nuspręs „pagal savo sąžinę“.

Argentinoje, Rekonkistos vyskupijoje, vyskupas Ángelas José Macínas, įkurdintas ten popiežiaus Pranciškaus 2013-aisiais, viešai šventė maždaug trisdešimties išsiskyrusių ir dar kartą susituokusių porų, ir toliau gyvenančių „more uxorio“, pilnateisį priėmimą į Bažnyčią, dalydamas jiems Komuniją pasibaigus, jo žodžiais tariant, kolektyviniam pasirengimo kursui, paremtam „Amoris Laetitia“ nurodymais bei vėlesniu popiežiaus laišku Rio de la Platos regiono vyskupams.

Taip pat Italijoje teologas Maurizio Chiodi naujausiame autoritetingo „Italijos dvasininkų žurnalo“ („Rivista del Clero Italiano“) numeryje paskelbė esė, kurioje jis „Amoris Laetitia“ šviesoje įrodinėja Komunijos teikimo išsiskyrusiesiems ir dar kartą susituokusiesiems galimybę remiantis „normos alternatyvas peržengiančios sąžinės teorija“. „Rivista del Clero Italiano“ žurnalą leidžia Katalikiškasis Milano universitetas, o jam vadovauja trys vyskupai: Gianni Ambrosio, Franco Giulio Brambilla ir Claudio Giuliodori. Chiodi prieš kelias dienas popiežiaus buvo paskirtas paprastuoju neseniai reformuotos „Gyvybės akademijos“ nariu.

Vėlgi Italijoje, Turine, katalikų kunigas Fredo Olivero patvirtino, jog tarpkonfesinė grupė „Duonos laužymas“, kurioje ir jis dalyvaująs, renkasi kartą per mėnesį švęsti Eucharistiją – kartais pagal katalikiškas, kartais pagal protestantiškas apeigas – ir visi joje dalyvaujantieji priima Komuniją. Jis pasakė esąs įsitikinęs, kad tai yra tikras popiežiaus Pranciškaus „asmeninis požiūris“, remdamasis tuo, ką Šventasis Tėvas pasakė 2015 m. lapkričio 15-ąją, vizito į liuteronų bažnyčią Romoje metu. Jis pridūrė, kad transubstanciacijos dogma turi būti perinterpretuota „dvasine“ prasme ir kad, pasak Jėzaus, Mišias gali aukoti bet kas, ne tik įšventintas dvasininkas. F. Olivero atskleidė tai naujausiame valdiečių bažnyčios savaitraščio „Riforma“ numeryje.

Galiausiai Vatikane buvo įsteigta komisija, kuriai pavesta „perinterpretuoti“ Pauliaus VI-ojo encikliką „Humanae Vitae“ apie kontracepciją „Amoris Laetitia“ šviesoje. Šios komisijos nariai yra Pierangelo Sequeri, popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo Santuokos ir šeimos studijų instituto vadovas, Angelo Maffeis, Pauliaus VI-ojo instituto Brešoje (it. Brescia) vadovas ir Philippe Chenaux, Bažnyčios istorijos profesorius Popiežiškajame Laterano universitete. Komisijos koordinatorius yra Gilfredo Marengo, teologinės antropologijos profesorius minėtame institute, įsteigtame Jono Pauliaus II-ojo, ir ilgametis revizionistinių idėjų šalininkas.

Tokia yra faktinė būklė. Štai keturių kardinolų, kurie jai nepasiduoda, laiškas popiežiui.

*

„MŪSŲ SĄŽINĖ VERČIA MUS…“

Šventasis Tėve,

Kreipiuosi į Jūsų Šventenybę šiuo Šv. Velykų laikotarpiu su tam tikru jauduliu. Tai darau gerai žinomų kardinolų – Walterio Brandmüllerio, Raymondo L. Burke‘o, Joachimo Meisnerio ir savo paties vardu.

Norėtumėme pradėti [kreipimąsi] dar kartą išreikšdami mūsų visišką atsidavimą ir besąlygišką meilę Petro Sostui ir Jūsų didžiam asmeniui, kuriame regime Petro Įpėdinį ir Kristaus Vietininką, „švelnųjį žemės Kristų“, kaip mėgo sakyti Šv. Kotryna Sienetė. Mes nė menkiausia dalimi nepriklausome nei pozicijai tų, kurie laiko Petro Sostą tuščiu, nei tų, kurie neatskiriamą Petro „munus“ (liet. priedermės) atsakomybę nori priskirti kitiems. Mes esame vedami tik rimtos atsakomybės, kylančios iš kardinolų „munus“ supratimo – būti Petro Įpėdinio patarėjais jo suverenioje tarnyboje – ir iš Kunigystės sakramento, nes „Šventoji Dvasia jus paskyrė vyskupais, kad ganytumėte Dievo Bažnyčią, kurią jis yra įsigijęs savo krauju“ (Apd 20: 28).

2016-ųjų rugsėjo 19 d. mes įteikėme Jūsų Šventenybei ir Tikėjimo doktrinos kongregacijai penkias „dubia“, prašydami Jūsų išsklaidyti abejones ir paaiškinti keletą posinodinio apaštališkojo paraginimo „Amoris Laetitia“ punktų.

Negavę jokio Jūsų Šventenybės atsakymo, nusprendėme pagarbiai ir nuolankiai paprašyti susitikimo su Jumis, jei Jūsų Šventenybė sutiktų. Kaip yra įprasta, pridedame audiencijos lapelį, kuriame pristatome du punktus, kuriuos norėtumėme su jumis aptarti.

Šventasis Tėve,

Praėjo metai nuo „Amoris Laetitia“ paskelbimo. Per šį laiką buvo paviešintos keleto akivaizdžiai dviprasmiškų apaštališkojo Paraginimo ištraukų interpretacijos, kurios ne tik skiriasi nuo nuolatinio Bažnyčios mokymo, bet yra jam netgi priešingos. Nepaisant fakto, kad Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektas keletą kartų pareiškė, jog Bažnyčios doktrina nepasikeitė, pasirodė daug pavienių vyskupų, kardinolų ir net vyskupų konferencijų pareiškimų, patvirtinusių tai, ko Bažnyčios mokymas niekada nebuvo patvirtinęs: t. y. ne tik galimybę priimti Šventąją Eucharistiją tiems, kurie aiškiai ir viešai gyvena sunkios nuodėmės situacijoje ir ketina joje pasilikti, bet ir naują moralinės sąžinės koncepciją, priešingą Bažnyčios Tradicijai. Taigi regime situaciją – kaip skaudu tai matyti! – kuomet tai, kas laikoma nuodėme Lenkijoje, yra dorybė Vokietijoje, kada tai, kas draudžiama Filadelfijos arkivyskupijoje, yra leidžiama Maltoje, ir taip toliau. Tai primena liūdną B. Pascalio pastebėjimą: „Teisingumas vienoje Pirėnų pusėje laikomas neteisingumu kitoje; teisingumas kairiajame upės krante laikomas neteisingumu dešiniajame“.

Daug kompetetingų tikinčiųjų pasauliečių, giliai mylinčių Bažnyčią ir tvirtai ištikimų Apaštališkajam Sostui, kreipėsi į savo ganytojus ir Jūsų Šventenybę, siekdami Šventosios Doktrinos, susijusios su trimis – Santuokos, Išpažinties ir Eucharistijos – sakramentais, patvirtinimo. Tomis pačiomis dienomis Romoje šeši pasauliečiai tikintieji, [atvykę] iš visų žemynų, pristatė daug klausytojų pritraukusį studijų seminarą reikšmingu pavadinimu: „Įvesti aiškumo“.

Susidūrę su šia rimta situacija, kada daug krikščionių bendruomenių pasidalija, jaučiame mūsų atsakomybės svorį ir mūsų sąžinė verčia mus nuolankiai bei pagarbiai prašyti audiencijos.

Tegul Jūsų Šventenybė teikiasi prisiminti mus Savo maldose, taip kaip mes pasižadame prisiminti Jus savosiose. Prašome Jūsų apaštališkojo palaiminimo dovanos.

Kardinolas Carlo Caffarra

Roma, 2017 m. balandžio 25 d., Šv. Morkaus evangelisto šventė.

*

AUDIENCIJOS LAPELIS

1. Prašymas paaiškinti penkis punktus, nurodytus [pareikštose] abejonėse (dubia), kurie yra šio prašymo priežastys.

2. Sumišimo ir pasimetimo situacija, ypač tarp sielų ganytojų, pirmiausia tarp parapijų klebonų.


Susiję

Straipsniai 7492301401130494393

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2017-06-28 11:26

    demokratija daro poveiki ir Baznyciai. Nebutinai teigiama, kadangi Baznycia yra paremta nekintamu autoritetu, todel antidemokratiska savo prigimtimi. Beje, su panasiomis problemomis susiduria viena is valstybes valdziu - teismas.

    AtsakytiPanaikinti
  2. "ir Joachimo Meisnerio"

    Iš Kelno. Paskelbus Dievo tarną Teofilių palaimintuoju, sugaudė katedros varpai, kuriuos padovanojo Kelno arkivyskupija. O didysis varpas yra pavadintas Jokymo vardu.

    Geras ženklas! Deo Gratias!

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2017-06-29 11:41

    Įdomi Bergoglio tylėjimo paralelė su Lietuvos liberalų tylėjimu, aprašytu Šopausko tekste "Ar Santara-Šviesa dar turi ką pasakyti Lietuvai". Abu Vatikano ir Lietuvos liberalų tylėjimai labai panašūs, taigi sisteminiai.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2017-06-29 13:29

    nebutinai tylejimas reiskia tai, ka noretu priekabiai laukiantis atsakymo. Pvz. UK gydytoju asociacija turi bendravimo (rysiu) su visuomene taisykles, pagal kurias I sudetingus arba provokatyvius ir nekeliancius tiesos paiesku ar diskusijos tikslo, o samoningai vedancius I tuscia koflikta esant aiskiems atsakymams klausimus geriau nereaguoti. Ta pati sako USA teiseju asociacija ir advokatu draugija.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tai kad šitie pavyzdžiai ne į temą: šiuo atveju klausimai ne atsirado iš velniai žino kur, o kilo pačios organizacijos viduje - ir būtent dėl aiškumo trūkumo. Iš esmės, būtent "tylinčiosios" pusės elgesį galima laikyti provokacija - ir nereagavimas šiuo atveju kaip tik traktuotinas kaip nusišalinimas nuo tų "tiesos paieškų".

      Panaikinti
    2. Neturi, ko atsakyti, ir tyli.

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2017-07-20 04:16

      Į ,,provokatyvius ir nekeliancius tiesos paiesku'' komentarus irgi verta reaguoti .... atitinkamai.

      Panaikinti
  5. Anonimiškas2017-07-20 04:13

    Štai vertas dėmesio straipsnis, nes čia minimi įvykiai aktualūs ir mums: https://www.lifesitenews.com/opinion/soros-lurks-in-the-shadows-trying-to-bring-down-catholic-church

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME PALAIKYTI

SEKITE MUS FACEBOOK

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Naujienų prenumerata

item