PSO atstovas: Lietuvoje siūloma alkoholio prieinamumo mažinimo politika yra teisinga

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos alkoholio prieinamumo mažinimo politika yra teisinga ir turi būti tęsiama. Taip teigia Pasaulio sveikatos ...

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos alkoholio prieinamumo mažinimo politika yra teisinga ir turi būti tęsiama. Taip teigia Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro lėtinių neinfekcinių ligų ir sveikatos stiprinimo viso gyvenimo laikotarpiu departamento direktorius Gaudenas Galea, antradienį susitikęs su valstiečių politikais.

PSO atstovas tap pat sako, kad Lietuvoje situacija net blogesnė nei Rusijoje, kuri laikoma tarsi prasigėrusios šalies stereotipu.

Remiantis G. Galea pateikta informacija, Lietuva iki šiol gana gerai atrodė tarp kitų šalių pagal alkoholio prieinamumo ir reklamos apribojimus, bet, pavyzdžiui, alkoholio kaina yra laikoma pernelyg prieinama.

Remiantis PSO, geriausiai veikia trys priemonės:

- alkoholio prieinamumo ribojimas;
- alkoholinių gėrimų reklamos draudimas;
- kainų didinimo politika.

G. Galea pasakojo, kad Europos regionas apskritai gana sėkmingai tvarkosi su alkoholio vartojimo problema bei su tuo susijusiomis problemomis, tik, žinoma, Vakarų Europoje situacija geriausia, Rytų Europoje ji prastesnė, o vadinamosios Nepriklausomų valstybių sandraugos šalys laikosi dar blogiau.

Jis pateikė grafiką, kuriame išvardintos šalys pagal riziką mirti 30-69 metų amžiaus nuo keturių pagrindinių lėtinių ligų: širdies ir kraujagyslių, vėžio, kvėpavimo takų ligų ir diabeto. Grafike aiškiai atsispindi moterų ir vyrų mirtingumo rizikos, kurios rodo, kuo toliau į Rytus, tuo vyrų rodikliai prastesni. Lietuva yra tarp šalių, kur vyrų mirtingumo rodikliai šiame amžiaus tarpsnyje atrodo gana dramatiškai.

„Tai jaunų žmonių skerdynės. Žinau, kad žiniasklaidos ir opozicijos esate vadinami talibanu, nes mėginate imtis priemonių prieš alkoholio vartojimą, bet kai pamatai tokias tikras jaunų žmonių skerdynes, nežinau, kur yra tas talibanas: tie, kas nori tai tęsti, ar tie, kurie nori stabdyti", - sako PSO atstovas.

G. Galea sako, kad šios lėtinės ligos labiausiai išryškėja dėl alkoholio vartojimo, rūkymo ir antsvorio.

„Galbūt dėl paslaugų organizavimo arba galbūt dėl vyrų požiūrio į pagalbos prašymą, jie gali nesinaudoti sveikatos apsauga, kuri galėtų padėti išgelbėti gyvybes. Taip pat gali būti socioekonominių ar kultūrinių aplinkybių: vyrai gali pasižymėti tokiu vyriškumo supratimu, kuris nepriima silpnumo, arba gali būti, kad mažų pajamų arba žemo išsilavinimo vyrai linkę labiau dėl to kentėti", - pasakoja PSO atstovas, pridurdamas, kad alkoholio vartojimas ir rūkymas yra labiausiai paplitusios rizikos, bet jų valdymas yra efektyviausias ir lengviausias būdas trumpuoju laikotarpiu sumažinti vyrų mirtingumo riziką.

Žiūrint į alkoholio suvartojimo rodiklius pagal regionus matyti, kad alkoholizmas didžiausia problema yra Rytų Europoje.

„Noriu pastebėti vieną dalyką. Kai kurie besipriešinantys jūsų iniciatyvoms sakys: čia juk ne Rusija, va ten tai jie geria. Bet mūsų vertinimai rodo, kad Rusija tvarkosi geriau nei mes stereotipiškai manome arba nei apie ją juokaujama. Skirtumas tarp realybės ir mūsų įsivaizdavimo yra gana dramatiškas. Tiesą sakant, Lietuva yra tarp šalių, kuriose alkoholio vartojimas yra stabilus arba didėjantis. Tuo metu Rusija ir Baltarusija priklauso grupei valstybių, kur vartojimas iš tiesų mažėja, net gana staigiai", - teigia PSO atstovas.

G. Galea pasakoja, kad, pavyzdžiui, Baltarusija nelabai seniai buvo didžiausių alkoholio gėrikų šalis. Tačiau nuo 2012 m. vartojimas stabiliai krinta. Rusija, pasak PSO atstovo, taip pat ėmėsi priemonių: didino alkoholinių gėrimų kainas, nustatė minimalią kainą už gryno alkoholio kiekį, ribojo alkoholio prieinamumą. G. Galea teigia, kad tai suveikė ir situacija Rusijoje gerėja. Tuo metu Lietuvos rodikliai blogėja.

„Dabar mes vertiname, kad Lietuvoje geriama labiau nei Baltarusijoje", - pastebi PSO atstovas.

Remiantis G. Galea pateiktais duomenimis, alkoholio vartojimas per capita 2016 m. buvo didžiausias, įskaitant legalų ir nelegalų vartojimą.

„Regis, Lietuva atrodo didžiausia gėrikė ne tik Europoje, bet ir pasaulyje", - sako G. Galea.

„Žinau: žmonės sakys, čia turistai suvartoja. Gana įdomu, kad beveik kiekviena šalis, kuri atsiduria sąrašo viršuje, visada sako, kad vartojimą labai padidina turistai, o ne patys piliečiai. Be to, kažkodėl manoma, kad kai tos šalies piliečiai išvyksta turistauti, jie nustoja gerti. Kažkodėl realybė yra kitokia", - pasakoja PSO atstovas, kurio žodžių su malonumu klausėsi Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai.

Pasak G. Galea, apskritai kuo toliau į Rytus, tuo šalys pasižymi su alkoholio vartojimu susijusiu mirtingumu. Ir nors Rusija bei Baltarusija, anot jo, ėmėsi priemonių, tačiau ir jos vis dar kenčia nuo liekamųjų reiškinių. Lietuva taip pat atrodo ne per geriausiai.

Pavyzdžiui, Lietuva yra ketvirta po Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos pagal gyventojų mirtingumą nuo traumų, susijusių su alkoholio vartojimu. Pagal nuo alkoholio sukeltą kepenų cirozę Lietuva yra aštunta po Kirgizijos, Moldovos, Kazachstano, Uzbekistano, Rumunijos, Vengrijos ir Turkmėnistano.

Pagal mirtis nuo širdies ir kraujagyslių ligų, susijusių su alkoholio vartojimu, Lietuva yra keturiolikta po Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos, Rusijos, Kirgizijos, Kazachstano, Bulgarijos, Juodkalnijos, Turkmėnistano, Gruzijos, Uzbekistano, Tadžikistano ir Rumunijos.

PSO taip pat vertino, kaip atrodo šalys pagal priemonių taikymą mažinant alkoholio suvartojimą. G. Galea sako, kad pagal alkoholio prieinamumo apribojimus Lietuva jau dabar atrodo geriau nei kitos šalys: PSO šalims suteiktų balų mediana siekia 64, o Lietuva gavo 86 balus.

Prieinamumo ribojimas reiškia fizinio prieinamumo ir socialinio priimtinumo ribojimus: tai apima alkoholinių gėrimų pardavimo laiko trumpinimą, griežtesnį licencijavimą ar vietų, parduodančių alkoholį, mažinimą.

Pagal alkoholinių gėrimų reklamos apribojimus Lietuva gavo 69 balus, o mediana siekia 50.

Tuo metu pagal alkoholinių gėrimų kainų politiką Lietuva gavo 6 balus, o PSO valstybių mediana yra 20 balų. Pasak G. Galea, tai pati efektyviausia priemonė žemų pajamų grupėms. Taigi Lietuva turi daug vietos alkoholio kainos didinimui.

Beje, paklaustas apie PSO alkoholio vartojimo vertinimo metodiką, G. Galea sakė, kad PSO remiasi legalaus alkoholio suvartojimo duomenimis, tačiau taip pat įtraukia nelegalaus alkoholio vartojimą. G. Galea, teigia, kad geriausius duomenis apie nelegaliai gaminamo alkoholio vartojimą turi alkoholio pramonė, kuri atlieka tyrimus ir juos skelbia.

Pavyzdžiui, Moldova išsiskiria namuose gaminto alkoholio vartojimu, kurį PSO įvertina.

Be to, PSO savo rodmenis koreguoja pagal Jungtinių Tautų duomenis ir taip įvertina turistų srautus. Dar PSO naudojasi pačių šalių teikiamais duomenimis apie kontrabandinį alkoholį.

Paklaustas apie pavyzdžius, kuriais Lietuva galėtų šioje srityje sekti, G. Galea sako, kad bus nepopuliarus.

„Aš vis tiek paminėsiu: Rusija yra ta šalis, kurią reiktų stebėti. Nenoriu provokuoti, žinau, kad sėdime Konstitucijos salėje, bet noriu paneigti išankstines nuostatas: pastaruosius dešimt metų vykdytos pasikartojančios legislatyvinės intervencijos (kalbu apie kainą, prieinamumą, reklamą) davė vaisių", - sako G. Galea.

Tačiau taip pat jis paminėjo Italiją, kurios gyventojai stereotipiškai irgi laikomi alkoholio, ypač vyno, mėgėjais. G. Galea sako, kad Italija gauna dideles pajamas iš vyno eksporto, bet vartojimas šioje šalyje nėra didelis. Pasak PSO atstovo, tai pasiekta taikant pagrindines priemones: apribojant prieinamumą, draudžiant reklamą ir didinant kainas. Be to, Italija, anot jo, išlošė dėl kartų kaitos, mat jaunoji karta turi daugiau informacijos apie su alkoholiu susijusias rizikas. Tarkime, Italijoje nebėra priimta grįžti į darbą po pietų išgėrus alkoholio, nors anksčiau taip buvo.

Susiję

Politika 8373533844790623623

Rašyti komentarą

  1. Atleiskit, bet tokia statistika patikėti sunku. Ypač turint omeny Rusijos įpročius užsiimėnti visokiais statisniais pagražinimas ir kitokiais fintais. Vakariečiai daugeliu atveju yra labai naivus, kai kalba sukasi apie Rusiją. Žodžiu, kažkas tikrai ne taip. Nes jeigu būtų taip, tuomet visuose mūsų miestuose tiesiog negalėtum praeiti pro žemę graibančius pijokus. Bet juk taip nėra.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Sutinku dėl Rusijos ir dėl Vakarų naivumo (kartais iki idiotizmo) - bet ar tai iš esmės paneigia problemos egzistavimą pas mus?

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2017-05-18 10:26

      Tikrai, bėda yra didžiulė ir visai nesvarbu ar daugiausia išgeriama Rusijoje ar Lietuvoje.

      Panaikinti

emo-but-icon

item