„MG Baltic“ parama keliavo per įvairių liberalų kišenes

Propatria.lt nuotr. Liberalų sąjūdžio atstovų sukurti fondai bei viešosios įstaigos per kelerius pastaruosius metus tik iš koncerno „MG...

Propatria.lt nuotr.
Liberalų sąjūdžio atstovų sukurti fondai bei viešosios įstaigos per kelerius pastaruosius metus tik iš koncerno „MG Baltic“ gavo beveik 64 tūkst. eurų. Viešai pasiekiami duomenys rodo, kad paramą skirstė grupė tų pačių su partija susijusių asmenų.

Seimas ketvirtadienį panaikino Liberalų sąjūdžio atstovo Gintaro Steponavičiaus teisinę neliečiamybę. Už rezoliuciją, kuria Seimas leidžia G.Steponavičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn, balsavo 109 parlamentarai, niekas nebuvo prieš ir nesusilaikė. Tokiai rezoliucijai priimti reikia, kad už ją balsuotų ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

Prokurorų teigimu, jų turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad G. Steponavičius yra balsavęs dėl koncernui „MG Baltic“ naudingų teisės aktų priėmimo, o už tai koncerno lėšomis buvo neteisėtai finansuojamas politiko atstovautas Liberalų sąjūdis, G. Steponavičiaus vardo fondas, su juo susijusi viešoji įstaiga „Laisvės studijų centras“ bei paties politiko rinkimų kampanija.

Pinigų upės

DELFI turimi dokumentai atskleidžia, kad dabartiniai liberalsąjūdiečiai ieškojo būdų gauti papildomų lėšų savo veiklai dar tuomet, kai oficialiai nebuvo atsiskyrę nuo Liberalų ir centro sąjungos (LiCS). Kaip teigiama, jau tuo metu partijoje buvo susiformavusi grupė draugų – tokiais buvo įvardijami Eugenijus Gentvilas, Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Kęstutis Glaveckas, kiti. Būtent šie politikai sumanė steigti fondus ir viešąsias įstaigas, per kurias imta verslo parama.

Viena pirmųjų tokių įstaigų - visuomeninė organizacija „Liberalios reformos“ - gimė dar 2001m. E. Gentvilo iniciatyva. Tarp jos kūrėjų taip pat minimi G. Steponavičius, E. Masiulis bei kiti to paties liberalų būrelio nariai.

Per šią organizaciją liberalams tekėjo tuo metu didžiulės verslo paramos lėšos. Vos įsteigus „Liberalias reformas“, į jos sąskaitą įkrito 25 tūkst. JAV dolerių (apie 23 tūkst. eurų) paramos iš neįvardijamo asmens per banką „The Chase Manhattan bank“. 2003-aisiais po maždaug 14,5 tūkst. eurų (50 tūkst. litų) „Liberalioms reformoms“ pervedė bendrovės „Achema“ bei „Geonafta“.

Šiai įstaigai teko ir bendrovės „Dujotekana“, netrukus pradėtos linksniuoti vadinamajame Valstybės saugumo departamento skandale dėl neteisėtų įtakų politikams, parama – 2004 metais ji sudarė beveik 17,9 tūkst. eurų (62 tūkst. litų). Tais pačiais metais į „Liberalių reformų“ sąskaitą vėl įkrito beveik 29 tūkst. eurų iš „Achemos“, o dar 23 tūkst. eurų skyrė Europos Parlamentas, su kuriuo E. Gentvilo, turėjusio europarlamentaro mandatą, organizacija buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartį.

„Aš, kaip buvęs meras, ministras, europarlamentaras perėjau daug įmonių, rašiau raštus, prašydamas paremti. Bet paramos prašiau tikrai ne partijai, tuo labiau, kad tuo metu juridiniai asmenys politines partijas galėjo remti tiesiogiai“, - DELFI teigė E. Gentvilas.

Iš vienos kišenės į kitą

„Liberalių reformų“ parama tapo startiniu indėliu į 2005 metais, prieš pat Liberalų sąjūdžio įkūrimą, suburtą G. Steponavičiaus paramos fondą. Tarp jo kūrėjų vėl aptinkamos tos pačios pavardės – G. Steponavičius, E. Gentvilas, E. Masiulis, kiti, o tarp rėmėjų – visuomeninė organizacija „Liberalios reformos“.

E. Gentvilas DELFI tikrino neprisimenąs, kokio dydžio ta parama buvo, bet, jo teigimu, greičiausiai „simbolinė“. „Organizacija „Liberalios reformos“ tuo metu turėjo lėšų, tai G. Steponavičius greičiausiai paprašė pradžiai“, - aiškino jis.

Dokumentai rodo, kad pirmaisiais gyvavimo metais G. Steponavičiaus paramos fondas surinko tiems laikams įspūdingą sumą – 100 tūkst. litų (apie 29 tūkst. eurų). Oficialiai jie buvo panaudoti G. Steponavičiaus tuometinės rinkimų apygardos – sostinės Lazdynų, Vilkpėdės ir Panerių seniūnijų - bendruomenių šventėms, paskaitoms, kitiems projektams.

Netrukus į fondą pradėjo tekėti ir „MG Baltic“ koncerno įmonių parama. Skaičiuojant nuo 2009-ųjų, su „MG Baltic“ susijusios įmonės šiam fondui pervedė 33,7 tūkst. eurų. Pernai koncernas jam skyrė 5 tūkst. eurų, tai yra didžiąją dalį gautų lėšų, iš viso siekusių 6,6 tūkst. eurų. G. Steponavičius tvirtina, kad per visą gyvavimo laikotarpį fondas yra gavęs apie 200 tūkst. eurų paramos, tačiau kas ją teikė, iki šiol neatskleidžia.

Senbuvius pakeitė jų padėjėjai

Vienas naujausių liberalsąjūdiečių „kūrinių“ - 2013 metais tos pačios grupės asmenų įkurta viešoji įstaiga „Laisvės studijų centras". Ji registruota tuo pačiu adresu, kaip ir G. Steponavičiaus paramos fondas. Abiem organizacijoms šiuo metu vadovauja Liberalų sąjūdžio atstovė, viena iš „Laisvės studijų centro“ dalininkų Ieva Sadauskaitė.

„Laisvės studijų centro“ steigėjais ir vėl buvo tuometinės Liberalų sąjūdžio viršūnėlės – G. Steponavičius, E. Masiulis, buvęs Kauno meras Remigijus Mikaitis, dabartinis Vilniaus vadovas R. Šimašius bei buvęs Seimo narys, dabartinis Varėnos rajono meras Algis Kašėta.

Šios įstaigos dalininkai pasikeitė tik praėjusių metų lapkritį, jau kilus skandalui dėl galbūt neteisėtos koncerno „MG Baltic“ įmonių paramos su G. Steponavičiumi siejamoms bendrovėms. Ankstesnių dalininkų pozicijas užėmė Liberalų sąjūdžio „jaunimas“ - I. Sadauskaitė, partijos atsakingasis sekretorius Renaldas Vaisbrodas, buvusi liberalo Simono Gentvilo padėjėja Seime Ieva Davydenko, G.Steponavičiaus padėjėja Seime Giedrė Vaicekauskaitė ir Kauno liberalas Marius Kapočius.

Pilietiškumo mokytojai palaikyti agitatoriais

DELFI duomenimis, vos per kelerius metus per „Laisvės studijų centrą“ liberalus pasiekė daugiau kaip 30 tūkst. eurų paramos tik iš koncerno „MG Baltic“ įmonių. Prieš ketverius metus, tik įkūrus centrą, jo veiklai koncerno įmonė „MG Baltic media“ pervedė beveik 14,5 tūkst. eurų, 2014-aisiais – taip pat su šia verslo grupe siejama bendrovė „Mitnija“ - 5,7 tūkst. eurų. Pernai „Laisvės studijų centrą“ pasiekė 10 tūkst. eurų iš paties koncerno.

Anksčiau centrui vadovavęs vienas iš buvusių jo dalininkų R. Mikaitis yra teigęs, kad „MG Baltic“ buvo tik vienas iš dvidešimties šios viešosios įstaigos rėmėjų. G. Steponavičiaus, savo ruožtu, tvirtino, kad per visą „Laisvės studijų centro“ gyvavimo laiką „MG Baltic“ grupės jam pervestos lėšos neviršijo 10 proc. visos gautos paramos.

Šie duomenys verčia suabejoti žinant, kad tik praėjusiais metais koncerno parama „Laisvės studijų centrui“ siekė beveik pusę gautų įplaukų, sudariusių 21,8 tūkst. eurų.

G. Steponavičius viešai tvirtina, kad „Laisvės studijų centras“ gautas paramos lėšas naudojo vykdydamas pagrindinį projektą - „Pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose“ bei kai kuriuos kitus švietėjiškus renginius, bet ne politinę agitaciją. Tačiau praėjusiais metais žiniasklaida skelbė, kad net kelios savivaldybės – Jurbarko rajono, Druskininkų, Utenos – liberalų „pilietiškumo pamokas“, kurias vesdavo pats G. Steponavičius, E. Masiulis ir kiti Seimo rinkimuose dalyvauti ketinę šios partijos atstovai, uždraudė. Jos buvo traktuojamos kaip priešrinkiminis pasirodymas.

Naudojosi koncerno žiniasklaidos pagalba

Remti liberalsąjūdiečius koncernas „MG Baltic“ galėjo ne tik pinigais, bet ir suteikdamas tribūną valdomose žiniasklaidos priemonėse. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) 2015 m. liepą priėmė sprendimą dėl Liberalų sąjūdžio tuometinio pirmininko Eligijaus Masiulio, vėliau iš partijos pasitraukusio dėl įtarimų korupcija, bei dabartinio vadovo Vilniaus meru išrinkto Remigijaus Šimašiaus.

VRK konstatavo, kad koncerno „MG Baltic“ valdomo kanalo LNK 2015 m. vasario 15 d. ir kovo 8 d., taigi, prieš pat savivaldybių tarybų rinkimus, transliuotose laidose „Alfa savaitė“, kuriose dalyvavo šie politikai, buvo skleidžiama nepažymėta politinė reklama – informacija apie politinės kampanijos dalyvių idėjas, tikslus bei programą.

Ryšiai su "MG Baltic" - vieša paslaptis

Buvęs Liberalų ir centro sąjungos (LiCS), nuo kurios atskilo Liberalų sąjūdis, vadovas, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininkas Artūras Zuokas DELFI teigė, kad jau 2004-2005 metais informacija apie koncerno „MG Baltic“ ir grupės liberalų, paskui steigusių atskirą organizaciją, santykius buvo vieša paslaptis.

“2004-2005 metais buvo skaldoma LiCS. Būtent G. Steponavičius buvo iškeltas kaip tos grupės narių siūlomas kandidatas į partijos pirmininkus vietoje manęs. Jau tuo metu jie neslėpė, kad finansavimą partijai garantuos koncerno „MG Baltic“ pinigais, taip pat užtikrins jų žiniasklaidos grupės palaikymą“, - tikino A. Zuokas.

Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis DELFI teigė nenorintis komentuoti "įvairių pamąstymų, svarstymų ir interpretacijų".

"Kiekvienas toks pasvarstymas yra komentuojančiojo sąžinės reikalas. Galiu pasakyti, kad Liberalų sąjūdis savo veiklą vykdė vadovaudamasis įstatymais. Dabar vyksta teisėsaugos tyrimai, kurie, tikiuosi, sudėlios visus taškus", - aiškino jis.

Susiję

Politika 1185658813253370226

Rašyti komentarą

  1. Kažkaip susidaro įspūdis, jog faktas, kad tokie liberalizmo pusėje esantys bulvariniai skaitalai, kaip "delfiai" puola taršyti liberalus, yra Anūko ir Co. liberalų "razborkių" su Steponavičiaus ir Co. liberalais atspindys - ir "delfiai" yra Anūko pusėje. :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2017-04-25 23:43

    Gėda liberalams, vien pinigai valdo juos. Jokių kitų vertybių jie neturi, tik šneka gražiai, tik meluoja, remia genderizmą, kosmopolitizmą.
    Kaip galima per fondus gauti tokias didelias sumas pinigų? Už ką?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kaip tai už ką? Už paslaugas - lytinių iškrypimų, genderizmo ir kosmopolitizmo propagavimą bei už atskiroms verslo grupėms naudingų įstatymų "prastūminėjimą". Kaip sako, nieko asmeniško - tik verslas. Ir tikrai nemanau, kad aniems dėl to gėda - jie gi liberalai. :)

      Panaikinti
  3. A. Bačiulis giliau pasikapstė: http://lzinios.lt/lzinios/Komentarai/amzina-atilsi-liberalu-sajudziui/243129

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME PALAIKYTI

SEKITE MUS FACEBOOK

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Naujienų prenumerata

item